„Šiandien mes turim laiką tėvams, kurie turi vaikus iki 12 metų. Kai 12 metų yra vaikui, turime jausmą klaidingą, kad vaikas jau užaugęs, savarankiškas, galime grįžti prie reikalų ir darbų. Kaip tik tuo kritiniu paauglystės laikotarpiu, kada iš tėvų reikia daugiau iniciatyvos megzti ryšį su savo paaugliu, leisti laiką su paaugliu, tai viena iš efektyviausių prevencinių priemonių, ta dalis yra pamesta“, – ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė.

Ji teigė ketvirtadienį registruosianti projektą, kuris numato ilginti „mamadienius“ ir „tėvadienius“, apimant ir paauglystės laiką.

M. Danielė tvirtino tokį siūlymą teikia besiremdama Islandijos pavyzdžiu dėl narkotikų, alkoholio bei nikotino vartojimo tarp paauglių prevencijos. Modelį, anot politikės, Islandija taiko jau tris dešimtmečius ir tai padėjo sumažinti jaunimo alkoholio, tabako ir kitų narkotikų vartojimą nuo maždaug 40 proc. iki vos kelių.

Modelio centre – jaunimo užimtumas, laikas su šeima, bendruomenės įsitraukimas.

„Kitaip tariant, prevencijoje dalyvauja visi. Deja, kartais tam galimybės būna ribotos. Dėl to Seime registruoju projektą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ pratęsimo iki vaikui sukanka 16 metų“, – teigė ji.

Seimo narės pristatytame narkotikų prevencijos pakete taip pat siūloma finansuoti socialines bei tėvystės-motinystės įgūdžių programas šeimoms, palaipsniui didinti neformalaus ugdymo krepšelį nuo 15–25 eurų sumos iki 40–60 eurų.

Anot jos, valstybė turi sudaryti galimybes jaunimui dalyvauti elgesio keitimo paslaugų programose, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms administracinėms nuobaudoms.

„Tuo tarpu savivaldybės turi ieškoti papildomų galimybių finansuoti vaikų užimtumą, organizuoti laisvalaikio renginius šeimoms. Nuosekliai finansuoti visos dienos mokyklą 1–8 klasėms visose ugdymo įstaigose. Pedagogai turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais“, – teigia M. Danielė.

Pasak parlamentarės, įsitraukti į prevenciją turi ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir mokykla, šeima bei vaiką supanti bendruomenė.

Įsigaliojus Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgyja teisę į mamadienį ir tėvadienį vieną kartą per tris mėnesius.

Tai reiškia, kad vieną vaiką auginantys tėvai per metus gaus keturias papildomas laisvas dienas.

„Norime, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvintų kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Norime, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvintų kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą.

Kaip ir iki šiol, tėvai, auginantys du ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 12 metų.

Tuo metu tėvai, auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, galės pasiimti dvi laisvas dienas per mėnesį. Iki šiol jiems priklausė viena papildoma poilsio diena.

Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui priklauso viena papildoma poilsio diena, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką dviem valandomis per savaitę. Kitaip tariant, mama ar tėtis gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti dviem valandomis trumpiau.

Pokyčiai taip pat numato, kad nuo rugpjūčio pradžios dirbti ne visą darbo laiką galės darbuotojai, auginantys vaikus iki aštuonerių. Iki šiol tai galiojo tik auginantiems vaikus iki trejų metų.

Be kita ko, nuo rugpjūčio galios ir lankstesnės darbo iš namų galimybės.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo leisti dirbti nuotoliniu būdu to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Darbdaviui su darbuotoju susitarus, vietoj laisvadienio per tą patį laiką darbuotojui galėtų būti sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis.

Seimas, be kita ko, nusiteikęs darbdavį įpareigoti suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei tai susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju. Dabar galimas tik susitarimo variantas. 

Parlamentarai taip pat ketina nustatyti, kad terminuotą darbo sutartį sudarant trumpiau negu šešiems mėnesiams, išbandymo terminas turėtų būti trumpesnis negu trys mėnesiai. 

Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms. Galutinis balsavimas dėl jų – kitame posėdyje.

Seimas antradienį sutiko imtis grupės „valstiečių“ inicijuojamų Darbo kodekso pataisų. 

Pakeitimais siūloma įpareigoti darbdavį vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį suteikti darbuotojams, auginantiems vieną arba du vaikus iki 16-kos metų, o dvi dienas – auginantiems tris ir daugiau vaikų iki tokio pat amžiaus. 

Dabar tėvadieniai suteikiami tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų. Šie laisvadieniai neskiriami auginant vieną vaiką. 

Pasak R. Šalaševičiūtės, verslas skaičiuoja, kad pataisai įgyvendinti reikėtų apie 90 mln. eurų. 

Jeigu Seimas pataisą priimtų, ji įsigaliotų ne anksčiau kaip nuo 2023 metų. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas ekspremjeras Saulius Skvernelis siūlo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų.

