Štai kaip reikia dirbti – tyliai, atkakliai, metodiškai o, svarbiausia, nemokamai. Ir jokios egzotikos, jokio taško G vienadieniui populiarumui.
Viskas – tik dėl būsimų rinkimų sėkmės, nes politika – galingas aitvaras ir didis verslas, kurie tai supranta. Todėl ir nemokami autobusai laukia į Naisius. Patikrintas metodas, juk veltui – ir acto esencija saldi, nesvarbu, kad mirtinai pavojinga.
Taigi R.Karbauskio mašinerija dirba pilna jėga. Žolinė, šv. Rokas, Pjūties pabaiga – pats politinis darbymetis, kai galima gausiai susirinkti reikiamus balsus, patraukti į savo pusę abejojančius ar sudominti apolitiškuosius, kol premjeras S.Skvernelis, kuriam ūmai parūpo prognozuojamas dar vienas maisto produktų kainų augimas, ieškos, kaip užspausti infliaciją.
Ir visa tai šalies tikintiesiems belaukiant Šventojo Tėvo vizito, o žudikams maniakams ir šiaip galvažudžiams ta proga besitikint amnestijos, apie kurią vis primena tas pats R.Karbauskis, pats nenutuokiantis, kokią Pandoros skrynią ketinąs atverti. O gal nutuokia?
Juk net ne analitikui aišku, kad bruzdantys kalėjimai – valstybės nestabilumo ženklas. Rimtas įspėjimas, kad bręsta negeri dalykai. O kas tų ženklų nepaiso, paskui skaudžiai graužia nagus, jei dar turi ką graužti.
Ir dar, lygiai prieš 41 metus, Šv. Roko ir Pjūties pabaigos dieną visų gerbėjų liūdesiui mįslingai mirė populiariausias amerikiečių neoperinis baritonas, XX amžiaus Amerikos ikona, rokenrolo karalius Elvis Aronas Presley. Su šv. Roku, o ir su pjūties pabaiga tiek jį ir tesieja.