Iškalbingas kontekstas

Ši tragedija įvyko 2014-ųjų lapkričio 1-ąją. Tos paros policijos suvestinėje apie ją buvo pateikta tokia pirminė informacija: Apie 12.40 val. Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijoje, kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 1-ajame kilometre, automobilis „Audi Q7“, vairuojamas Vilniaus rajono gyventojo J.V, gimusio 1980 m., nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir į kairę sukusio automobilio „Toyota Avensis“, kurį vairavo 1977 m. gimusi vilnietė J.J. Sunkiai sužalota dešimtmetė „Toyota“ keleivė.“ Po kelių dienų nuo patirtų traumų ji ligoninėje mirė.

Alytaus apskr. VPK nuotr.

Tačiau dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas baigėsi tuo, kad teisiamųjų suole atsidūrė žuvusiosios mama. J.Jankauskienei buvo pareikštas kaltinimas pažeidus Kelių eismo taisykles, t.y. nesiėmus visų būtinų atsargumo priemonių, nes sukdama į kairę ji neįsitikino, kad tai – saugu, ir nepraleido ją lenkusio automobilio „Audi“, su kuriuo susidūrė. Visureigio vairuotojas, perduodant bylą teismui, tebuvo liudytojas. Tačiau nukentėjusiuoju J.Jankauskienės byloje buvo pripažintas jos sutuoktinis – ir dėl dukters žūties, ir dėl paties šio eismo įvykio metu patirtų traumų – peties bei klubo sumušimų.

Tokį bylos posūkį lydėjo kalbos, kad prabangų visureigį vairavęs pasiturintis verslininkas yra įtakingo Alytuje asmens sūnus. O Alytaus teismo Varėnos rūmams ėmusis šios bylos, joje liudijęs buvęs Varėnos policijos viršininkas davė parodymus apie patirtą spaudimą suversti kaltę dėl įvykusios tragedijos pačios žuvusiosios mamai.

Po šių parodymų policijos Imuniteto tarnyba skubiai pradėjo savąjį nurodytų aplinkybių tyrimą. Tačiau jai rasti buvusio Varėnos policijos viršininko teiginių įrodymų nepavyko.

Varėnos teismas išteisino

Pernai gruodį Alytaus teismo Varėnos rūmai pagaliau paskelbė šioje byloje nuosprendį, kuriuo žuvusios mažametės mamą išteisino, nenustačius akivaizdžių įrodymų, kad ji sukėlė šį eismo įvykį. Nors kaltinimą palaikiusi Alytaus apylinkės prokuratūros Varėnos padalinio prokurorė Regina Juškevičienė siūlė skirti J.Jankauskienei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant šios vykdymą vieneriems metams bei įpareigojant per tą laiką neišvykti be leidimo iš gyvenamosios vietos ir tęsti darbą. Esą ši bausmė tik simbolinė, nes teisiamoji jau neteko dukters.

J.Jankauskienės ir jos sutuoktinio advokatai prašė teismo žuvusiosios mamą išteisinti, nes tragedijos kaltininkas – visureigio vairuotojas. J.Jankauskienės advokatas Linas Kuprusevičius siūlė pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. Tačiau prokurorė tam prieštaravo.

J.Jankauskienės sutuoktinis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šioje byloje buvo atliktos net penkios ekspertizės. Dauguma – jau bylą perdavus teismui, dėl ko jos nagrinėjimas Varėnos teisme užsitęsė. Galiausiai skelbiant išteisinamąjį nuosprendį J.Jankauskienei, remtasi jos advokato užsakyto privataus eksperto tyrimo išvada, kad „Audi“ prieš susidūrimą važiavo 99 km/val. greičiu, kai tragedijos vietoje leistinas iki 90 km/val. greitis, t.y. šio visureigio greitis judriame užmiesčio kelyje buvo nesaugus. Šį Varėnos teismo nuosprendį lydėjo ir nutartis pradėti ikiteisminį tyrimą visureigio vairuotojo atžvilgiu.