Trišalė taryba šiam siūlymui nepritarė. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.

Vyriausybės atstovai siūlo numatyti alternatyvą – papildoma poilsio diena būtų suteikiama kas tris mėnesius tėvams, auginantiems vieną vaiką, nekeičiant amžiaus ribos. Tam pritaria ir profsąjungos, tačiau nesutinka darbdaviai.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė teigė, kad toks siūlymas verslui kainuotų mažiausiai 45 mln. eurų.

„Skaičiuojant namų ūkius, yra 151 tūkst., auginančių vieną vaiką. Skaičiuojant vien mamas, išėjus „mamadienio“ keturis kartus į metus, kas tris mėnesius, verslui papildomai kainuos 45 mln. eurų. Jei iš to namų ūkio eis ir tėtis, tai kalbame apie labai dideles sumas“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.

Ji pabrėžė, kad šeimos modelio skatinimas neturėtų būti painiojamas su darbo santykiais, be to, įtemptos situacijos metu nereikėtų sunkinti sąlygų verslui.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo narys Artūras Telmentas kalbėjo, jog pasiūlymas pateiktas skubotai ir neišanalizavus kaštų. Pasak jo, jei būtų priimti tokie pasiūlymai, prie jų turėtų prisidėti ir valstybė.

„Jei norime siekti socialinės gerovės, neturėtų būti pakabinta viskas vienam verslui, reikėtų kažkaip skirstyti tuos pinigus, kompensacinius mechanizmus, ir valstybė pati turėtų prisidėti“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad keturios darbo dienos per metus yra maža dalis, kuria darbdaviai galėtų prisidėti.

„Aiškinti, kad dėl keturių laisvų dienų, kuriuos skirs darbuotojai savo šeimai, pablogės santykiai su darbdaviu, tai mažų mažiausiai nesąmonė“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.

Profesinių sąjungų „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pabrėžė, kad darbo santykiai ir šeimos modelio stiprinimas yra susiję, be to, būtina gerinti sąlygas darbuotojams derinti darbą ir šeimą.

„Turime atsižvelgti ir į demografinę padėtį, Lietuva sensta, mums vaikų reikia ir ateityje turime skatinti gimstamumą ir pagalbą tėvams. (...) Jei nesudarysime sąlygų tėvams dirbti, jiems bus sunku, tai kaip jie gali toje darbo rinkoje išsilaikyti“, – kalbėjo ji.

Trišalė taryba aptarė ir kitus Darbo kodekso pakeitimus: darbdavių ir darbuotojų atstovai mano, kad  nuostata dėl vaikų priežiūros kambarių galėtų būti, tačiau ji neturėtų būti privaloma. Vyriausybės atstovai mano, kad ji turėtų būti privaloma.

Siūlymui taikyti sutrumpintą 32 valandų darbo savaitę vienam iš tėvų, jei jis grįžta į darbą nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, Vyriausybė ir profsąjungos pritarė, darbdaviai – ne.

Darbdavių nuomone, valstybinėse įstaigose sutrumpinus darbo savaitę darbas bus ne toks efektyvus, be to, papildomas krūvis tektų kitiems darbuotojams.

Pasak darbdavių, jei tvarka būtų pakeista, darbdaviui turėtų būti kompensuojama iš „Sodros“, nes reikėtų mokėti priedus kitiems darbuotojams arba samdyti papildomą žmogų.

Dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo profesinės sąjungos pritarė, o darbdaviai ir Vyriausybės atstovai šiam siūlymui nepritarė.

Posėdyje nuspręsta klausimus perduoti Darbo santykių komisijai, kuri Seimo narių siūlymus išanalizuotų, o diskusijos bus tęsiamos kitame Trišalės tarybos posėdyje.

„Iki kito posėdžio grįšime jau su išvadomis iš komisijos ir kaip jie siūlys suformuluoti, o kitą posėdį priimsime sprendimą“, – sakė Trišalei tarybai pirmininkaujantis socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Antradienį posėdyje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pristatė siūlymą įrengti vaikų valandinės priežiūros kambarius valstybės ir savivaldybių įstaigose, jeigu jose yra bent 100 darbuotojų. Anot jos, tai kurtų šeimai draugiškesnę darbo aplinką.

„Tai nebūtų vaikų ugdymas, o trumpalaikė priežiūra, apibrėžta iki trijų valandų. Vaikų kambariai būtų ypač naudingi praktine prasme, kai vaiko pamokos baigiasi anksčiau nei tėvų darbo valandos, nereikėtų rūpintis parvežimu į namus ar kas prižiūrės tą laiką“, – posėdyje sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, tikėtina, kad tai paskatintų mažesnes viešojo sektoriaus įstaigas ir privačias įmones sekti tokiu pavyzdžiu, tačiau tai joms būtų tik rekomendacija.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat siūlo taikyti sutrumpintą 32 valandų darbo savaitę vienam iš tėvų, jei jis grįžta į darbą nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms. Pasak jos, tai nebūtų nauja socialinė garantija, o tik alternatyvos sukūrimas.

