Pasitinka dvokas
"Kauno dienos" skaitytojas Aurelijus pranešė, kad A.Juozapavičiaus prospekte, šalia geležinkelio tilto, į upę nuolat bėga teršalai. Ypač jų padaugėja, kai Kauną nuplauna lietus. Anot jo, naftos produktai į Nemuną pilami ilgą laiką.
"Kauno geležinkelio lokomotyvų depas slepia paslaptį. Kiekvieną pavasarį iš šlaito į upę teka vanduo, susimaišęs su mazutu. Ir tai tęsiasi jau dešimt metų. Sunku net įsivaizduoti, kokio lygio užterštumas šioje teritorijoje. Po geležinkelio tiltu teršalai matyti kokiu 150 m spinduliu", – pasakojo Aurelijus.
Teritorija jau seniai užteršta. Per vieną dieną visko nesutvarkysi. Tam reikalingi labai dideli pinigai.
Jis tikino, kad teršalų kvapas taip pat labai gerai jaučiasi. "Sklinda geras mazuto kvapas", – pridūrė jis.
Ilgametė problema
Pasak Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros vedėjos Jurgitos Sadauskaitės, A.Juozapavičiaus pr. 122 teritorijoje nuo 1862 iki 1989 m. veikė geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė. Čia pabėgiai buvo mirkomi skalūnų alyvoje, kuri sandėliuota požeminiuose rezervuaruose. Didelė teritorija buvo nuolat teršiama skalūnų alyva ir kitais naftos produktais, kurie su gruntiniais vandenimis patenka į Nemuną.
"Likvidavus pabėgių gamybos įmonę, dalis teritorijos buvo perduota "Lietuvos geležinkeliams". Teritorija jau seniai užteršta. Per vieną dieną visko nesutvarkysi. Tam reikalingi labai dideli pinigai", – teršėjus bandė teisinti specialistė.
Dar apie 1995-uosius, statant Nemuno krantinę, "Lietuvos geležinkeliai" buvo įsipareigoję įgyvendinti specialų projektą, kuris leistų surinkti skalūnų alyvą.
Buvo įrengtas gruntinio vandens surinkimo drenažas, šuliniai. Taip pat 60 m prailginta Nemuno krantinė. Aplinkosaugininkai aiškino, kad bendrovė "Kauno vandenys" įrengtus šulinius prižiūri, juos išsiurbia ir surinktą užterštą vandenį priduoda atliekų tvarkymo bendrovėms. Tačiau po liūčių šuliniai greičiau persipildo, todėl naftos produktai pradeda veržtis į aplinką.
Atlikti nauji tyrimai
Šančiuose esančioje teritorijoje specialistai maždaug prieš penkmetį atliko ekologinius ir biologinius tyrimus. Nustatyta, kad gruntinis vanduo visoje teritorijoje yra stipriai užterštas.
Tyrimai parodė, kad viršutinis grunto sluoksnis nėra užterštas, maždaug 3 m gylyje naftos produktų likučių nėra, tačiau 7–8 m gylyje glūdi didžiausias taršos šaltinis. Būtent šį sluoksnį daugiausia ir skalauja gruntiniai vandenys, kurie naftos teršalus išnešioja į didesnius plotus ir netoliese tekantį Nemuną.
"Ekologinio tyrimo metu paimta vienuolika grunto mėginių laboratoriniams tyrimams. Buvo tiriami daugiacikliniai aromatiniai angliavandeniliai, bendras naftos produktų kiekis, sunkieji metalai, nustatoma grunto sudėtis ir organinės anglies kiekis grunte. Gruntinio vandens tyrimams buvo paimti keturi mėginiai, kurių metu nustatyta vandens cheminė sudėtis ir užterštumas. Gruntinis vanduo kaupiasi 7,2–7,9 m gylyje, vidutinio stambumo žvyro sluoksnyje", – apie anksčiau atliktus tyrimus pasakojo Kauno agentūros vedėja.
