Skirtinga atsakomybė

Teisėjas M.Ražanskas atkreipė dėmesį, kad dokumentų klastojimas, kaip nusikaltimas, yra žinomas jau gana seniai ir buvo kriminalizuotas dar senovės romėnų teisėje.

"Dabar per metus teismai išnagrinėja apie 400 bylų, susijusių su dokumentų klastojimu. Reikia pažymėti, kad dažniausiai dokumentų klastojimas yra ne savitikslis. Paprastai klastojant dokumentus siekiama tam tikrų kitų tikslų: apgaule įgyti turtą, sukčiauti ar, sakykime, suklastoti muitinės deklaracijas dėl kontrabandos ar panašiai", – pastebėjo M.Ražanskas.

M.Ražanskas pažymėjo, kad, jeigu dokumentai klastojami ir parduodami, gresia net iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. (Edgaro Kurausko nuotr.)

Teisėjas pažymėjo, kad už dokumentų klastojimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Žinoma, jei žmogus anksčiau nebaustas, neteistas už panašius dalykus, jam gali būti taikomos ir švelnesnės nuobaudos – bauda ar areštas.

Pasak teisėjo, už ypač svarbių dokumentų klastojimą yra numatyta griežtesnė atsakomybė: "Ypač svarbūs dokumentai yra pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Įstatymų leidėjas. priimdamas Baudžiamojo proceso kodeksą, iš tikrųjų nenumatė, kad gali būti ir tokių situacijų, kai bus klastojamas galimybių pasas. Vis dėlto už ypač svarbių dokumentų klastojimą gresia griežtesnė – iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė."

M.Ražanskas pažymėjo, kad, jeigu toks klastojimas yra daromas lyg verslas – jei galimybių pasai gaminami, o vėliau parduodami, – tai organizavusiems žmonėms gresia dar griežtesnė atsakomybė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Populiariausios klastotės

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad dažniausiai dokumentai klastojami siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, mokestinių prievolių: "Dažniausiai klastojamos PVM sąskaitos faktūros, įvairios deklaracijos, dokumentai, kurie padeda išvengti tam tikrų prievolių. Ypač svarbių dokumentų (paso ar asmens tapatybės kortelės) klastojimo atvejai pasitaiko labai retai. Dažniausiai žmonės, kurie pagaunami su suklastotais dokumentais, sako, kad juos įsigijo kažkur užsienyje."

M.Ražansko vertinimu, tokio tipo bylos yra gana sudėtingos. Ypač, jeigu yra kalbama apie sukčiavimus PVM srityje, nes ir pačios veikos yra paprastai ilgą laiką trunkančios, gana sumaniai atliekamos, į visą mechanizmą įtraukiama daug žmonių (vieni klastoja, kiti panaudoja). Tad tokio tipo byloms nagrinėti reikia nemažai įdirbio.

Teismų praktikoje, kiek žinau, dar nėra nė vienos bylos, susijusios su galimybių paso klastojimu.

"Per teismų praktiką yra buvę ir įdomesnių atvejų, kai asmenys, siekdami įgyti svetimą turtą – nacionalizuotus žemės sklypus, į savo veiką įtraukia net kunigus, prašydami išduoti melagingas pažymas apie tariamus krikštijimo, santuokos ar mirties faktus: šios pažymos vėliau tampa pagrindu kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl teisių į žemės sklypus atkūrimo", – pasakojo M.Ražanskas.

"Pirmiausia reikia suprasti, kad tokie dokumentai ne visada yra pateikiami tiems žmonėms, kurie turi galimybę patikrinti informaciją per įvairias duomenų bazes. Žinoma, jei suklastotą vairuotojo pažymėjimą rodytum policininkui, akivaizdu, kad pareigūnas pažiūrėjęs į duomenų bazę pamatytų, kad jokio pažymėjimo neturi. Bet nuėjus į lombardą ir kažką įkeitus (tarkim, vogtą daiktą), ten darbuotojai turbūt neturėtų galimybių patikrinti, ar žmogus pateikė suklastotą dokumentą. Tad situacijų būna įvairių ir suklastotais dokumentais dažniausiai naudojamasi pateikiant juos ne pareigūnams, o kitiems asmenims", – pastebėjo M.Ražanskas.

Iššūkis teisininkams?

"Per teismų praktiką, kiek žinau, dar nėra nė vienos bylos, susijusios su galimybių paso klastojimu. Yra labai mažai informacijos, leidžiančios diskutuoti apie konkrečią atsakomybę, kadangi neaišku, ar naudojamasi klastotu, ar tikru svetimu galimybių pasu. Pirmu atveju, t. y. nustačius, kad žmogus naudojasi suklastotu galimybių pasu, gresia laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, tačiau, antru atveju, t. y. nustačius, kad galimybių pasas yra tikras, bet priklauso kitam žmogui, kuris tą galimybių pasą paskolina savo draugui ar pažįstamam, tokiam skolintojui jokia baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, o pasiskolinusiajam svetimą galimybių pasą numatyta pakankamai griežta atsakomybė – iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė už svetimo žmogaus dokumento naudojimą neturint tam teisėto pagrindo", – pasakojo teisėjas.

M.Ražanskas taip pat pažymėjo, kad Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę ir tam, kas siekdamas įgyti tam tikrą dokumentą pateikia melagingus duomenis: "Valstybė tam tikriems žmonėms suteikia galimybę nesivakcinuoti. Pavyzdžiui, jei žmogus yra alergiškas tam tikroms sudedamosioms vakcinos dalims, jis turi pateikti šeimos gydytojo pažymą. Tačiau, jei žmogus, žinodamas, kad jis nealergiškas, šeimos gydytojui nurodo melagingus duomenis, esą jam buvo pasireiškę tam tikrų kontraindikacijų, ir gydytojas, pasitikėdamas nurodytais melagingais duomenimis, pažymą, liudijančią alergiją skiepams, išduoda, įstatymų leidėjas už tokį melavimą numato baudžiamąją atsakomybę ir melagingus duomenis pateikusiam asmeniui gali būti skirta viešųjų darbų arba baudos, arba arešto bausmė."