Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šiuo metu galime stebėti itin didelę medicinos pažangą, leidžiančią gydyti vis daugiau ligų. Deja, bet pažanga kainuoja – visame pasaulyje medicina brangsta, ne išimtis ir Lietuva. Atsižvelgiant į tai, judama ligų prevencijos ir sveiko gyvenimo propagavimo keliu.

„Vis didesnė atsakomybė tenka pačiam žmogui dėl gyvenimo būdo ir ligų prevencijos.  Ėjimas, lipimas laiptais yra puikus būdas prisidėti prie sveikatos stiprinimo, nereikalaujantis papildomų pastangų. O jei dar galima tai daryti besivaržant su kolegomis, įsitraukimas garantuotas. Tikiuosi šios varžytuvės prisidės prie teigiamų įpročių formavimo ir geresnės valstybės tarnautojų fizinės būklės“, – sakė A. Dulkys.

Turto banko centralizuotai valdomuose valstybės biuruose šiuo metu dirba apie 20 tūkst. tarnautojų. Valstybės įmonės skaičiavimu, sudėjus visą centralizuotai valdomą administracinį valstybės turtą aukštais vienas ant kito išeitų maždaug 969 aukštų dangoraižis į kurio viršų vestų daugiau nei 17 500 laiptų.

Pakilę du aukštus liftu išnaudojame tiek elektros energijos, kiek reikia mobiliojo telefono baterijai įkrauti. Lipdami laiptais taupome žemės resursus, geriname sveikatą (...)

 

„Pastebime, kad valstybės tarnautojai daugiausiai juda koridoriais ir laiptais tarp aukštų, todėl ir toks jau tradicine tampančios pavasarinės akcijos pavadinimas. Esame užsibrėžę tikslą skatinti valstybės institucijų darbuotojus susimąstyti apie kasdienę elgseną biure, atkreipti dėmesį į galimybę tausoti energiją ir aplinką“, – sakė laikinasis Turto banko vadovas Ernestas Česokas.

Aplinkos ministerijoje jau seniai koridoriuose, ant lifto sienelių kabo užrašai „Gal šiandien rinksitės laiptus?“

„Pakilę du aukštus liftu išnaudojame tiek elektros energijos, kiek reikia mobiliojo telefono baterijai įkrauti. Lipdami laiptais taupome žemės resursus, geriname sveikatą, sukuriame mažiau taršos“, – prisidėdamas su kolektyvu prie „Laiptynių 2024” akcijos pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tarnautojų registracija į „Laiptynes“ pradedama balandžio 26-ąją, o pačios varžybos startuoja gegužės 2-ąją ir tęsis visa mėnesį. Tarnautojų nueiti žingsniai bus skaičiuojami programėlėje „walk15“. Bus varžomasi dėl prizų dviejose pagrindinėse kategorijose: didžiausias įstaigos komandos nueitas žingsnių skaičius ir didžiausias vidutinis žingsnių skaičius tenkantis vienam dalyviui komandoje. Atskirai bus apdovanotas daugiausiai žingsnių surinkęs tarnautojas.

Praėjusių metų „Laiptynėse“ dalyvavo 100 valstybės institucijų, o kartu tarnautojai nuėjo daugiau nei 1,37 mlrd. žingsnių arba beveik 1 mln. kilometrų.

„Užimame didžiausią rinkos dalį Lietuvoje, todėl jaučiame pareigą savo pavyzdžiu įkvėpti kitus rinkos dalyvius inicijuoti aplinkai draugiškus pokyčius. Suprantame, kad mūsų klientams rūpi ne tik, ką įmonė daro, siekdama tvarumo tikslų, bet ir tos informacijos patikimumas. Tikime, kad ataskaita ir už ją gautas įvertinimas dar labiau padidins klientų pasitikėjimą mūsų įsipareigojimais aplinkai“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Nuo 2014 m. Švedijoje veikianti tvarumo konsultacijų įmonė „2050“ kas dvejus metus tiria, kaip skaidriai didžiosios Stokholmo vertybinių popierių biržos bendrovės praneša apie savo veiklą klimato srityje vadinamojoje skaidrumo indekso ataskaitoje. Šiemet sąrašo viršuje atsidūrė bendrovė „Tele2“, kuri nuo paskutinės vertintos ataskaitos (2020 m.) pakilo 66 vietomis į viršų.

Vertinime dalyvavo 133 Stokholmo „OMX Large Cap“ biržos bendrovės. Tarp pagrindinių veiksnių, lėmusių bendrovių išsidėstymą reitinge atsidūrė skaidrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitų teikimas.

Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad būtų prikeltos antram gyvenimui.

 

„Tele2“ nuosekliai planuoja ir įgyvendina su socialine atsakomybe susijusius veiksmus. Neseniai mobiliojo ryšio operatorius paskelbė apie užsibrėžtą tikslą iki 2030 metų išmetamų teršalų kiekį sumažinti perpus, o iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją.

Be to, bendrovė ketina iki 2030 m. perdirbti arba antram gyvenimui prikelti 30 proc. savo anksčiau parduotų mobiliųjų telefonų. Sprendimas priimtas visos grupės lygiu, atsižvelgiant į sektoriui kylantį globalų iššūkį – sparčiai augantį elektronikos atliekų kiekį. Atnešti naudoti mobilieji įrenginiai bus sutaisyti, atnaujinti ir grįžtų į antrinio naudojimo rinką. Tokie įrenginiai, kurių pernaudoti galimybių nebus, bus atiduoti partneriams perdirbti.

Pavasarį „Tele2“ grupė tarp 500 Europos įmonių užėmė pirmąją vietą klimato lyderių 2023 m. reitinge. Šį sąrašą „Financial Times“, kartu su statistikos bendrove „Statista“, sudarė jau trečiąjį kartą.

Lietuvoje „Tele2" jau dabar turi daugelio įrangos gamintojų autorizacijas ir gali taisyti iki 85 proc. savo parduodamų telefonų. Nuo 2015 m. veikiančiame autorizuotame įrenginių remonto centre „Smart Master“ kasdien prailginamas šimtų įrenginių gyvavimo laikas, o visos atliekos kruopščiai tvarkomos. Nevertingos detalės, kurių neįmanoma panaudoti dar kartą, atiduodamos perdirbti, o vertingos detalės išsiunčiamos gamintojams, kad būtų prikeltos antram gyvenimui.