Paraišką konferencijai „The built, natural, and social environments: impacts on exposures, health and well-being” parengė ir laimėjo Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) ir Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) mokslininkai.
Renginį organizuoja Tarptautinė Ekspozicijos mokslo draugija kartu su Tarptautine patalpų oro ir klimato asociacija.
Kaune tikimasi sulaukti beveik 600 dalyvių iš viso pasaulio. Pagrindinė dalis jų atvyks iš JAV ir Europos, tačiau laukiama nemažai Kinijos ir kitų Azijos valstybių, taip Naujosios Zelandijos ir Kolumbijos atstovų.
Pasak vieno iš konferencijos organizatorių, KTU CTF profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus, toks renginys reikšmingas ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai.
„Tai yra didelis pasitikėjimas ir įvertinimas, kuris pasiekiamas tik nuosekliai dirbant šioje srityje ir įsitraukiant į asociacijų veiklas. Paskutinį kartą panaši konferencija vyko 2015 m. Bazelyje, Šveicarijoje, prieš tai Gente, Hong Konge, Liubline, Filadelfijoje, kitais metais – Seule“, – pasakoja KTU CTF profesorius.
Naujos medžiagos ir technologijos – naujas poveikis
Jo teigimu, konferencija svarbi keliais aspektais. Visų pirma, renginyje bus nagrinėjamos nuolat svarbios žmonių sveikatos ir gerovės problemos, kurios šiuo metu itin aktualios.
Iššūkių, pasak mokslininko, šioje srityje labai daug – nors pastaraisiais dešimtmečiais sėkmingai suvaldytos didžiosios grėsmės visuomenės sveikatai išsivysčiusiose šalyse, kaip intensyvios emisijos iš pramoninių objektų ar infekcinių susirgimų protrūkiai, tačiau imama suvokti, kad įtaką sveikatai gali daryti daugybė smulkių veiksnių, apie kuriuos žinoma dar mažai.
Pasak jo, rinkoje naujos medžiagos ar technologijos atsiranda greičiau nei spėjamas ištirti ilgalaikis jų poveikis, todėl kartais visų pasekmių numatyti neįmanoma. Konferencijoje laukiama nemažai dalyvių iš Azijos, kur aplinkos užterštumo problema yra žymiai sudėtingesnė ir blogai valdoma. Tuo pačiu atsiranda nauja banga didžiųjų veiksnių, kurie gali pakeisti požiūrį į visuomenės sveikatą – kalbama apie klimato kaitos padarinius ir jų valdymą.
„Šis renginys yra jungtinis dviejų asociacijų – Tarptautinės ekspozicijos mokslo draugijos ir Tarptautinės patalpų oro kokybės ir klimato draugijos. Diskusijai susirinks tarpdisciplininė mokslo ir praktikų bendruomenė, apimanti epidemiologus, toksikologus, visuomenės sveikatos specialistus, chemikus, aplinkos ir pastatų inžinierius. Tokio pobūdžio renginiai vyksta retai, todėl tikimės, jog tarpdisciplininė diskusija duos įdomių rezultatų“, – pasakoja profesorius.
Kaunas trumpam taps mokslo turizmo objektu
Mokslininko teigimu, Lietuva pasirinkta konkurso būdu, įvertinus daugelį faktorių, iš kurių svarbiausias – čia dirbančių mokslininkų žinomumas ir įsitraukimas į asociacijos veiklas. Renginys taip pat reikšmingas Kauno miestui, kaip patrauklaus mokslo turizmo objektui, bei prisideda prie miesto, kaip 2022 m. Europos kultūros sostinės, tikslų, susijusių su darnia miestų plėtra, skatinimo.
KTU yra renginį priimančioji institucija, užtikrinsianti kokybišką turinį ir technines priemones. Prie konferencijos organizavimo dirba CTF ir SAF mokslininkai, o vienas svarbiausių jų uždavinių – sustyguoti tarpdisciplininį turinį į įdomias sesijas, pakviesti įdomių pranešėjų plenarinėms sesijoms. Į konferencijos organizavimą įtraukiami Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų, Aplinkos inžinerijos ir kitų CTF ir SAF studijų programų studentai.