Skundo argumentai

J.Jankauskienę išteisinusį nuosprendį prokurorė apskundė. Savo skunde Kauno apygardos teismui ji teigė, kad Varėnos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis bei joje atliktas ekspertizes. Ypač J.Jankauskienės advokato užsakytą privataus eksperto tyrimą, kuris nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, bet jam suteikta pirmenybė, atmetant Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadas, nors pagrindo abejoti šių kompetencija nėra.

Be to, anot prokurorės R.Juškevičienės, yra liudytojų, teigiančių, kad „Audi“ vairuotojas pirmiau pradėjo lenkimo manevrą, negu „Toyota“ vairuotoja parodė, kad ketina sukti į kairę. O ir jos pačios parodymai kelia abejonių, ar ji tai darė įsitikinusi, kad tai – saugu, nes prisipažino mačiusi per veidrodėlį tik du paskui ją važiavusius automobilius ir įvažiavo į priešingą eismo juostą, neįsitikinusi, kad šioje nėra automobilių, nors tuo metu šia važiavo jų koloną lenkusi „Audi“, kurios „Toyota“ vairuotoja nematė ir sukėlė šiam visureigiui netikėtą kliūtį. O toje vietoje lenkti nedraudžiama. Pamatęs šią kliūtį, visureigio vairuotojas dar bandė stabdyti bei suko į dešinę, bet dėl per mažo atstumo negalėjo išvengti susidūrimo. Anot prokurorės, objektyvių duomenų, kokiu greičiu važiavo „Audi“ nėra, nors neatmetama, kad galimai didesniu už leistiną. Tačiau, anot ekspertų, net ir važiavęs leistinu greičiu, jis tokioje situacijoje susidūrimo su „Toyota“ būtų neišvengęs.

Advokatų kontrargumentai

Kauno apygardos teismas nusprendė įrodymų tyrimo šioje byloje neatnaujinti, nes to neprašė nei prokurorė, nei J.Jankauskienės bei šios sutuoktinio advokatai, ir apsiriboti tik įrodymų vertinimu.

Jurgita Jankauskienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Toliau jau ginčijosi tik prokurorė ir advokatai. J.Jankauskienės sutuoktinio advokatas priminė, kad privatus ekspertas, kurio tyrimo išvada rėmėsi Varėnos teismas, yra technikos mokslų daktaras. O jo išvada remtasi todėl, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai padarė esminių klaidų, ką nustatė visas ekspertizes išanalizavęs ir sulyginęs Varėnos teismas. Be to, minėto privataus eksperto tyrimo išvada sutapo su paskui J.Jankauskienę važiavusio vairuotojo liudijimu, kad „Toyota“ vairuotojai pradėjus stabdyti, tai padarė ir jis. Tada juos aplenkti bandė „Renault Laguna“ vairuotojas, kuris pamatęs, kad „Toyota“ suka į kairę, mėgino grįžti į jų eismo juostą, bet tada šį „Renault“ dideliu greičiu aplenkė „Audi“. Ir visi ekspertai padarė išvadą, kad šio visureigio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Tik skyrėsi jų išvados, kaip – nuo 93 km/val. iki 125 km/val.

Pačios J.Jankauskienės advokatas pirmiausiai stebėjosi, kodėl Kelių eismo taisyklių, anot prokurorės, turėjo laikytis tik „Toyota“ vairuotoja. Nors privataus eksperto nustatytas 99 km/val. visureigio greitis prieš pat susidūrimą buvo jau po dviejų jo stabdymų – pirmą kartą pamačius koloną bandantį lenkti „Renault“, o po to ir kairėn sukantį J.Jankauskienės automobilį. Taigi jis atliko net dvigubą lenkimą, nekreipdamas dėmesio į savo juoston grįžti negalinčio „Renault“ rodomą avarinį signalą, kad priekyje yra kliūtis. Ir esant tokiai situacijai, išvažiavo į kelkraštį bei galiausiai trenkėsi į kairio posūkio manevrą baigiančios atlikti J.Jankauskienės automobilį. Nors ši, anot liudytojų, pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą, dar likus keliems šimtams metrų iki aikštelės, į kurią suko. Tačiau koloną lenktį sumanęs visureigio vairuotojas tai darė, nematydamas, kas vyksta jos priekyje.

