D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 metų kovo 20 dienos nutartimi, ji yra įsiteisėjusi.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas mano, kad įstatymas D. Zagreckui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikytas nepagrįstai, nes pagal tą nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami asmenys, dalyvavę organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausę nusikalstamam susivienijimui. D. Zagreckui įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės nebuvo pateikti.

Konstatavus, kad D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas neteisėtai, jo parodymai pripažinti kaip neatitinkantys Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Įstatymas numato, kad įrodymais gali būti tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys.

Tuo metu eksteisėjas G. Čekanauskas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Bylą kelerius metus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad iš G. Čekanausko pusės nebuvo realaus ir tikro susitarimo bei ketinimo gauti kyšį.

„Duomenų, kurie patvirtintų, jog ketino ar bandė realiai daryti kokį nors poveikį baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. Čekanauskas veikė esant tiesioginei tyčiai ir siekė D. Zagrecko pageidaujamo rezultato“, – rašoma teisėjų Gintaro Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės nuosprendyje.

Teisėsauga kaltino G. Čekanauską, kad vykdydamas buvusio kurso draugo advokato D. Zagrecko prašymą, jis paėmė kyšį, jog paveiktų teisėją Rimą Šviriną, nagrinėjusį D. Zagrecko kliento bylą.

Tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas R. Švirinas nagrinėjo Giedriaus Valatkevičiaus baudžiamąją bylą  dėl prekybos žmonėmis. G. Valatkevičius kaltintas 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimu. Vargingose šeimose augę jaunuoliai 2015 metais buvo išvežti į užsienį ir verčiami daryti nusikaltimus – jie iš namų ir automobilių vogė maisto produktus, įvairius daiktus, o grobį atiduodavo verbuotojams. Šioje byloje G. Valatkevičiui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaip nustatė teisėsauga, tam, kad G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui G. Zagreckui.

Kaltinimas eksteisėjui G. Čekanauskui grįstas su teisėsauga bendradarbiaujančio valstybės saugomo liudytojo D. Zagrecko parodymais. Jis šioje byloje buvo sulaikytas 2019 metų vasarį.

Advokatas įtartas, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmuo, trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas.

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas.

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas rėmėsi EŽTT ir LAT praktika

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija savo sprendimą dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma nuosprendyje.

Pasak jo, analogiškos praktikos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymų vertinimo, laikomasi ir LAT bylose.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų savarankiškumą, objektyvumą, patikimumą turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti tos grupės nusikalstamas veikas.

„Dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas D. Zagreckui nebuvo inkriminuota, tačiau, kaip matyti iš prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 1 straipsnio 1 dalies pagrindu (tai yra atskleidus organizuotos grupės nusikaltimus – BNS)“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, per teisminį nagrinėjimą gynyba atkreipė dėmesį į tai, kad D. Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neteisėtai.

Tuo metu kaltinimą palaikanti prokurorė atsisakė vertinti atleidimo nuo atsakomybės pagrįstumą ir teisėtumą, Ji aiškino, kad prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi, o D. Zagrecko veiksmų teisinis vertinimas nėra šios bylos dalykas.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad laikosi nuomonės, jog nagrinėdamas bylą teismas privalo įvertinti, ar tokio asmens parodymais galima remtis ir spręsti dėl G. Čekanauskui ir G. Valatkevičiui pateiktų kaltinimų pagrįstumo.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad viso proceso metu D. Zagreckas apklaustas ne vieną ir ne du kartus, kiekvieną kartą jis nurodydavo aplinkybes, kurios sutapo dalyje dėl susitikimų su G. Čekanausku laiko, vietos ir pokalbių temų.

„Tačiau jo parodymai faktiškai visą laiką buvo nevienodi aiškinant aplinkybes dėl pinigų, G. Čekanausko pozicijos ir atsakymų“, – paskelbė teismas.

D. Zagreckas teisme aiškino norėjęs, kad jo ginamajam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to jis prašė G. Čekanausko pasikalbėti su bylą nagrinėjančiu teisėju ir sužinoti, kaip būtų galima to pasiekti.

