„Mus jau seniai visi kalbina atnaujinti tiek savo, tiek prodiusuojamas grupes, tačiau aš vis abejoju, ar man to reikia. Turiu daug planų, tačiau grįžimas į šou biznį man labiau atrodo ne žingsnis į priekį, o žingsnis atgal. Tad kol kas tai palikime su klaustuku. Nežinau. Pirmiausia reikia susitikti su visa komanda, kuri išsibarsčiusi po visą Lietuvą ir visą pasaulį”, – ateities planais dalinasi E. Bžeskas

Daugelį metų paleidęs muzikos pasaulyje Egmontas turi patarimą jauniems atlikėjams, kurie nori žengti šiuo keliu.

„Dabar labai daug jaunų, talentingų atlikėjų. Viskas, ko reikia, tai pirmiausia reikia pasitikėti savimi, antras dalykas – turėti charizmą, ji būtina. Ir trečia – talentas, o jo neišauginsi be didelio darbo. Iš karto reikia nusiteikti, kad bus daug varginančio darbo ir daugelis jaunų žmonių, kurie nėra pradėję ir pabandę šio viso reikalo, jie galvoja, kad tai yra labai paprasta, išėjau padainavau ir viskas. Be abejo, reikia mokėti susitvarkyti su šlove, jos metu prie žmogaus kimba tiek labai daug gerų, bet tuo pačiu ir labai blogų dalykų. Reikia su tuo mokėti susitvarkyti, nors tai ir labai sunku”, – atvirauja muzikos prodiuseris E. Bžeskas

Prodiuseris užsimena apie savo profesinę ateitį.

„Taip, aš turiu iš tiesų daug tikslų, kurie labiau susiję su tarptautiniu verslu, bet kol kas negaliu atskleisti. Greitai bus viskas pranešta. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra susiję su kelionėmis”.

Nors muzikos prodiuseris nepanoro pasidalinti šiuo nauju verslo planu, tačiau jis atskleidė daug asmeninių gyvenimo detalių ir paslapčių LNK interneto televizijos laidoje „Atsakyk”.

Prodiuseris šiemet su grupe „69 Danguje” švenčia 15 metų sukaktį.

Ši Tarptautinio verslo akademijos Centrinės ir Rytų Europos skyriaus konferencija šiais metais vyks Kaune, rugsėjo 25-27 dienomis. Konferencijoje bus atskleidžiami iššūkiai ir galimybės, su kuriais šiandien susiduria tarptautinis verslas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) konferencijoje bus pristatomi ne tik naujausi moksliniai tyrimai, bet ir vyks diskusijos tarp tarptautinio verslo tematika besidominčios akademinės bendruomenės, praktikų bei politikos formuotojų.

Kaip transformuojasi tarptautinės įmonės

Renginio dalyviai turės unikalią galimybę išklausyti plenarinį pranešimą „Digitalization, people and multinational business enterprise evolution“, kurį skaitys pasaulinio lygio mokslininkas profesorius Jano-Eriko Vahlne, vieno iš Uppsala įmonių internacionalizacijos proceso modelio autorius.

Pasak jo, klasikine tapusi inkrementalaus įmonių internacionalizacijos proceso teorija pastaraisiais metais buvo peržiūrėta atsižvelgiant į radikalias konteksto, kuriame funkcionuoja tarptautinis verslas, transformacijas. Profesorius J-E. Vahlne pristatys atnaujintą internacionalizacijos proceso modelį, grįstą dinamiškais procesais ir šių dienų realijas atspindinčiomis prielaidomis (neišvengiamą riziką bei neapibrėžtumą).

Šis modelis skirtas paaiškinti daugianacionalinių verslo įmonių evoliucionavimą. 2019 m. profesorius gavo „Palgrave-Macmillan/JIBS“ apdovanojimą už įtakingiausią pastarojo dešimtmečio mokslinį straipsnį „The Uppsala internationalization process model revisited: From liability of foreignness to liability of outsidership”, publikuotą prestižiniame mokslo žurnale „Journal of international Bussiness studies“.

 „Brexit“ modeliai ir pasekmės verslui

Plenarinėje konferencijos sesijoje pranešimus skaitys ir kiti pasauliniu mastu pripažinti tarptautinio verslo akademinės bendruomenės nariai.

Profesorius Pervezas Ghauri, kuris yra ir pagrindinis mokslinio žurnalo „International Business Review“ redaktorius, skaitys pranešimą tema „The Changing Landscape of International Business: The Impact of Populist Governments and BREXIT“.

Pasitelkiant lošimų teorijos derybų modelius, profesorius pristatys galimas „Brexit“ sutarimų zonas, derybinius scenarijus bei jų pasekmes. Konferencijos dalyviai sužinos, kurie iš esamų sutarimų modelių – „Ukraina Plus“, Norvegijos, Šveicarijos ar Turkijos – vertintini kaip galimas Jungtinės Karalystės vyriausybės pasirinkimas „Brexit“ derybose.