Sprendimas užtruko

Prokurorės R.Juškevičienės skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko kolegija svarstė jo argumentus bei advokatų pateiktus kontrargumentus daugiau kaip pusantro mėnesio. Išeinant priimti sprendimo teigta, kad jis užtruks atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir dydį.

Tada prokurorė, palikdama teismo posėdžių salę, portalui kauno.diena.lt teigė, kad jeigu jos skundas bus atmestas, bus pradėta vykdyti Varėnos teismo nutartis pradėti ikiteisminį tyrimą visureigio vairuotojo atžvilgiu. Senatis šioje byloje sukanka 2022-aisiais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiandien skundą nagrinėjusi minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad Varėnos teismo nuosprendis, kuriuo J.Jankauskienė buvo išteisinta, – teisėtas ir pagrįstas. Ir prokurorės R.Juškevičienės skundą dėl jo atmetė. Pastaroji šiandien į Kauno apygardos teismą išklausyti jo sprendimo neatvyko.

Regina Juškevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Paskelbus, kad prokurorės skundas atmestas, ir nuo šios akimirkos Varėnos teismo nuosprendis įsiteisėja, J.Jankauskienė su sutuoktiniu sunkiai tramdė emocijas.

Iškalbingas kontekstas

Ši tragedija įvyko 2014-ųjų lapkričio 1-ąją.

Tos paros policijos suvestinėje apie ją buvo pateikta tokia pirminė informacija: apie 12.40 val. Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijoje, kelio Naujieji Valkininkai-Daugai-Alytus 1-ajame kilometre, automobilis „Audi Q7“, vairuojamas Vilniaus rajono gyventojo J.V, gimusio 1980 m., nepraleido ta pačia kryptimi važiavusio ir į kairę sukusio automobilio „Toyota Avensis“, kurį vairavo 1977 m. gimusi vilnietė J.J. Sunkiai sužalota dešimtmetė „Toyota“ keleivė.“ Po kelių dienų nuo patirtų traumų ji ligoninėje mirė.

Alytaus apskr. VPK nuotr.

Tačiau dėl šio eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas baigėsi tuo, kad teisiamųjų suole atsidūrė žuvusiosios mama. J.Jankauskienei buvo pareikštas kaltinimas pažeidus Kelių eismo taisykles, t.y. nesiėmus visų būtinų atsargumo priemonių, nes sukdama į kairę ji neįsitikino, kad tai – saugu, ir nepraleido ją lenkusio automobilio „Audi“, su kuriuo susidūrė. Visureigio vairuotojas, perduodant bylą teismui, tebuvo liudytojas. Tačiau nukentėjusiuoju J.Jankauskienės byloje buvo pripažintas jos sutuoktinis – ir dėl dukters žūties, ir dėl paties šio eismo įvykio metu patirtų traumų – peties bei klubo sumušimų.

Tokį bylos posūkį lydėjo kalbos, kad prabangų visureigį vairavęs pasiturintis verslininkas yra įtakingo Alytuje asmens sūnus. O Alytaus teismo Varėnos rūmams ėmusis šios bylos, joje liudijęs buvęs Varėnos policijos viršininkas davė parodymus apie patirtą spaudimą suversti kaltę dėl įvykusios tragedijos pačios žuvusiosios mamai.

Po šių parodymų policijos Imuniteto tarnyba skubiai pradėjo savąjį nurodytų aplinkybių tyrimą. Tačiau jai rasti buvusio Varėnos policijos viršininko teiginių įrodymų nepavyko.