Ką konkrečiai darė G. Čekanauskas, advokatas tvirtino nežinąs. Pasak jo, teisėjas niekada nėra sakęs, ar bus teigiamas, ar neigiamas rezultatas. G. Čekanauskas jam yra sakęs, kad kalbėjo su teisėju R. Švirinu, bet aiškaus atsakymo negavo.

Bylos duomenimis, pinigai – 17 tūkst. eurų – buvo paimti iš G. Valatkevičiaus, tačiau nebuvo perduoti G. Čekanauskui.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad, susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas 2019 metų kovą parašė pareiškimą, kuriame nesugebėjo tiksliai nurodyti sumos, jis teigė, kad G. Čekanauskui pasiūlė 10–15 tūkst. eurų, kad paveiktų teisėją R. Šviriną.

„Teismas šioje byloje nevertina D. Zagrecko elgesio, tačiau jo paties nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl pinigų kiekio, dėl pinigų vartojimo savo reikmėms neleidžia paneigti minėtų jo kolegos prielaidų, kad pasakojimais apie galimybę daryti įtaką dirbusiems teisėjams, paprasčiausiai siekta nesąžiningai sureikšminti savo paslaugas ir užsidirbti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjai.

Buvęs advokatas D. Zagreckas dabar yra saugomas valstybės, jo parodymais remiamasi ir kitose byloje, kuriose įtarimai dėl galimos korupcijos pateikti buvusiems advokatams ir teisėjams. Valstybės saugomą liudytoją į apklausas teismuose atlydi kaukėti policijos pareigūnai.

Tuo metu kartu su G. Čekanausku teistą buvusį D. Zagrecko klientą G. Valatkevičių teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, pokalbių detalės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad G. Valatkevičius norėjo, jog advokatas D. Zagreckas, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų teisėją R. Šviriną.

„(..) pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė tam asmeniui – advokatui D. Zagreckui didesnės negu 250 MGL vertės kyšį“, – nusprendė teismas.

R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, jis savo noru paliko darbą Kauno apygardos teisme ir perėjo dirbti į teismą Alytuje. 

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

K. Gurinas kaltinamas dėl kyšininkavimo, kad būtų priimtas vienam juridiniam asmeniui palankus sprendimas.

H. Jaglinskis kaltinamas tarpininkavęs, jog būtų papirktas teisėjas, nagrinėjęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylą bei dėl neteisėto praturtėjimo.

Kauno apygardos teismui penktadienį nagrinėjant didelės apimties baudžiamąją bylą, skaitomas kaltinamasis aktas.

Teismo posėdyje H. Jaglinskis teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau ne dėl neteisėto praturtėjimo.

Galima korupcija byloje taip pat kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas. Jis kaltinamas, kad, būdamas teisėjų padėjėju, rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

Byloje dėl Vijūnėlės „dvaro“ statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

A. Kadziauskas kaltės dėl tarpininkavimo perduodant kyšį „Vijūnėlės dvaro“ nepripažįsta.

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai – Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos buvo vykdomos per buvusį advokatą Drąsutį Zagrecką. Jis yra atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas ir pagarsintos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami kai kurie kyšininkavimo grandinės tarpininkai. Jo duomenimis, A. Blažaitis tarpininkavo duodant kyšį R. Malinausko ir A. Kadziausko naudai, siekiant palankaus sprendimo vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.

A. Blažaitis, pasak teisėsaugos, pažadėjo perduoti H. Jaglinskiui kyšį, kad šis priimtų pageidaujamą sprendimą. Jis kyšio sumą perdavė O. Sakalauskienei, o ši – D. Zagreckui.

Panaši schema buvo naudojama ir kito kaltinamojo – R. Stočkūno byloje, kai jis, pasak teisėsaugos, siekė per tarpininkus papirkti teisėją V. Kažį.

Dėl šio ir kitų jam inkriminuojamų epizodų A. Blažaitis teigė prisipažįstantis.

E. Galatiltis šioje byloje taip pat kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti H. Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus.

Aš kaltės nepripažįstu, nes turėjo tarpininkauti pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia netarpininkavo.

Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų D. Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas minėtame epizode dėl V. Kažio papirkimo: šis, vykdydamas susitarimą, byloje priėmė R. Stočkūnui palankų sprendimą.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas siekęs bendrovei „VVM Servis“ ir V. Menkovui naudingo sprendimo civilinėje byloje. Už tai buvo sutarta teisėjui K. Gurinui duoti 10 proc. civilinio ieškinio vertės siekiantį kyšį.

