R. Karbauskis siūlo sekti Lietuvos konstitucionalizmo tradicija Konstitucijos lygmeniu konkrečiai neidentifikuoti savivaldybės institucijų.

„Taip buvo dabar demokratiškiausia vadinamoje 1922 metų Lietuvos Konstitucijoje“, – tvirtina jis šeštadienį išplatintame pranešime.

Šiame variante siūloma tik abstrakčiai nurodyti „įstatymo nustatytas savivaldybės institucijas“, taip sudarant teisines prielaidas vėliau Seimui įstatymu šalia tarybų rinkimų pasirinkti tiesioginius merų ir netgi, radus sutarimą – galbūt ir seniūnų tiesioginius rinkimus.

Pasak R. Karbauskio, norint įgyvendinti šį modelį, tektų keisti penkis Konstitucijos straipsnius.

„Manau, šis variantas tiktų visiems ir dėl to turi šansą surinkti 94 Seimo narių balsus“, – sako R. Karbauskis, įsitikinęs, kad nei valdančiųjų, nei socialdemokratų dabar siūlomi Konstitucijos pataisų variantai dėl merų nesurinks 94 balsų.

Valdantieji, išskyrus Laisvės partiją, palaiko Seimo pirmininkės ir konservatorių siūlymą, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“. Didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija remia socialdemokratų siūlymą išsaugoti dabartinį savivaldos modelį

Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba šią savaitę nusprendė kreiptis į Seimą su raginimu įtvirtinti Konstitucijoje dabartinį tiesiogiai renkamo mero-savivaldybės tarybos vadovo statusą. 

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos.  Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Dėl Kauno mero posto varžosi septyni kandidatai. Lietuvos centro partija iškėlė Rūtą Andriuškevičienę, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas – Gintaras Černiauskas. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis į merus iškėlė Simono Kairio kandidatūrą, visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas – Visvaldas Matijošaitis, Darbo partijos – Martynas Maulė, partija „Tvarka ir teisingumas“ į mero postą siūlo Antaną Navakauską, o Tėvynės sąjunga– Lietuvos krikščionys demokratai – Jurgitą Šiugždinienę.

Atėję balsuoti kauniečiai rinkimų biuleteniuose taip pat galės rinktis iš devynių sąrašų – tiek partijų ir rinkimų komitetų iškėlė kandidatus į Kauno miesto savivaldybės tarybą.

Savo atstovus į miesto tarybą siūlo: partija „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, visuomeninis komitetas „Vieningas Kaunas“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Darbo partija ir Lietuvos centro partija. Sąrašuose – nuo 21 iki 48 kandidatų.

Teisę dalyvauti rinkimuose turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Norint balsuoti reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, gimimo liudijimą). Rinkėjo kortelė nėra būtina.

Rinkėjas, pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą atėjęs į savo rinkimų apylinkę, gauna du rinkimų biuletenius: vieną balsuoti už kandidatą į merus, kitą – už savivaldybės tarybos narius.

Mero rinkimų biuletenyje reikia pagal pavyzdį pažymėti vieną kandidatą, už kurį norima atiduoti savo balsą.

Savivaldybės tarybos narių rinkimų biuletenyje yra pateiktas politinių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų sąrašas. Rinkėjas turi išsirinkti vieną norimą sąrašą ir pažymėti jį biuletenyje pagal pavyzdį. Iš šio sąrašo galima reitinguoti penkis kandidatus – pagal pavyzdį suteikti jiems pirmumo balsus.

Savivaldybių tarybų rinkimai – vieninteliai rinkimai, kuriuose galima balsuoti tik Lietuvoje, užsienyje gyvenantys lietuviai balsuoti negali. Šiuose rinkimuose gali dalyvauti Lietuvos Respublikos piliečiai, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir kiti asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą.