Lenkų vyriausybė antradienį pranešė, kad išvakarėse išsiuntė Europos Komisijai laišką, suėjus galutiniam terminui informuoti šią bloko struktūrą apie Drausmės bylų kolegijos likimą. Bendrijos aukščiausios instancijos teismas yra nutaręs, kad ši institucija pakerta teisėjų nepriklausomumą ir pažeidžia ES teisę.

Skelbdama apie sprendimą likviduoti kolegiją, lenkų vyriausybė pabrėžė, kad būtina rasti būdą bausti įstatymus pažeidžiančius ar kitaip savo padėtimi piktnaudžiaujančius teisėjus. Ministrų kabinetas pažadėjo rasti sprendinį, tęsdamas teismų sistemos reformą.

Vyriausybė taip pat pareiškė, kad Lenkijos įstatymai yra viršesni už ES teisę – tai yra dar vienas klausimas, didinantis įtampą tarp 27 narių Bendrijos ir penktos pagal gyventojų skaičių valstybės narės Lenkijos.

Į valdžią 2015 metais atėję Lenkijos konservatoriai taip pertvarkė šalies teismų sistemą, kad valdantieji įgijo naujų įgaliojimų kontroliuojant teismus ir skiriant teisėjus.

Tokie veiksmai išprovokavo griežtą ES kritiką ir įspėjimus – Bendrija mano, kad daugelis pakeitimų pažeidžia demokratinį valdžių atskyrimo principą.

Europos Komisija liepė Lenkijai iki pirmadienio pateikti atsakymą dėl numatomų priemonių drausminimo kolegijos atžvilgiu, grasindama kitu atveju paskelbti finansinių sankcijų Varšuvai.

Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo.

Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose, kur daugumą turi valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija, už įstatymo projektą balsavo 234 parlamentarai. 211 opozicijos politikų buvo prieš, o devyni įstatymų leidėjai susilaikė.

Praėjusią savaitę opozicijos kontroliuojami parlamento aukštieji rūmai – Senatas – šį įstatymo projektą buvo atmetęs.

Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda). Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf (Malgožata Gersdorf) projektą pavadino „antsnukio įstatymu“.

Vyriausybė tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.

Oponentai sako, kad valdančioji partija nori nutildyti valdžią kritikuojančius teisėjus ir pažeidžia teismų nepriklausomumo principą.

Ketvirtadienį opozicija pavadino parlamento balsavimą „valstybės perversmu“.

Įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti veikloje, kuri būtų vertinama kaip politiškai motyvuota. Jis taip pat apriboja teisėjų teisę kurti nepriklausomas institucijas, draudžia jiems kritikuoti paskyrimus teismų sistemoje.

Nuobaudos teisėjams svyruotų nuo piniginės baudos iki atleidimo.

Šis teisės aktas tėra vienas iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurių ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.

Anksčiau buvo įkurta Nacionalinė teismų taryba (KRS) bei drausminimo kolegija, kurios, kritikų ir įtakingų Europos Sąjungos teisminių institucijų teigimu, kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.

Ketvirtadienį Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad KRS paskirti ir drausminimo kolegijos patikrinti teisėjai neturi įgaliojimų priimti sprendimų, nes jie nėra laisvi nuo politinės įtakos.

„Pastarųjų kelerių metų įvykiai Lenkijos teisinėje sistemoje lėmė didžiulį neužtikrintumą ir chaosą dėl to, ar teisiantieji – teisėjai ir jų formuojami teismai – gali vykdyti teisingumą“, – pareiškė AT teisėjas Wlodzimierzas Wrobelis (Vlodzimežas Vrubelis).

Jis pridūrė, kad kitų šalių teisėjai kartais atsisako bendradarbiauti su kolegomis iš Lenkijos, nes nėra užtikrinti dėl jų nepriklausomumo.

„Esame Europos Sąjungos nariai ir įsipareigojome užtikrinti, kad mūsų teismai būtų tokie pat nepriklausomi ir nešališki kaip ir kitų šalių teismai“, – sakė W. Wrobelis.

Teisingumo ministerija tokį AT verdiktą pasmerkė kaip „rimtą įstatymo pažeidimą“.

Įvairios PiS teismų reformos išprovokavo didelio masto protestus tiek Lenkijoje, tiek ES teisiniuose sluoksniuose.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusiais metais paprašė Lenkijos AT išaiškinti, ar esminės reformų nuostatos, susijusios su nauja teismų taryba ir drausmine institucija – užtikrina nepriklausomybę nuo politinės įtakos. ETT priėjo prie išvados, kad šių institucijų nepriklausomybė ir nešališkumas nėra garantuoti.

Teisėjai iš beveik visų ES valstybių anksčiau šį mėnesį prisijungė prie šimtų savo lenkų kolegų Varšuvoje, protestavusių prieš nuobaudas teisėjams numatantį įstatymą.

2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.