Šis kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Aš kaltės nepripažįstu, nes turėjo tarpininkauti pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia netarpininkavo“, – pareiškė kaltinamasis.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

„Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo nutarimas dėl E. Laužiko atleidimo iš pareigų neprieštarauja Konstitucijai“, – nutarimą penktadienį paskelbė KT pirmininkė Danutė Jočienė.

KT vadovė taip pat paskelbė, kad Konstitucijai neprieštarauja ir Seimo sprendimas pritarti V. Bavėjano atleidimui iš pareigų ir atitinkamas prezidento Gitano Nausėdos dekretas dėl teisėjo atleidimo.

Į KT dėl minėtų atleidimų kreipėsi du teismai – Vilniaus apygardos teismui kilo abejonių dėl E. Laužiko atleidimo, Lietuvos apeliaciniam teismui – ir dėl E. Laužiko, ir dėl V. Bavėjano.

Abu teisėjai iš pareigų buvo atleisti 2019-aisiais, kai jiems buvo pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Vėliau V. Bavėjanas byloje dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu išteisintas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Nutarimo aiškinamoje dalyje KT daugiausiai pasisakė dėl argumentų, esą teisėjai iš pareigų galėjo būti atleisti tik surengus apkaltos procedūrą.

Pasak KT, jei Konstitucija būtų aiškinama taip, būtų apribotos Konstitucijoje įrašytos prezidento galios formuojant teismus, taip pat galėtų susidaryti situacija, kai teisėjo vardą pažeminę teisėjai liktų pareigose, nes teisėjo vardo pažeminimas nebūtinai savaime yra priesaikos sulaužymas.

Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika.

„Konstituciją aiškinant taip, kad teisėjo vardą savo poelgiu pažeminę teisėjai gali būti pašalinami iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka, kai kuriais atvejais prezidento įgaliojimai dalyvauti formuojant Lietuvos Aukščiausiojo ar Lietuvos apeliacinio teismo sudėtį būtų suvaržyti“, – sakė D. Jočienė.

Kaip pažymėjo KT vadovė, taip pat apkaltą numatant kaip vienintelę galimybę atleisti aukšto rango teisėjus „susidarytų prielaidos atsirasti situacijai, kai Seime neinicijavus apkaltos proceso teisėjo vardą pažeminusiam teisėjui (...) toks teisėjas nebūtų atleistas iš pareigų ir galėtų toliau vykdyti teisingumą“.

„Ne kiekvienas teisėjo poelgis, kuriuo pažemintas teisėjo vardas, yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ne kiekvienu atveju sulaužoma priesaika. Aiškinant Konstituciją taip, kad savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą teisėjai gali būti pašalinti tik apkaltos tvarka, susidarytų situacija, kai tokie teisėjai iš viso negalėtų būti atleisti iš pareigų už poelgį, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, bet nėra sulaužoma priesaika, nors už tokį poelgį žemesnių grandžių teisėjai galėtų būti atleisti iš pareigų“, – pažymėjo D. Jočienė.

Vilniaus apygardos teismas sako kreipimesi į KT pažymėjo, kad 2019-ųjų rugpjūčio 16-osios prezidento dekretas ir Seimo rugsėjo 24-osios nutarimas, kuriais E. Laužikas atleistas dėl to, jog savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, buvo priimti nesilaikant konstitucinių tinkamo teisinio proceso reikalavimų.

Vienas iš motyvų – Teisėjų taryba drausminės atsakomybės procedūrą dėl LAT teisėjo elgesio pradėjo ne savo pačios priimtu teisės aktu, o remdamasi Generalinės prokuratūros raštu.

Be to, pasak Vilniaus teismo, Teisėjų taryba apribojo E. Laužiko teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, duomenimis, nepateikė jam suformuluotų atleidimo iš teisėjo pareigų priežasčių, taip pažeisdama jo teisę į teisingą procesą.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad su minėtu ikiteisminiu tyrimu susiję Teisėjų tarybos nariai, svarstant klausimą dėl patarimo prezidentui atleisti E. Laužiką iš pareigų, nenusišalino.

Teismo teigimu, prezidento ir Seimo sprendimai negalėjo būti priimti remiantis tokio Teisėjų tarybos nutarimo pagrindu.

Tuo metu Lietuvos apeliacinis teismas savo prašymuose dėl E. Laužiko ir dėl V. Bavėjano atleidimo abejojo, ar sprendimai atitiko Konstitucijos nuostatas, konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Pasak Apeliacinio teismo, tokios abejonės kilo įvertinus Konstitucijoje numatytą specialų LAT ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pašalinimo iš pareigų pagrindą ir juo įtvirtintą ypatingą šių teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą.

Konstitucijoje numatyta, kad minėtų teismų teisėjus, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas atleidžia trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 85 balsų palaikymo, be to, tai atliekama surengus apkaltos procesą.

Tuo metu E. Laužikas ir V. Bavėjanas atleisti Seimo nutarimus priėmus įprastine tvarka. Tuomet už pirmojo atleidimą balsavo 49 Seimo nariai, už pritarimą antrojo atleidimui – 53 parlamentarai.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, per pirmąjį posėdį prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą ir savo parodymus davė vienas iš kaltinamųjų V. V.

Pasak V. Jončo, vyras kaltės nepripažįsta ir teigia, kad byla sukurta tam, jog pasunkintų jo padėtį kitame ikiteisminiame tyrime.

Teisme kaltinamasis taip pat sakė, kad byloje užsifiksuotuose epizoduose jis iš tiesų kalbėjo apie tikrus konservus, o ne apie narkotikus ir tvirtino, kad žmogus, su kuriuo jis yra kaltinamasis taręsis dėl narkotikų, tuo metu nebuvo Lietuvoje.

Perskaitęs savo iš anksto paruoštus parodymus V. V. atsisakė atsakyti į papildomus prokuroro, teisėjo ar kitų proceso dalyvių klausimus, nes sakė nenorintis pabloginti savo padėties kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame jis taip pat yra kaltinamasis.

45-erių klaipėdietis kaltinamas neteisėtai įsigijęs, gabenęs ir laikęs per pusantro kilogramo narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1033 gramai kokaino.

Kauniečiai 45 metų N. M. ir 31 metų G. B. kaltinami, kad, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė jam narkotines medžiagas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šį labai sunkų nusikaltimą kaltinamieji suorganizavo ir padarė 2017 metų pradžioje. Buvo susitarta, kad N. M. ir L. B. už 50 tūkst. eurų parduos kaltinamajam V. V. kokaino.

Pardavėjai kvaišalų miltelius supakavo į konservų skardines ir specialiu įrenginiu sandariai uždarė. Vėliau vienas kaltinamųjų jas atvežė į Kauną ir pardavė V. V. Šis sumokėjo 10 tūkst. eurų, o likusi suma turėjo būti perduota pardavėjams po kokaino realizacijos.

Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. paslėpė savo gyvenamajame name, esančiame Klaipėdos rajone. 2017 metų pavasarį policijos pareigūnai, čia atlikdami kratą, konservų dėžutėse slėptą kokainą rado ir paėmė.

Teisėsaugos duomenimis, V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, su jį gynusiu advokatu ir kitu asmeniu rado ir įkalbėjo niekuo dėtą asmenį už piniginį atlygį prisiimti baudžiamąją atsakomybę vietoj V. V.

Gautos informacijos pagrindu nustatyti kitų, tarp jų ir korupcinių, nusikaltimų epizodai. Pradėtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Šis ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Jame įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tiriama daugiau nei 110 nusikaltimo epizodų.

Narkotikų bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti perdavė Lietuvos apeliacinis teismas, siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą.

Lietuvos baudžiamasis kodeksas už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimą, laikymą ir platinimą numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas liepos 16 dieną, jame turėtų būti apklausiami liudytojai.

