Kelionė anapilin

19 val. V. Bacevičiaus mokyklos durys atsivėrė ir eilė nekantraujančių vienas paskui kitą sugužėjo vidun. Klausimas, kuo teatralai priblokš šįsyk, dažnam nedavė ramybės. Juolab, kad vakaro kelionė, į kurią kvietė italų ir lietuvių komanda, vėl intrigavo fiziniu aktorių ir žiūrovų kontaktu.

„Šiandien pamatysite, kaip dalykai sukuriami ir kaip jie miršta, bet tam, kad galėtumėte tyrinėti mūsų namus, privalote dėvėti kaukes. Mūsų vyriausiasis labai griežtas“, – sąlygas diktavo viena vakaro sielų.

Ranka mostelėjusi į erdves, kuriose galima pudruoti nosytes arba išsivaduoti nuo baltų kaukių, persirengėlė dingo minioje, o senosios mokyklos erdves užliejo muzika, panaši į siaubo filmų garso takelį.  Mažai ką tesiskyrė ir ją lydintys vaizdai. Vienoje klasėje tarp palubėje kybančių pliušinių žaislų ir nutampytų lėlių skanėstus iš dėžutės ragavo abejingo veido tamsiaplaukė. Šalia jos nuo skersvėjo ar tai kitos vėlės prisilietimo sūpavosi medinis arkliukas. Priešingoje pusėje, Maironio, Kudirkos ir kitų šviesuolių draugijoje, ant aprašinėtų stalų šaškes stumdė ir į klausimą, lengviau išdresuoti blusą ar žmogų, atsakymo ieškojo dar viena baltmarškinė siela.

Dalyvavo ir žiūrovai

„Eime su manimi“, – paėmusi švelniai už rankos, trečioji vėlė su havajietiškomis gėlėmis ant kaklo pakvietė į antrąjį aukštą.

Lipant viršun prasilenkėme su skrybėlėtu vyru, kuris po akimirkos suklupo šalia stalo, nukloto vaišėmis: rūkytomis vištomis, spragėsiais, keptomis stintomis, sūrio spurgomis ir vynuogių kekėmis.  Betiesiant ranką į skanėstus, koridorių persmelkė riksmas. Čaižus moteriškas balsas sklido iš ryškia šviesa persmelktos erdvės, kuri labiau priminė beprotnamio palatą. 

Vienu metu jaučiuosi dviejuose filmuose – „Plačiai užmerktos akys“ ir „Kuždesių sala“.

„Viskas gerai. Viskas bus gerai“, – iš minios išsirinkusi vieną spektaklio viešnių – gyvųjų pasaulio atstovę, medicinos sesuo rankas kišo po tekančia vandens srove praustuvėje. 

Pamatavusi pasmerktosios ūgį ir svorį, po šokio mosuojant baltu užklotu, kuris dengė neįgaliojo vežimėlį, persirengėlė išlydėjo palatos viešnią.

„Nesijaudink, viskas bus gerai. Tie, kurie tave mylėjo – prisimins“, – makabriškai nusijuokusi, ano pasaulio slaugytoja šmirinėjančioje smalsuolių minioje taikėsi naujos aukos. 

Neslėpė sumišimo

Vėlė pajuodusiais paakiais ir tokios pat spalvos pirštinėmis iki alkūnių taip pat neršė koridoriais. Pamišėlė ieškojo pagalbininkų savo magiškiems ritualams su žvakėmis ir žolėmis. Stvėrusi arčiausiai stovintįjį ji trinktelėjo durimis, paslaptyje palikdama tai, kas už jų vyko – praėjimą plačiais pečiais uždengė vėlė juoda kauke. 

„Vienu metu jaučiuosi dviejuose filmuose – „Plačiai užmerktos akys“ ir „Kuždesių sala“. Kažkas beprotiškai šiurpaus ir malonaus“, – paklaustas, ar teatralų sumanymas pavyko, pastarųjų fantazijai riebų dešimtuką rašė vienas festivalio uždarymo svečias. Emocijas sunkiai tramdė ir kita vakaro viešnia, prieš kelias dešimtis metų brūžinusi V. Bacevičiaus mokyklos suolus.

„Keistas jausmas, kai kabinetuose tiek daug psichodelikos“, – iš po kaukės sklido sutrikęs jaunos moters balsas.

Neįprastas baras

Jei paprašyčiau jūsų išvardinti visus barus ir restoranus, kuriuos žinote, veikiausiai pritrūktumėte rankų pirštų. „The Beach Bar“ Maljorkoje ir priverstinis kokteilis su barmenu, sveikinančiu prie durų. „The Bed Club“ Bankoke, su plačiomis lovomis vietoje kėdžių. Žymusis „L‘Opera“ San Tropeze ir vidurnaktį ant stalų šokantys artistai. Arba po vandeniu įrengtas Dubajaus „Atlantis The Palm“ su tūkstančiais žuvų, spoksančių į restorano svečius.

Spėju, ilgai vardintumėte ir visus kokteilius, apie kuriuos pagalvojus seilė žemyn nutįsta. Pradedant imbierinio limonado, cukraus sirupo, ledukų ir smulkintų mėtų kvartetu, baigiant ananasų sultimis, maišytomis su kokosų pieno kremu. O ar teko ką nors girdėti apie „Pojūčių kokteilių barą“ ir ten plakamus kokteilius, į kurių sudėtį įeina labai neįprasti ingredientai? Veikiausiai ne. Nebent prieš aštuonerius metus lankėtės seniausiame Suomijos mieste Turku.

„Pojūčių kokteilių baro“ spektaklio idėja gimė „Patirčių parko Turku 2011“ projekto metu, oficialiosios „Turku – Europos kultūros sostinės 2011“ programoje. Vėliau šis projektas buvo įgyvendintas festivalyje „Flow“ Helsinkyje ir keletą metų rodytas „Oulu August“ festivalyje. Pedagoginiais tikslais jis pasitarnavo ir studijuojantiesiems Helsinkio teatro akademijoje, o birželį termometro stulpeliui šoktelėjus gerokai virš 30 laipsnių karščio, suomiai, netradicinio teatro „Namas Nr. 2“ sumanytojų kvietimu, atvyko vaduoti trokštančių kauniečių.

Keturi kokteiliai

„Vos 100 kokteilių tiems, kurie dar nėra ragavę interaktyvaus teatro!“, –  suomių teatro kompanijos „Center Of Everything“ interaktyvus pasirodymo anonsas skambėjo viliojančiai, o ir kaina nebaidė. Vienas bilietas-kokteilis tekainavo 8 eurus. Du – 14 eurų. 

Supratau, kad reginys kaskart vis kitoks – improvizacija, sukurta konkrečiai vietai, laikui ir situacijai.

„Neturiu nė menkiausio suvokimo, kas laukia“, – šalia šimtametės Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos šeštadienio popietę nekantriai trypčiojo šviesiaplaukė mergina. Tokiomis pat nuotaikomis atsiveriančių durų laukė ir drauge su ja atėjęs bičiulis, prisistatęs Aido vardu. Spektaklio režisierius Samis Henrikas Haapala juokavo, kad toks nusiteikimas yra pats geriausias – eiti nieko nesitikint ir be jokio išankstinio pasiruošimo. Nebent tik su maža užuomina, kokio kokteilio labiau norėtųsi – stipresnio ar labiau svaiginančio, su poilsio, aistros ar žingeidumo prieskoniu.  

„Prieš eidamas į barą, šiek tiek skaičiau apie jį. Supratau, kad reginys kaskart vis kitoks – improvizacija, sukurta konkrečiai vietai, laikui ir situacijai“, – vienas vakaro skanautojų spėjo, kad bare neparagaus nei „Mojito“, nei „Pina Colados“, nei „Kruvinosios Merės“ su saliero stiebu. Aidas neklydo. Pasirinkimas ant lentos buvo ribotas – vos keturi kokteiliai. Du jų silpni, trečiasis iš pasirinktų ingredientų, ketvirtasis – itin stiprus, pavadintas „Bacevičiumi“.

Prisilietimų malonumas

Ilgai negalvojusi, „Bacevičių“ pasirinkau ir aš.

„Nusiimkite akinius. Jei nebenorėsite, kad tęsčiau – spustelėkite ranką tris kartus, jei patiks – spustelėkite kartą“, – akis raiščiu dengė persirengėlė suomė.

Dar po kelių akimirkų pajutau, kaip nuo manęs krito suknelė, o prie krūtinės prigludo pliušinis žaislas. 15 min., skirtų kiekvienam performanso lankytojui, praėjo kaip 5 min., – „Bacevičiaus“ kokteilis trinktelėjo galvon. Grįžusi namo gi ant pilvo radau šratinuku išraitytą užrašą: „Pasiilgsiu tavęs“.

„Pojūčių kokteilių baras“ – vienas iš teatro festivalio „Namas Nr. 2“ programos vinių. Praėjusiais metais teatro festivalis „Namas Nr. 1“, uždavęs klausimą, kur gyvena teatras, miestiečius kvietė į V.Putvinskio g. 5-uoju numeriu žymėtą namą. Šiemet, kaip jau supratote, jis atvėrė senos pradinės mokyklos duris. Festivalio meniu  – ne tik suomių kokteiliai, bet ir begalė kitų pasiūlymų. Birželio pabaigoje – teatro stovykla vaikams „Kuriame teatrą!“ ir teatro savaitgalis šeimoms. Liepos pradžioje – Jungtinė Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjų trupė su interaktyviu pasirodymu „KORiDorius“ ir italų kūrybinės dirbtuvės.