J.Sadauskaitė sakė, kad dalis naujų mėginių jau yra ant laborantų stalo. Kai kurių tyrimų Kauno agentūra negali atlikti, todėl mėginiai išsiųsti į Vilnių, iš ten rezultatai apie dabar grunte esančias medžiagas tikimasi gauti dar šį mėnesį.
Dėl savo sudėties kreozotas yra ypač toksiškas ir turi daug kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia vėžį.
Ypač pavojingas
Specialistai aiškino, kad į aplinką išsilieję naftos produktai sukelia didelę taršą. Kadangi minėtoje teritorijoje buvo mirkomi pabėgiai, tarša dar padidėja dėl naudotų medžiagų cheminės sudėties.
"Pabėgiams impregnuoti buvo naudojamas sunkios frakcijos kreozotas. Jis gali būti gaunamas iš skalūnų alyvos ar distiliuojant iš akmens anglies. Jame nemažą dalį sudaro policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Dėl šios sudėties kreozotas yra ypač toksiškas ir turi daug kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia vėžį", – "Kauno dienai" aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentė Violeta Kaunelienė.
Mokslininkė teigė, kad vandens telkiniuose išsilieję naftos produktai sudaro plėvelę, į kurią įsivelia paukščiai ir uždūsta. Taip pat ji mažina deguonies kiekį pačiame vandenyje, stabdo žuvų ir mikroorganizmų judėjimą ir juos žudo. Kadangi A.Juozapavičiaus prospekte esančioje teritorijoje buvo naudojamas kreozotas, tokia tarša daro dar daugiau žalos aplinkai. Pasak KTU docentės, kadangi didžiausia tarša aptinkama maždaug 8 m gylyje, tai rodo, kad toksinės medžiagos jau yra įsigėrusios į gruntą, kurį skalauja gruntiniai vandenys.
"Žinoma, vyksta ir savaiminis valymas, nes per laiką jau bus pasikeitusi naftos produktų sudėtis, jas šiek tiek bus suskaidę dirvožemyje esantys organizmai, bet būtent kreozotą jie skaido labai lėtai. Tokią medžiagą valo ir naudojant mikrogrybus, jie kreozotą skaido šiek tiek geriau nei kai kurios bakterijos. Tačiau vis tiek šioje vietoje tarša yra labai didelė. Pavojus aplinkai padidėja dėl gruntinių vandenų, kurie medžiagas išplauna į upes ir padidina taršos teritoriją", – sakė V.Kaunelienė.
Anot jos, tai, kad pagrindiniai taršos židiniai glūdi 8 m gylyje, technologiškai nėra problema. Lietuvoje naftos produktai valyti ir iš giliau.
"Žinoma, kuo kreozotas glūdi giliau, tuo jį sudėtingiau išsiurbti ir tam reikia daugiau lėšų, bet tai tikrai įmanoma padaryti. Iš grunto ištraukiamas kreozotas turi būti tvarkomas kaip toksinės atliekos", – tikino KTU docentė.
Pagaliau susirūpino
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė "Kauno dienai" patvirtino, kad šių metų kovo 27 d. įvyko susitikimas su Kauno aplinkos apsaugos departamento (RAAD) šiuo metu teritoriją valdančios bendrovės "Regio" ir "Lietuvos geležinkelių" atstovais. Sutarta, kad reikia šią ekologinę problemą spręsti iš esmės, o ne tik nuolat gesinti kylančius gaisrus. Tikimasi, kad prie tvarkymo darbų prisidės ir "Lietuvos geležinkeliai", nes tarša atsirado būtent nuo tada, kai teritorija priklausė šiai bendrovei.
"Tai tikrai sena problema, kuri labiausiai išryškėja pavasarį ir rudenį. Tuomet miestas išsiurbia šulinius, šiemet net teko pilti sorbentą, kad šis susemtų naftos teršalus, tačiau tai tik laikini sprendimai. Sutarėme, kad Kauno RAAD paims naujus mėginius, nustatys, kokių medžiagų yra grunte, kur pagrindiniai taršos židiniai, tada bus imtasi priemonių ir bendrai valoma teritorija", – pasakojo R.Savickienė.
