Tai buvo viena iš paskutinių teisinių kliūčių, trukdžiusių paleisti Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdomą dujotiekį „Nord Stream 2“, praneša Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas (RFE/RL).

Spalį Danija suteikė leidimą tiesti „Nord Stream 2“ savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip išgelbėdama „Gazprom“ nuo nepatogaus maršruto pakeitimo apeinant šią šalį.

„Nord Stream 2“ metinis pralaidumas siekia 55 mlrd. kubinių metrų dujų. Taigi, Vokietija galės padvigubinti gamtinių dujų importą iš Rusijos.

„Nord Stream 2“ paleisti ketinama jau artimiausiu metu.

Anksčiau Rusija eksportavo dujas į Europą per Ukrainą, kuri šiuo metu iš dujų tranzito uždirba 2–3 mlrd. dolerių kasmet, o tai yra itin daug stringančiai šalies ekonomikai.

Maskva savo ruožtu siekia eksportuoti dujas tiesiogiai į Europos šalis, o ne per Ukrainą, santykiai su kuria subjuro po 2014 m. įvykdytos Krymo okupacijos ir pradėto karo Rytų Ukrainoje.

„Nord Stream 2“ projektas suskaldė Europą. Kritikai tvirtina, kad dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, papildys karinės agresijos nevengiančio Kremliaus kišenes ir pakenks Ukrainai.

Pasipriešinimas „Nord Stream 2“ girdimas ir už Atlanto – JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino įvesti sankcijas dujotiekio projektą vystančioms bendrovėms.