Skirtingi akcentai

Pernai gruodį Alytaus teismo Varėnos rūmai pagaliau paskelbė šioje byloje nuosprendį, kuriuo žuvusios mažametės mamą išteisino, nenustačius akivaizdžių įrodymų, kad ji sukėlė šį eismo įvykį. Nors kaltinimą palaikiusi Alytaus apylinkės prokuratūros Varėnos padalinio prokurorė Regina Juškevičienė siūlė skirti J.Jankauskienei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant šios vykdymą vieneriems metams bei įpareigojant per tą laiką neišvykti be leidimo iš gyvenamosios vietos ir tęsti darbą. Esą ši bausmė tik simbolinė, nes teisiamoji jau neteko dukters.

J.Jankauskienės ir jos sutuoktinio advokatai prašė teismo žuvusiosios mamą išteisinti. Remtasi tiek jos sutuoktinio, tiek kitų liudytojų parodymais, kad dėl tragedijos kaltas dideliu greičiu automobilių koloną, kurios priekyje važiavo teisiamosios „Toyota“, lenkęs visureigio vairuotojas. O teisiamoji prieš sukdama į poilsio aikštelę rodė kelio posūkį bei sulėtino greitį.

J.Jankauskienės sutuoktinis/Justinos Lasauskaitės nuotr.

J.Jankauskienės advokatas Linas Kuprusevičius siūlė pradėti ikiteisminį tyrimą tikrojo šio susidūrimo kaltininko – visureigio vairuotojo atžvilgiu. Tačiau prokurorė tam prieštaravo, teigdama, kad, jeigu „Audi“ vairuotojas ir viršijo leistiną greitį, ne šis jo galimai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tapo tragedijos priežastimi, o tai, kad „Toyotai“ užkirtus jam kelią, jis nebeturėjo galimybės sustabdyti visureigio.

Po išteisinimo sutuoktinis pravirko

Šioje byloje buvo atliktos net penkios ekspertizės. Dauguma – jau bylą perdavus teismui, dėl ko jos nagrinėjimas Varėnos teisme užsitęsė.

Galiausiai skelbiant išteisinamąjį nuosprendį J.Jankauskienei, remtasi jos advokato užsakyto privataus eksperto tyrimo išvada, kad „Audi“ prieš susidūrimą važiavo 99 km/val. greičiu, kai tragedijos vietoje leistinas iki 90 km/val. greitis, t.y. šio visureigio greitis judriame užmiesčio kelyje buvo nesaugus.

Šį Varėnos teismo nuosprendį lydėjo ir nutartis pradėti ikiteisminį tyrimą visureigio vairuotojo atžvilgiu.

Po tokio teismo verdikto J.Jankauskienės sutuoktinis, prašęs žmoną išteisinti, nesulaikė ašarų. Pati teisiamoji, suteikus jai teisę į paskutinį žodį, tepasakiusi, kad laikėsi visų Kelių eismo taisyklių, todėl savo kaltės nepripažįsta, jau nebeturėjo po įveikto teismo posėdžių maratono emocijų reaguoti į savo advokato pergalę. Beje, visureigio vairuotojui, turėjusiam šioje byloje tik liudytojo statusą, užteko atvykti tik į vieną teismo posėdį.

J.Jankauskienę išteisinusį nuosprendį prokurorė apskundė.

Jurgita Jankauskienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Skundo argumentai

Skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos bei Gyčio Večersko kolegija šiandien pagarsino jo turinį. Paaiškėjo, kad, prokurorės nuomone, Varėnos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis bei joje atliktas ekspertizes. Ypač J.Jankauskienės advokato užsakytą privataus eksperto tyrimą, kuris nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada, bet jam suteikta pirmenybė, atmetant Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadas, nors pagrindo abejoti šių kompetencija nėra.