Kauniečiai 45 metų N. M. ir 31 metų G. B. kaltinami, kad, veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė per pusantro kilogramo narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 1033 gramai kokaino, o 45 metų klaipėdietis V. V. – šių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko teisėsaugos institucijų tyrimo grupė, kurią sudarė Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių, Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos ir Vilniaus valdybos pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šį labai sunkų nusikaltimą kaltinamieji suorganizavo ir padarė 2017 metų pradžioje. Buvo susitarta, kad N. M. ir L. B. už 50 tūkst. eurų parduos kaltinamajam V. V. kokaino.

Pardavėjai kvaišalų miltelius supakavo į konservų skardines ir specialiu įrenginiu sandariai uždarė. Vėliau vienas kaltinamųjų jas atvežė į Kauną ir pardavė V. V. Šis sumokėjo 10 tūkst. eurų, o likusi suma turėjo būti perduota pardavėjams po kokaino realizacijos.

Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. paslėpė savo gyvenamajame name, esančiame Klaipėdos rajone. 2017 metų pavasarį policijos pareigūnai, čia atlikdami kratą, konservų dėžutėse slėptą kokainą rado ir paėmė.

Teisėsaugos duomenimis, V. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, su jį gynusiu advokatu ir kitu asmeniu rado ir įkalbėjo niekuo dėtą asmenį už piniginį atlygį prisiimti baudžiamąją atsakomybę vietoj V. V.

Gautos informacijos pagrindu nustatyti kitų, tarp jų ir korupcinių, nusikaltimų epizodai. Pradėtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Šis ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Jame įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų, tiriama daugiau nei 110 nusikaltimo epizodų.

Narkotikų bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti perdavė Lietuvos apeliacinis teismas, siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą.

Lietuvos baudžiamasis kodeksas už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio įgijimą, laikymą ir platinimą numato laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.

Ši baudžiamoji byla yra atskirta iš didelės apimties teisėjų korupcijos tyrimo.

Bylos duomenimis, E. G. ir J. L.  2018 metų rudenį perdavė vienos Vilniaus advokatų kontoros advokatui Drąsučiui Zagreckui 5 tūkst. eurų, tikėdamiesi, kad jis šiais pinigais papirks Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją.

Pasak prokuratūros, manoma, kad E. G. siekė, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, jo atžvilgiu būtų panaikintas Vilnius apylinkės teismo nuosprendis ir jis būtų išteisintas.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS pranešė, kad Vilniaus apylinkės teismas E. G. buvo nuteisęs dėl išžaginimo.

Byla yra perduota Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris turi nuspręsti, kurios apygardos teismas ją nagrinės. Anot prokuratūros, tokių priemonių imtasi siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylos nagrinėjimą bei norint išvengti interpretacijų dėl to, kad byloje sprendimą priėmė to paties teismo, kurio teisėjus buvo bandoma papirkti, teisėjai.

Jei E. G. ir J. L. kaltė bus įrodyta teisme, jiems gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrime dėl aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų korupcijos įtarimai yra pareikšti apie 50 asmenų, iš jų - 8 teisėjams, 6 advokatams.

Šiuo metu tiriama daugiau kaip 110 nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos kitam dekretui dėl Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo po pateikimo pritarta, galutinis balsavimas numatytas ketvirtadienį.

Klausimas dėl E. Laužiko atidėtas, nes jis Seimą informavo negalintis dalyvauti posėdyje. E. Laužikas tvirtino norintis, kad parlamente drauge su juo būtų advokatas Mindaugas Dūda, tačiau jis antradienį atvykti negalėjo.

Seimo nariams prisiminus precedentą, kai teismas neteisėtu pripažino už akių atleisto buvusio Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio pašalinimą iš pareigų, nuspręsta padaryti pertrauką.

Frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, argumentuodama, kad iki to laiko situacijos vertinimą pateiks Teisės departamentas, o E. Laužikui bus sudaryta galimybė pasisakyti.

Seimas taip pat po pateikimo ėmėsi prezidento siūlymo atleisti Apeliacinio teismo teisėją Kęstutį Jucį jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.

Šalies vadovas Seimui pateikė siūlymus atleisti E. Laužiką ir K. Guriną pažeminus teisėjo vardą, tai prieš pusantros savaitės konstatavus Teisėjų tarybai.

Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.

G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.

Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.

Daug diskusijų prieš Teisėjų tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą. Šis klausimas keltas ir Seime.

