Jo sprogimo energija vertinama apie 173 kilotonų – tai yra, jis buvo apie 10 kartų galingesnis negu Hirošimos miestą per Antrąjį pasaulinį karą sunaikinusios atominės bombos.

Tuojau po bolido suirimo atmosferoje padarytose nuotraukose matyti meteoro palikto dūmų pėdsako šešėlis ant tirštų debesų sluoksnio, pailgėjęs dėl tuo metu žemai buvusios saulės.

Pats meteoro pėdsakas buvo oranžinio atspalvio.

Nuotraukos buvo padarytos NASA prietaisais, sumontuotais Žemės stebėjimų palydove „Terra“.

Viena nuotrauka buvo padaryta 23 val. 50 min. Grinvičo laiku, o 23 val. 55 min. penkios iš devynių Plataus kampo spektroradiometro (MISR) kamerų padarė keletą nuotraukų, kurias NASA apjungė į GIF animaciją. Joje gerai matosi oranžinė meteoro „uodega“.

NASA apskaičiavo, kad meteoro kritimas įvyko apie 23 val. 48 min. Grinvičo laiku.

Meteorai yra nedideli kosminiai kūnai, įsirėžiantys į Žemės atmosferą, dėl didelės trinties smarkiai įkaistantys ir pradedantys skaisčiai švytėti. Didžiausieji iš jų vadinami bolidais.

Stambesni objektai gali ne visiškai suirti atmosferoje ir nukristi ant Žemės paviršiaus – jie vadinami meteoritais. Nėra žinoma, ar taip nutiko per incidentą virš Beringo jūros.

Virš Beringo jūros driokstelėjęs sprogimas buvo galingiausias nuo 2013 metais virš Rusijos Čeliabinsko miesto sprogusio meteorito. Pastarojo sprogimo galia buvo apie 440 kilotonų. Per tą incidentą buvo sužeista apie 1,5 tūkst. žmonių, daugiausiai nukentėjusių nuo sprogimo bangos išdaužytų langų šukių.

Gruodžio 18-osios sprogimas įvyko virš vandenų, už šimtų kilometrų nuo Rusijos pakrantės.

Jo pirmoji nuotrauka, padaryta vieno Japonijos meteorologinio palydovo, buvo paskelbta tik šią savaitę.

Maždaug kas penkta savo fizinėmis charakteristikomis į Saulę panaši žvaigždė gali turėti planetą, kuri savo dydžiu ir mase galėtų būti Žemės kopija. O artimiausia egzoplaneta, kurioje gali egzistuoti gyvybė, turėtų būti vos už 15 šviesmečių.

Tokias prielaidas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ skelbia Kalifornijos universiteto Berklyje astronomai. Džefris Marsis su kolegomis išanalizavo bendrą žvaigždžių, kurias nuo 2009 m. stebėjo dabar jau nebeveikiantis egzoplanetų paieškoms skirtas kosminis teleskopas „Kepler“, duomenų masyvą. Tyrinėdami žvaigždžių savybes specialia kompiuterine programa TERRA, mokslininkai mėgino numatyti, kiek Saulės sistemos kaimynystėje būtų galima rasti Žemės kopijų.

Tyrėjai pažymi, kad į kompiuterinės programos sudaryto algoritmo katalogą pateko daugiau kaip 42 tūkst. žvaigždžių ir 603 planetos, iš kurių 10 savo dydžiu prilygsta Žemei ir yra gyvybės zonos ribose. Palyginę jas su kitomis planetomis, kurias „surado“ programa TERRA, mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės tipo planetinėse sistemose Žemės dvynių turėtų pasitaikyti labai dažnai.

Mokslininkų skaičiavimu, po Žemės kopiją turėtų turėti kas penkta žvaigždė (22 proc.), kurios masė ir spektrinės savybės sutampa su Saulės savybėmis. Palyginimui, planetos-milžinės (tokios kaip Jupiteris) tokių žvaigždžių sistemose aptinkamos gerokai rečiau – tokių planetų gali turėti tik 1,6 proc. visų Saulės tipo žvaigždžių. O artimiausia į Žemę panaši planeta, kurioje gali egzistuoti gyvybė, turėtų būti ne toliau kaip už 15 šviesmečių.