Be to, anot prokurorės R.Juškevičienės, yra liudytojų, teigiančių, kad „Audi“ vairuotojas pirmiau pradėjo lenkimo manevrą, negu „Toyota“ vairuotoja parodė, kad ketina sukti į kairę. O ir jos pačios parodymai kelia abejonių, ar ji tai darė įsitikinusi, kad tai – saugu, nes prisipažino mačiusi per veidrodėlį tik du paskui ją važiavusius automobilius ir įvažiavo į priešingą eismo juostą, neįsitikinusi, kad šioje nėra automobilių, nors tuo metu šia važiavo jų koloną lenkusi „Audi“, kurios „Toyota“ vairuotoja nematė ir sukėlė šiam visureigiui netikėtą kliūtį. O toje vietoje lenkti nedraudžiama. Pamatęs šią kliūtį, visureigio vairuotojas dar bandė stabdyti bei suko į dešinę, bet dėl per mažo atstumo negalėjo išvengti susidūrimo. Anot prokurorės, objektyvių duomenų, kokiu greičiu važiavo „Audi“ nėra, nors neatmetama, kad galimai didesniu už leistiną. Tačiau, anot ekspertų, net ir važiavęs leistinu greičiu, jis tokioje situacijoje susidūrimo su „Toyota“ būtų neišvengęs.

Regina Juškevičienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Advokatų kontrargumentai

Prokurorės skundą nagrinėjusi jau minėta Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė įrodymų tyrimo šioje byloje neatnaujinti, nes to neprašė nei prokurorė, nei J.Jankauskienės bei šios sutuoktinio advokatai, o pastarąjį Kauno apygardos teisme jau atstovavo Juozas Gaudutis. Kolegija nusprendė apsiriboti tik įrodymų vertinimu.

Toliau jau ginčijosi tik prokurorė ir advokatai. J.Jankauskienės sutuoktinio advokatas priminė, kad privatus ekspertas, kurio tyrimo išvada rėmėsi Varėnos teismas, yra technikos mokslų daktaras. O jo išvada remtasi todėl, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai padarė esminių klaidų, ką nustatė visas ekspertizes išanalizavęs ir sulyginęs Varėnos teismas. Be to, minėto privataus eksperto tyrimo išvada sutapo su paskui J.Jankauskienę važiavusio vairuotojo liudijimu, kad „Toyota“ vairuotojai pradėjus stabdyti, tai padarė ir jis. Tada juos aplenkti bandė „Renault Laguna“ vairuotojas, kuris pamatęs, kad „Toyota“ suka į kairę, mėgino grįžti į jų eismo juostą, bet tada „Renault“ dideliu greičiu aplenkė „Audi“. Ir visi ekspertai padarė išvadą, kad šio visureigio vairuotojas viršijo leistiną greitį. Tik skyrėsi jų išvados, kaip – nuo 93 km/val. iki 125 km/val.

Pačios J.Jankauskienės advokatas pirmiausiai stebėjosi, kodėl Kelių eismo taisyklių, anot prokurorės, turėjo laikytis tik „Toyota“ vairuotoja. Nors privataus eksperto nustatytas 99 km/val. visureigio greitis prieš pat susidūrimą buvo jau po dviejų jo stabdymų – pirmą kartą pamačius koloną bandantį lenkti „Renault“, o po to ir kairėn sukantį J.Jankauskienės automobilį. Taigi jis atliko net dvigubą lenkimą, nekreipdamas dėmesio į savo juoston grįžti negalinčio „Renault“ rodomą avarinį signalą, kad priekyje yra kliūtis. Ir esant tokiai situacijai, išvažiavo į kelkraštį ir galiausiai trenkėsi į kairio posūkio manevrą baigiančios atlikti J.Jankauskienės automobilį. Nors ši, anot liudytojų, pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą, dar likus keliems šimtams metrų iki aikštelės, į kurią suko. Tačiau koloną lenkti sumanęs visureigio vairuotojas tai darė, nematydamas, kas vyksta jos priekyje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir dydį, planuoja savo sprendimą dėl prokurorės skundo skelbti tik balandžio 23-iąją.

Prokurorės teigimu, jeigu jos skundas bus atmestas, bus pradėta vykdyti Varėnos teismo nutartis pradėti ikiteisminį tyrimą visureigio vairuotojo atžvilgiu. Senatis šioje byloje sukanka 2022-aisiais.

Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė BNS pranešė, kad nuteistajai Eglei Juozauskienei buvo paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir išlaikyti juos.

Taip pat jai uždrausta visą bausmės atlikimo laiką turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas.

„Laisvės atėmimo bausmė pakenktų šeimos santykiams (atskirtų mamą nuo trijų jos vaikų), sumažintų nuteistosios resocializacijos galimybes, todėl pirmosios instancijos teismo skirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo“, – sakė Apeliacinio teismo atstovė.

Pasak V. Budėnienės, teismas atsižvelgė į tai, kad E. Juozauskienės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei tipinio šios rūšies nusikaltimo, ja nebuvo siekta pripratinti vaikus prie psichotropinių medžiagų vartojimo, vaikams buvo duotas teisėtai nuteistosios įsigytas vaistas, kuriame yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos.

Šiaulių apygardos teismas dėl vertimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas kovo mėnesį jai buvo skyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš E. Juozauskienė nukentėjusiesiems mažamečiams priteista neturtinės žalos – po tūkstantį eurų kiekvienam. Šią nuosprendžio dalį Apeliacinis teismas paliko nepakeistą.

Bylos duomenimis, pernai kovo 8-osios pavakarę pas tris sūnus auginančią E. Juozauskienė į namus atėjo draugė su vyru ir savo vaikais. Suaugusieji vaišinosi degtine, sidru, jų atžalos žaidė. Neblaiviems sugėrovams nesisekė nuraminti vaikų, todėl, norėdama, kad mažamečiai sūnūs būtų ramesni, E. Juozauskienė jiems sugirdė raminamųjų tablečių.

Tai pastebėjo viena E. Juozauskienės kaimynė ir apie tai papasakojo kitoms kaimynėms, netrukus buvo iškviesti policijos pareigūnai, atvyko Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.

„Jie vėliau paliudijo įvykio vietoje išvydę tikrąją sumaištį, neprižiūrimi vaikai lakstė po namo laiptinę, butą. Policijos pareigūnai E. Juozauskienė rado pasislėpusią po namo balkonu, anot jų, su moterimi buvo sunku susikalbėti, nuo jos sklido alkoholio kvapas“, – rašoma Šiaulių apygardos teismo pranešime.

E. Juozauskienė nustatytas 2,33 promilės girtumas, nukentėjusieji mažamečiai buvo išvežti į ligoninę.

Moteris taip pat buvo kaltinama tą vakarą būdama neblaivi tyčia pastūmusi vieną iš savo mažamečių sūnų, kuris griūdamas nesunkiai susižalojo, tačiau dėl to ji išteisinta.

Jie vėliau paliudijo įvykio vietoje išvydę tikrąją sumaištį, neprižiūrimi vaikai lakstė po namo laiptinę, butą.

Teismo duomenimis, šeima ir anksčiau buvo įrašyta į rizikingų šeimų sąrašą ir stebėta apie trejus metus.

Kaltinamoji tuo metu viena prižiūrėjo tris vaikus, mažamečių tėvas dirbo užsienyje.

Šiuo metu mažamečius augina tėvas, vyresnysis sūnus auga pas močiutę.

Ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme E. Juozauskienė savo kaltę kategoriškai neigė. Ji prisipažino, jog norėdama nuraminti savo mažamečius, jiems duodavusi „Sedativ“ tablečių, tačiau per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad minėtąjį vakarą kiekvienam mažamečiui buvo sugirdyta po pusę „Relanium“ tabletės, jas sutrinant šaukšte ir sumaišant vandeniu.

Teismas konstatavo, jog įrodyta, kad kaltinamoji E. Juozauskienė norėdama, kad jos mažamečiai vaikai netrukdytų jai su kitais asmenimis vartoti alkoholį ir būtų ramesni, davė jiems nenustatytą kiekį benzodiazepinų grupei priklausančios psichotropinės medžiagos.

E. Juozauskienė kaltė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įrodyta ne tik pačios kaltinamosios, liudytojų, parodymais, bet ir kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.