„Nepamirštama ir turistinė renginio pusė – agentūros „Kaunas IN“ pagalba parinkti įdomūs miesto pažintiniai turai, organizuojamas miesto ir universiteto jungtinis priėmimas KTU „Santakos“ slėnyje. Tai yra neatsiejami tokių konferencijų atributai, reprezentuojantys Kauno miestą, kaip mokslinio turizmo objektą“, – džiaugiasi D. Martuzevičius.
Be konferencijos taip pat vyks daug asociacijų vidinių darbo grupių bei techninių komitetų susitikimų, kuriems universitetas suteiks infrastruktūrą.
Diskusijų rezultatas – geresnė įstatyminė bazė
„Konferencijoje bus siekiama suprasti įvairių aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikam gyvenimui, sąveiką bei diskutuojama apie šiuos veiksnius gamtinės ir socialinės aplinkos kontekste. Konferencijos temos apima teršalų šaltinius ir emisijas, koncentracijas, ekspoziciją, rizikos vertinimą, taip pat ekspozicijos vertinimo metodus, modelius, sveikatą, biomonitoringą ir biologinį atsaką bei komfortą, produktyvumą, bendruomenių sveikatą, gerovę“, – pasakoja KTU mokslininkas.
Nors konferencija mokslinė, dalyvaus nemažai praktikų iš įvairių valstybinių organizacijų – JAV Aplinkos apsaugos agentūros, Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros, todėl, D. Martuzevičiaus teigimu, mokslinės diskusijos galų gale transformuosis į geresnę įstatyminę bazę ir sveikos aplinkos užtikrinimą.
Konferencijos metu sesijų pirmininkai susistemins informaciją ir tai duos pagrindą konferencijos rezoliucijos suformavimui, kuri užfiksuos pasaulinį progresą šioje srityje ir bus atrama kitų metų konferencijoms.
Mokslininkai – iš viso pasaulio
D. Martuzevičių, kaip aplinkos ir chemijos inžinierių domina temos, susijusios su oro užterštumo mažinimu.
„Oro valymas yra sparčiai besiplečianti technologija ir labai svarbi urbanizuotose teritorijose. Šios technologijos veiksmingumo aptarimui vyks atskiros sesijos. KTU pristatys nemažai pranešimų, kurie apims platų tyrimų spektrą: nuo veiksnių, lemiančių oro kokybę technologinių procesų metu ir buityje iki oro valymo technologijų eko-efektyvumo tyrimų. Parodoje bus pristatomos KTU mokslininkų ir startuolių kaip „Volatile Innovation“, „Bioksa“ vystomos technologijos oro ir vandens kokybės gerinimui“, – sako jis.
Konferencija bus atidaryta KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorės Monikos Petraitės pranešimu apie bendruomenių įtaką sveikos aplinkos kūrimui, siekiant pabrėžti, kad sveikos aplinkos užtikrinimui svarbus ne tik cheminis ar technologinis aspektas, bet ir socialinis veiksnys.
Dr. Elisa Van Kenhove iš Gento universiteto (Belgija) pristatys pranešimą apie inovatyvius užterštumo Legionella bakterijomis valdymo pastatuose būdus.
Vėliau prof. Yuguo Li, „Indoor Air“ žurnalo redaktorius iš Honkongo universiteto, apžvelgs naujausius tyrimus kvėpavimo takų infekcijų sklidimo pastatuose srityje. Tuo tarpu įžvalgas apie naujausias teršalų stebėsenos pastatuose tendencijas pristatys dr. Corinne Mandin iš Mokslinio ir techninio pastatų centro Prancūzijoje.
Dr. Marike Kolossa-Gehring (Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra) pateiks Europos progresą žmogaus biomonitoringo (teršalų stebėsena žmogaus organizme) srityje, o dr. Pekka Pietilä iš Tamperės universiteto (Suomija) susistemins švaraus vandens tiekimo politinius ir mokslinius iššūkius pasauliniu mastu.
Taip pat Anita van Breda (Pasaulio laukinės gamtos fondas, WWF, JAV) pateiks įžvalgas apie klimato kaitos ir su ja susijusių ekstremalių situacijų poveikį aplinkos kokybei. Konferencija bus baigta dr. Carl-Gustaf Bornehag iš Švedijos Karlstado universiteto pranešimu apie cheminių medžiagų rizikos vertinimą pastatuose.
Daugiau informacijos apie konferenciją: http://isesisiaq2019.org/
