„Norim labiau detaliai pamatyti tą epidemiologinę situaciją, pasidaryti tam tikrą nuotrauką ir vėliau turėti galimybę stebėti, matyti, kas ten keičiasi – kiek yra persirgusių ir panašiai. Nėra pirminis tikslas išsiaiškinti užsikrėtusius, tikslas – pamatyti, kokia yra situacija, įsivertinti“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras.
„Norim pasižiūrėti, kas vyksta“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar situacijai įvertinti nepakanka šiuo metu atliekamo populiacijos tyrimo, A. Veryga aiškino, kad jis „nėra specifiškas“.
„Norime pamatyti ir tose grupėse, kur bus aukštas kontaktas, kad galėtume fiksuoti tam tikrą pokytį, nes vien aktyvūs susirgimai neparodo viso vaizdo“, – teigė jis.
A. Veryga teigė, kad greitaisiais testais aukštųjų mokyklų dėstytojai nebus tiriami, nes jie neišreiškė tokio noro.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad ateityje greitaisiais testais planuojama tirti ir kitas visuomenės grupes: pareigūnus, socialinius darbuotojus, prekybos vietų, vaistinių darbuotojus.
Tuo metu ketvirtadienį, kalbėdamas apie mokytojų testavimą, ministras labiau akcentavo galimybę mokytojams nustatyti ūmią infekciją.
„Tai, kad nustatomas antikūnų susiformavimas, nereiškia, kad žmogus tikrai jau yra baigęs sirgti. (...) Gali būti nustatomi ir tam tikri židiniai. Žinoma, labai daug nenustatysim“, – aiškino A. Veryga.
Pasak A. Verygos, tai turėtų suteikti „tam tikro saugumo ir pasitikėjimo“ mokytojams ar kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams, kurie priklauso rizikos grupėms.
Tačiau tokį sprendimą sukritikavo mokslininkai, pabrėždami, kad dėl to tirti mokytojus nėra tikslinga, mat greitieji testai nėra tinkami ankstyvos ligos diagnostikai. Apie tai anksčiau yra kalbėjęs ir pats ministras A. Veryga.
Vilniaus universiteto mokslininkai šių metų gegužę nustatė, kad greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14–50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo molekulinio (PGR) tyrimo atsakymo, todėl nėra tinkami esamo susirgimo diagnostikai.
Dėl kaukių per pertraukas – dar svarstoma
Penktadienį lankydamasis Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius žurnalistams teigė palaikantis siūlymus per pertraukas įpareigoti tiek mokytojus, tiek mokinius dėvėti kaukes.
„Šitą poziciją, kad per pertraukas būtų privaloma visiems, mes palaikome, nes mokyklų vadovai irgi mano, ir mes siūlėme operacijų vadovui sugriežtinti šitą sąlygą, tai galbūt ir bus sugriežtinta“, – teigė jis.
„Mes vakar tarėmės su specialistais, kad būtų galima imperatyviau šiek tiek šitą nuostatą suformuluoti“, – pridūrė ministras.
A. Monkevičius svarstė, kad galbūt ši tvarka jau patvirtinta, tačiau A. Veryga vėliau žurnalistams teigė, jog kol kas tokio sprendimo nėra ir dėl jo dar „reikia pasitarti“.
„Pasitarsim. Reikėtų „pasimatuoti temperatūrą“, pasižiūrėt, kaip yra pasiruošusios bendruomenės. Dabar tą sudėtinga daryti, nes jos daug darbo turėjo atlikti, pasiruošdamos bendrai dėl srautų valdymo ir kitų dalykų“, – komentavo ministras.
„Logikos tame tikrai būtų, nes tai papildoma apsaugos priemonė, tačiau reikia pasižiūrėt, kiek realu tą įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Prasidėjus naujiems mokslo metams, ugdymo įstaigose turės turės būti valdomi mokinių srautai, vėdinamos patalpos, dezinfekuojami paviršiai, užtikrinamos kitos koronaviruso prevencijos priemonės.
Mokyklose taip pat rekomenduojama dėvėti apsaugines kaukes, jeigu srautų suvaldyti nepavyksta.
Šalies mokyklos dėl pavasarį paskelbto karantino praėjusius mokslo metus užbaigė nuotoliniu būdu, artėjant naujiems mokslo metams, neatmetama galimybė, kad bent dalis mokymo proceso irgi vyks iš namų.
