Klaipėda gali didžiuotis turėdama ne tik profesionalius teatrus, bet ir visą būrį teatrų, suburtų profesionalų, kuriuose vaidina mėgėjai.
Vieną jų įsteigė teatro režisierė Marta Vendland, įkūrusi ir meno namus. Pavadinime ji įamžino teatro pedagogo Gedimino Šimkaus atminimą.
Iki šiol neturėjęs savo namų teatras tik šį rudenį rado prieglaudą miesto menų menų Meka virstančiame pastate Daržų g. 18. Buvusioje Vydūno mokykloje jau kuria dizaineriai, muzikantai, tapytojai, animatoriai, aktoriai, teatro ir kino režisieriai, šokėjai, menininkai.
Apsistoję buvusioje mokyklos aktų salėje teatro ARTYN žmonės patys kuria jame jaukius savo namus – gražina ir valo patalpas. Į erdvę, kurioje repetuos ir vaidins teatras ketina įsileisti ir menininkus, kurie čia eksponuos savo darbus.
Mums svarbu išgyventi žiemą, kurti ir žiūrėti, kaip mūsų veiklą įvertins miesto vadovai.
Prieš kelias dienas M. Vendland sulaukė labai netikėto skambučio, skambino bendrovės „Klaipėdos baldai“ savanoriai. Pasirodo, šioje įmonėje yra grupė žmonių, kurie savanoriauja. Vienas šios grupės narių trumpą laiką bendravo su minėtu teatru ir žinojo apie sunkias jo namų paieškas. Kai tik pasklido žinia, kad teatrui pavyko prisiglausti buvusioje mokykloje, savanoriai pasišovė palengvinti įsikūrimo vargus.
Visas būrys baldininkų vieną dieną tvarkė salės lubas, šiltino langus, atliko kitus remonto darbus. Taip ji tapo nebeperpučiama vėjų, kur kas jaukesnė ir tvarkingesnė.
Į įkurtuves atėjusios bendrovės atstovės linkėjo teatrui klestėjimo ir kūrybingos nuotaikos, o M. Vendland patikino, kad savanoriai laukiami spektakliuose, kurių vienas – Dalios Urnevičiūtės „Tėvuko žaislai“ Klaipėdos dramos teatre bus rodomas jau spalio 31 dieną.
Savanoriai pažadėjo, kad pirmoji talka teatro namuose nebus paskutinė.
„Mums svarbu išgyventi žiemą, kurti ir žiūrėti, kaip mūsų veiklą įvertins miesto vadovai“, – artimiausius planus trumpai apibūdino M. Vendland.
Penktąjį sezoną teatras ARTYN rodys savo anksčiau pastatytus spektaklius ir ruošiasi pateikti žiūrovų teismui premjeras: Matéi Visniec „Mūsų per daug šitame sušiktam laive“ apie emigrantus bei socialinį eksperimentą pagal Gražinos Mareckaitės pjesę.
Įkurtuvės buvo smagios – netrūko vaišių, reginių, linksmų pokalbių, pokštų ir žaidimų, o svarbiausiai – vilties, kad šiose patalpose teatras įsikūrė ne keliems mėnesiams o ilgam laikui.