„Mums būtų gerai žinoti, ar nėra čia jokių teisinių kolizijų, kad pasirinktas kelias nebus po to kaip nors išnaudotas įvairiose galimose teisinėse ateities bylose. Mums norėtųsi šiame kontekste aiškių garantijų, ar pasirinktas kelias teisiškai tvarkingas ir ar mes neturėsime ateityje nesusipratimų. Ar jūs galėtumėte mums tai garantuoti?“ – klausė konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentės patarėja Jūratė Šovienė teigė, jog prezidento pasirinktas kelias atitinka Konstituciją, bet garantijų, kad teisėjai ateityje nelaimėtų bylų teismuose, negalinti duoti.

„Labai apgailestauju, bet garantijų suteikti tikrai negaliu, galiu tik paminėti, kad pagal Konstituciją prezidentas atsakingas už teisėjų korpuso formavimą. Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų karjeros klausimais prezidentas priima sprendimus kartu su Seimu“, – atsakė dekretus pristačiusi patarėja.

Seimo nariai inicijavo apkaltos procedūrą visiems aštuoniems įtariamiems teisėjams, tačiau šis klausimas nebus svarstomas šią savaitę vykstančioje neeilinėje parlamento sesijoje.

Toleravo pasiūlymus dėl atlygio už poveikį?

Korupcija įtariamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Egidijus Laužikas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų priėmimą gali būti atsilyginama, aptarinėjo galimą neteisėtą poveikį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjui.

Tokias detales pristatydama dekretą dėl teisėjo E. Laužiko atleidimo pažeminus teisėjo vardą antradienį Seime pateikė prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė.

„Teisėjų taryba rugpjūčio 9 dienos nutarimu įvertinusi pateiktą informaciją nustatė, kad LAT teisėjas E. Laužikas 2018 metų gruodžio mėnesį, įsitraukęs į neformalų bendravimą su konkrečiu asmeniu, nesilaikydamas draudimo nekonsultuoti asmenų teisiniais klausimais, aptarinėjo Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo 2018 metų spalio mėnesio nutartį konkrečioje civilinėje byloje“, – sakė patarėja.

Anot jos, taip pat E. Laužikas, nevengdamas galimo interesų konflikto, būdamas LAT Civilinių bylų atrankos komisijos narys, susipažinęs su 2018 metų lapkričio mėnesio konkrečiu kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo minėtos nutarties, nenusišalino nuo kasacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo.

Patarėjos pateiktais duomenimis, teisėjas E. Laužikas tenkino atsakovų prašymą ir galutine neskundžiama nutartimi leido taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti minėto Vilniaus teismo apygardos teismo 2016 metų gruodžio mėnesio sprendimu nustatyto įpareigojimo vykdymą iki bus priimtas galutinis kasacinio teismo procesinis sprendimas.

„Taip pat (teisėjas – BNS) toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už palankių sprendimų priėmimą bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu gali būti atsilyginama“, – pažymėjo patarėja.

J. Šovienė taip pat pateikė informaciją, kad 2019 metų sausio mėnesį neformalaus bendravimo su konkrečiu asmeniu metu LAT teisėjas E. Laužikas „iš anksto aptarinėdamas su juo galimą LVAT nagrinėjamos administracinės bylos baigtį ir galimą neteisėtą poveikį šią bylą nagrinėjančiam LVAT teisėjui, neužkirsdamas kelio neteisėtam kišimuisi į teisingumo vykdymą, nesiėmė priemonių tokiems veiksmams nutraukti bei toleravo pateiktus prašymus daryti įtaką teisingumo vykdymo procesui“.

Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio, Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio atleidimo, jiems savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Prieš kelias savaites G. Nausėda jau inicijavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko ir Apeliacinio teismo teisėjų Valdimaro Bavėjano bei Konstantino Gurino atleidimą.

Praėjusią savaitę Teisėjų taryba atidėjo klausimą dėl šių teisėjų atleidimo iki šios savaitės penktadienio.

Tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas BNS sakė dar nežinantis, ar penktadienį bus nagrinėjamas klausimas ir dėl likusių penkių teisėjų.

„Dar nėra galutinio sprendimo“, – teigė A. Valantinas.