Profesorius Ilan Alon, mokslinių žurnalų „International Journal of Emerging Markets“ ir „European Journal of International Management“ vyr. redaktorius skaitys pranešimą tema „Globalization of Emerging Market Firms: The Case of China“ bei pristatys savo naujausius mokslinius tyrimus Kinijos įmonių internacionalizacijos tema. Argumentuodamas ryšį tarp politinės rizikos ir tiesioginių užsienio investicijų iš Kinijos, jis aptars praktines tyrimų rezultatų implikacijas Centrinės ir Rytų Europos šalims.

Reputacijos problemos investuojant užsienyje

Profesoriaus Williamo Newburry pranešimas „Building Corporate Reputations in Transition Economies: Overcoming Home Country and Other Barriers in a Digital World“ ypač aktualus pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių įmonėms, susiduriančiomis su didelėmis reputacijos problemomis investuojant užsienyje.

Šie sunkumai didžia dalimi kyla dėl to, kad šios bendrovės yra mažai žinomos kitose rinkose, o taip pat dažnai šių bendrovių kilmės šalies reputacija (verslo požiūriu) nėra palanki. Neturėdami patikimos informacijos apie bendrovę, potencialūs partneriai jos reputaciją vertina pagal bendrovės šalies reputaciją.

Šiame pristatyme bus apžvelgti sunkumai, su kuriais susiduria pereinamojo laikotarpio ekonomikos įmonės, bei siūlomi metodai, kuriais įmonės gali įveikti savo šalies ir kitas reputacijos kliūtis skaitmeninio pasaulio kontekste.

Profesoriaus Maxo von Zedtwitzo pranešimas „Changes in the Global Landscape of Innovation – Some Myths, Some Realities” aptars vyraujančias išankstines nuostatas apie globalias inovacijas ir sugriaus šiuos įsišaknijusius mitus pasitelkiant naujausias įžvalgas bei duomenų, kurie paprastai nėra prieinami plačiajai visuomenei, įskaitant ir tarptautinio verslo akademinę bendruomenę, analizę. 

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia: https://aibcee2019.ktu.edu/

Pasak profesoriaus, jei universitetai ir jų dėstytojai bei tyrėjai išnaudotų akademinių mainų galimybes, dar studijų laikais sukurtume studentams tarptautinę aplinką, su kuria jie neišvengiamai susidurs pradėję savo karjerą. Jis mano, jog šiandien įmonės privalo išmokti išnaudoti kultūrinę įvairovę savo verslo vystymui ir talentų ugdymui.

„Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria įmonės, siekiančios plėtros užsienio rinkose, yra politinis nestabilumas, skaitmenizacija, kartų skirtumai ir kultūrinė įvairovė. Tad vienas esminių įmonių, veikiančių tarptautiniu mastu, poreikių yra siekis pritraukti talentingus darbuotojus bei vadovus, gebančius lanksčiai veikti globaliu mastu“, – teigia M. Jarosińskis. CEMS – lyderiaujančias verslo mokyklas ir korporacijas vienijančio Globalaus vadybos edukacijos aljanso (angl. The Global Alliance in Management Education) – akademinis direktorius ir Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius skaitė paskaitas magistrantams Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultete (KTU EVF). Savo įžvalgomis profesorius dalijosi ir su doktorantais bei tarpdisciplininio mokslo klasterio „Tarptautinės antreprenerystės tyrimai“ tyrėjais.

M. Jarosińskis atlieka tyrimus tarptautinės antreprenerystės, tarptautinio verslo, tarpkultūrinės vadybos srityse. Taip pat jis aktyviai dalyvauja CEMS veiklose, jungiančiose ne tik į globalaus verslo vystymą, aukštus akademinius standartus bei tarpkultūrinės diversifikacijos ir empatijos kompetencijų ugdymą orientuotas verslo mokyklas, bet ir pasaulinių bendrovių verslo praktikas, siekiant ugdyti tarptautinio verslo lyderius.

– Su kokias iššūkiais susiduria įmonės, siekiančios plėtros užsienio rinkose?, – paklausėme M. Jarosińskio.

– Mano nuomone, pirmasis iššūkis su kuriuo susiduria įmonės, veikiančios globaliai – politinis nestabilumas. Politikų pasisakymai, veiksmai sukelia tam tikrą turbulenciją, politinius pokyčius pasauliniu mastu. Kita vertus, atskiruose regionuose, kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, siekiama ekonominės integracijos, todėl tikiuosi, kad tai užtikrins stabilesnę aplinką.

Negalime pamiršti ir skaitmenizacijos, kuri sąlygoja pokyčius tiek verslo, tiek industrijų lygmenyse. Stebint dabartinius verslus, galima pastebėti, kad įmonės ruošiasi skaitmeninei erai. Manau, kad netolimoje ateityje, dėl robotizavimo proveržio, transformuosis visos industrijos. Tai reiškia, kad 80 proc. esamų darbo vietų turės būti panaikinta arba pritaikyta naujoms sąlygoms.

Dar vienas iššūkis – tai kartų skirtumai. Dabartinė jaunų žmonių, gimusių 1993–1995 m., karta, vadinamoji Y karta, gali būti vadinama ir „Kodėl?“ karta (angl. generation Why). Tai yra karta, kelianti dabarčiai klausimų, skaitmeninė karta.

Visai neseniai turėjau gana įdomią patirtį – savo studentų paprašiau pasiimti rašiklius bei lapelius ir užsirašyti tam tikrus dalykus. Didžioji dauguma studentų neturėjo rašymo priemonių, tačiau jie puikiai naudojosi išmaniaisiais įrenginiais, tad užsirašinėjo juose. Tai yra skaitmenizacijos išraiška, todėl svarbu technologijas integruoti į mokymosi procesus.

Kitas aspektas – kultūrinė įvairovė. Jei norime sulaukti sėkmės, įmonių darbuotojai ir vadovai turi žinoti kaip pasinaudoti kultūrine įvairove įmonės naudai.

ؘ– Kokie yra dabartinio ir ateities tarptautinio verslo poreikiai?

– Vienareikšmiškai vienas iš didžiausių poreikių, su kuriais įmonės, vystančios verslą užsienio rinkose, susiduria ir dar ateinančius metus susidurs yra kritinių išteklių turėjimas. Vis plačiau kalbant apie dalinimosi ekonomiką, galima konstatuoti, kad tai paveiks tiek patį vartotoją, tiek smulkius ir vidutinius verslus turinčius verslininkus.

Būtent pastarieji galėtų aktyviau naudotis dalinimosi ekonomikos teikiamais privalumais. Visai neseniai kalbėjausi su antrepreneriu, kuris vysto veiklą globaliu mastu. Jis kalbėjo apie idėją teikti klientui paslaugą tuo pačiu metu trijose įmonėse – jos tarpusavyje bendradarbiautų, tokiu būdu patenkindamos jo poreikius.

Na ir žinoma, vienas esminių tarptautinių verslų poreikių yra talentingų žmonių, talentingų vadovų, gebančių lanksčiai veikti globaliu mastu, poreikis. Talentų trūksta.

– Kokie yra šiandienos globalių verslo įmonių lūkesčiai? Ko tikimasi iš aukštojo mokslo institucijų, ruošiančių būsimus absolventus, įsitrauksiančius į darbo rinką, kuri tampa vis globalesnė?

– Kalbant apie globalių verslo įmonių lūkesčius absolventams, pagrindinis yra žinios. Tarptautinės korporacijos iš būsimų absolventų tikisi puikaus pasirengimo – ne tik teorinių žinių, bet ir gebėjimo jas pritaikyti praktiškai. Studentai turi kuo daugiau išmanyti apie industriją, kurioje nori dirbti.

Kitas lūkestis – užsienio kalbų mokėjimas. Šiandieniniame tarptautiniame versle neapsieinama be kalbų įvairovės. Kokia kalba yra daugiausiai vartojama? Kinų, ja kalba kas trečias pasaulio gyventojas. Taigi, jos ir turime mokytis, ir mokyti savo esamus ir būsimus studentus. Galiausiai, negalima pamiršti ir asmeninių savybių, gebėjimo lengvai adaptuotis bei bendravimo įgūdžių.

– Kokias kompetencijas turėtų ugdyti studijų programos, ruošiančios studentus įmonėms, veikiančioms tarptautinėse rinkose? Kaip jas išugdyti?

– Visų pirma reikėtų pradėti nuo bendravimo, komunikacijos multikultūrinėje aplinkoje įgūdžių. Gebėjimas prisitaikyti, lankstumas, gebėjimas megzti ryšius, tarpkultūrinio bendravimo sugebėjimai yra ypač svarbūs. Juos galima įgyti aktyviai naudojantis mainų (tiek studentų, tiek dėstytojų) programomis. Jei skirtume daugiau dėmesio dėstytojų mainams, sukurtume studentams kultūrinės įvairovės aplinką pačiame universitete.

Glaudesnis universitetų bendradarbiavimas su verslo įmonėmis, verslo projektų rengimas studijų metu, realių verslo problemų sprendinių paieška, kitaip tariant patirtinis mokymasis (angl. experiential learning) galėtų būti vienas iš prioritetų studijų programose. Tokiu būdu studentai įgauna naudingos praktinės patirties.

Socialiniai tinklai, virtuali erdvė, studijų kursai internetu – tai šiandieninė studijų aplinka. Šiame skaitmeniniame amžiuje verslas ir internetas žengia koja kojon. Daugybė tarptautinių bendrovių turi multikultūrines komandas, kurios dirba iš skirtingų šalių, verslo susitikimai organizuojami realiuoju laiku, rengiamos virtualios konferencijos. Todėl interneto ir socialinių tinklų naudojimas yra neatsiejama studijų proceso dalis, ypač organizuojant projektus, į kuriuos įsitraukia skirtingų universitetų studentų komandos.