Birželio 15 - liepos 10 dienomis teatras apsigyvens Žaliakalnyje, šimtametėje medinėje buvusioje V. Bacevičiaus pradinėje mokykloje ant kalno.

„Pirmasis Netradicinio teatro festivalis pernai Kaune vyko gyvenamajame name V. Putvinskio gatvėje, šiemet kviečiame užsukti į mokyklą. Pasirinkti šią erdvę inspiravo ir antrųjų festivalio metų tema: virsmas iš vaiko į suaugusįjį, pasyvaus - į aktyvų”,- pasakoja festivalio organizatorės Renata Bartusevičiūtė ir Paulina Nešukaitytė.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Festivalį organizuoja viešoji įstaiga „INCA LT“. Anot festivalio kūrėjų, netradiciniame teatre kiekvienas žiūrovas gali tapti dalyviu. Renginio organizatorės kviečia kartu susipažinti ir išmokti prisijaukinti įtraukiantį teatrą, kuriame neegzistuoja užkulisiai, aktoriai nevaidina saugiu atstumu, nėra pasyvaus stebėjimo. Čia reikia pasikliauti savo pojūčiais, būti atviriems, smalsiems, - įsitraukti į čia ir dabar vykstantį kūrybinį procesą. Programą šiemet sudaro ne tik spektakliai, bet ir edukacinės veiklos.

Netradicinį teatro festivalį birželio 15 dieną pradės suomių kolektyvas „Center Of Everything” teatriniu emociniu užtaisu „Pojūčių kokteilių baras”. Anot R. Bartusevičiūtės, režisieriaus Samio Henriko Haapalos kūrybinis darbas „idealiai tinka tiems, kurie niekada nėra buvę įtraukiančio teatro pasirodyme ir nežino, ar tikrai toks teatras patiks. Nei daug, nei mažai - 20 koncentruotų minučių, kurių metu aktoriai iš Jūsų pasirinktų ingredientų suplaks pojūčių kokteilį!„

Birželio 20-ąją mokslo metų pabaigtuvėms festivalyje skiriamas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „#beskambučio“. Aktorius ir režisierius Paulius Tamolė kvies į atvirumo pamoką ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus, draugus, bičiulius. Įvairių kartų aktoriai spektaklyje dalinsis savo asmeninėmis istorijomis ir skatins pokyčius.

Liepos 4 dieną jungtinis Nyderlandų bei JAV šokėjų duetas savo pasirodymu „KORiDORIUS” pakvies į mokyklos erdvę pažvelgti netradiciškai. Festivalio programą liepos 10-ąją užbaigs italų dueto Emanuele Nargi ir Riccardo Brunetti bei Lietuvos menininkų grupės interaktyvi patirčių kelionė „Terre-Moto”.

Šiemet festivalio, pasak vienos iš jo kūrėjų R. Bartusevičiūtės, programą papildė kūrybinės veiklos teatro profesionalams ir vaikams, leisiančios susipažinti bei išbandyti įtraukiančiojo teatro metodus. Teatro stovykla vaikams „Kurkime teatrą!” mažųjų lauks birželio 25-29 dienomis.

Organizatorių pranešime skelbiama, kad teatro profesionalams skiriamos italų dueto - aktoriaus, režisieriaus E. Nargi ir profesoriaus R. Brunetti, kurie patirties sėmėsi pas žymiausius pasaulio teatralus, rengiamos teatro dirbtuvės. Jos aktoriams, atlikėjams, scenografams bei režisieriams savo duris atvers liepos 4-10 dienomis, suteikdamos galimybių ne tik geriau pažinti, bet ir praktiškai išbandyti įtraukiančiojo teatro technikas.

ELTA primena, kad Netradicinio teatro festivalis šią vasarą vyks kupiname istorijos pastate. Jį 1903-1904 metais pastatė ir fundavo Leiba M. Markusas. Šiame pastate veikė 2-asis Kauno tvirtovės pėstininkų pulkas, vėliau jame buvo įsikūrusios įvairios Lietuvos kariuomenės įstaigos. Nuo 1935-ųjų pastate ėmė veikti 28-oji Kauno miesto pradinė mokykla. Šiais laikais, po keletą metų užsitęsusių teisminių pradinės mokyklos steigėjos - Kauno miesto savivaldybės - ir bendruomenės ginčų, V. Bacevičiaus vardu pavadinta švietimo ir ugdymo įstaiga nustojo egzistuoti. Pedagogai bei moksleiviai iš jos perkelti į Žaliakalnio progimnaziją. Miesto savivaldybė oficialiai vis dar neskelbia, koks bus tolesnis mokyklos medinuko likimas sparčiai naujais verslo objektais turtėjančiame Savanorių prospekte.