Pritarus Teisėjų tarybai, prezidentas turės kreiptis į Seimą dėl Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo. Tuo tarpu žemesnių grandžių teisėjus šalies vadovas galės atleisti pats.

Seime taip pat yra surinkti parašai dėl apkaltos K. Gurinui, Viktorui Kažiui, V. Bavėjanui ir E. Laužikui.

Įtarimai teisėjų korupcijos byloje taip pat pateikti šešiems advokatams. Iš viso byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys, nagrinėjama apie 110 galimų nusikalstamų veikų.

Teisėsauga įtaria, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai, jų sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, sutartų kyšių suma gali siekti 400 tūkst. eurų.

Dalis įtariamųjų yra viešai paneigę savo kaltę.

„Dešimtmečius kurtas ir pernai rekordinius skaičius pasiekęs visuomenės pasitikėjimas vėl susvyravo. Prireiks nevienadienių pastangų jį atkurti “, – BNS perduotame komentare sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.

„Nesitaikstysime su kolegų, nesugebančių savo pareigų atlikti garbingai, elgesiu“, – tvirtino jis.

Pasak A. Valantino, darbą jau pradėjo grupė, kuri vertins menkiausias korupcijos rizikas, netrukus pradės veikti vidinis teismų informacijos kanalas apie galimus pažeidimus, bus atliekami kasacinių skundų sistemos tobulinimai.

Dešimtmečius kurtas ir pernai rekordinius skaičius pasiekęs visuomenės pasitikėjimas vėl susvyravo. Prireiks nevienadienių pastangų jį atkurti.

Teisėjų tarybos pirmininko teigimu, artimiausiame tarybos posėdyje bus svarstomi ir teisės aktų projektai, kuriais siekiama pokyčių teisėjų atrankos bei veiklos vertinimo procedūrose.

Dėl kyšininkavimo skandalo Lietuvoje smarkiai smuko pasitikėjimas teismais, rodo praėjusią savaitę paskelbta apklausa. Nepasitikinčiųjų teismais išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 21 proc. iki 43 proc., atskleidė „Vilmorus“ apklausa, ją paskelbė dienraštis „Lietuvos rytas“.

Tarp 45 įtariamųjų teisėjų korupcijos byloje – aštuoni teisėjai ir šeši advokatai.

Kita vertus, premjeras siūlo teismų bendruomenei, advokatūrai bei specialiosioms tarnyboms aptarti korupcijos mastus teismuose ir siūlo pasidaryti išvadas bei įprasminti tai teisės aktuose. Pasak jo, korupcines veikias reikia užkardyti, bet pirmiausia teismų sistemai reikia pasidaryti išvadas, dėl ko jos kyla.

„Dabar reikia daryti išvadas, dabar turėtų būti tiek prokuratūros, tiek advokatūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos geranoriškas bendradarbiavimas nelendat į bylą. (...) Siūlau kalbėtis ir išvadas pasidaryti, vien kalbų neužtenka. Reikia daryti išvadas ir įprasminti tai teisės aktuose“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė premjeras.

Žmonių pasitikėjimui suduotas smūgis labai stiprus.

Pasak premjero, papildomi saugikliai korupcinei veikai teismuose užkardyti galėtų būti tarėjo institutas teismuose. Anot jo, pagrindiniai tarėjo instituto teismuose diegimo tikslai yra visuomenės pasitikėjimo teismais bei teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas.

„Teisėjams negali būti daromas joks spaudimas nei aukštų pareigūnų nei jų patarėjų, nei institucijų. Girdima ir kalbama, kad ir politikai bando kištis į teismų veiklą, ir tos pačios tarnybos bando švelniai paspausti dėl vieno ar kitokio sprendimo. Turėtume kalbėti apie esminius sisteminius dalykus, kas buvo mūsų programoje deklaruota, tai - tarėjų instituto įvedimas, žinoma, ne visose bylose“, - sakė jis.

S. Skvernelis pripažino, kad teisinei sistemai padaryta didžiulė reputacinė žala.

„Žmonių pasitikėjimui suduotas smūgis labai stiprus, tačiau didžioji teisėjų bendruomenės dalis, advokatūros dalis yra savo darbo profesionalai, sąžiningai atlieka funkciją“, - sakė S. Skvernelis.

Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų - 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų.

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.