„Asmuo galės arba dvejus metus būti vaiko priežiūros atostogose, arba jas sutrumpinti ir grįžti į darbo rinką anksčiau, mainais gaunant lankstesnes darbo sąlygas, iki kol vaikui sukaks treji metai“, – teigė ji.

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė sveikinanti tokį pasiūlymą, tačiau sakė nesuprantanti, kodėl tai negalėtų būti taikoma ir privačiame sektoriuje.

„Jeigu kalbame apie vaiko priežiūros sutaupytus pinigus, tai tauposi ir ten, ir ten. Tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje tėvai išeina vaiko priežiūros atostogų. Jūs palaikote ir iniciatyvą, kad vaiko priežiūros pinigai išeinant į darbą turėtų mažėti. Mes, priešingai, sakome, kad jie turėtų išlikti darbuotojams, vien dėl to, kad galbūt galėtų auklę pasisamdyti“, – teigė ji.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, kad tokią pat tvarką taikyti privačiose įmonėse būtų sudėtinga.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad priėmus tokį siūlymą, liks neaišku, kaip elgtis su tais darbuotojais, kurie pasamdyti terminuotam laikui, pakeisti į motinystės atostogas išėjusį asmenį.

„Jei mama grįš anksčiau, lieka klausimas, ką daryti su darbuotoju, kuris dirba terminuotą laiką. Ar palikti jį vienai dienai, ar kaip, čia neaišku“, – sakė jis.

Tuo metu parlamentaras Linas Jonauskas Trišalei tarybai pristatė siūlymą, kad dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų darbdavys su darbuotoju privalėtų sutarti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio darbo pradžios.

A. Romanovskis teigė, kad šią tvarką galėtų tikrinti Valstybinė darbo inspekcija, o ne Darbo kodekso pataisa. R. Sartatavičius pridūrė, jog Darbo kodekso keitimas būtų perteklinis ir nereikalingas. Tuo metu profsąjungos teigė pritariančios Seimo nario siūlymui.

Trišalė taryba diskutavo ir dėl Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno ekspremjero Sauliaus Skvernelio siūlymo, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį būtų suteikiama tėvams, auginantiems du vaikus iki 16 metų. Dabar tokią lengvatą gauna tėvai, kol jų bent vienam iš vaikų sueina 12 metų.

Viceministras V. Šilinskas teigė, jog didesnė problema yra ne dėl vaikų amžiaus, o dėl jaunesnių vaikų ir tėvų, kurie turi vieną vaiką, todėl jis siūlė svarstyti numatyti „mamadienį“ kas trečią mėnesį.

A. Romanovskis kalbėjo, jog S. Skvernelio siūlymas darbdaviams kainuotų apie 72 mln. eurų, todėl  teisingiau būtų svarstyti visą motinystės konceptą, o ne atskirus „mamadienius“.

Tuo metu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad norint skatinti gimstamumą bei skirti laisvadienių ir vyresnių vaikų turintiesiems tėvams, už tai turėtų mokėti mokesčius visi, o ne tik tos įmonės, kuriose yra vaikų turintys darbuotojai.

Trišalė taryba antradienį nediskutavo dėl siūlymo nemokėti išeitinių pašalpų per prastovą iš darbo savo noru išėjusiems darbuotojams. Dėl šio klausimo jau anksčiau išsiskyrė tarybos narių nuomonės – profsąjungos tam nepritarė, o Vyriausybės bei darbdavių atstovai siūlymą palaikė.

Siūlomi pagrindinio darbo santykius reglamentuojančio dokumento pakeitimai paliestų darbą norinčius pakeisti prastovose esančius darbuotojus, nuotolinį darbą dirbančius asmenis, „mamadienius“ ir „tėvadienius“ bei be konkurso į terminuotą darbą pretenduojančius darbuotojus.

Siūlomi pakeitimai prastovoje esančius darbuotojus paliktų be išeitinių išmokų

Prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas parlamentui ketina pateikti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius.

Tikimasi, kad šis kodekso pakeitimas aiškiai sureguliuos darbo sutarties nutraukimo santykius, kai darbo sutartis nutraukiama dėl prastovos, kuri paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl karantino.

„Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, objektas ir interesas, kurį ši teisės norma gina, nėra prastova dėl karantino paskelbimo. Tad darbuotojui, kai prastova paskelbta dėl Vyriausybės įvesto karantino, neturėtų būti suteikiama teisė papildomai gauti vieno ar dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu Darbo kodekse nėra numatyta išimtis nemokėti išeitinės išmokos, jei prastova paskelbta ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl Vyriausybės paskelbto karantino.

Siūloma reglamentuoti nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimą

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas ketina pateikti patobulintas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlo aiškiau reglamentuoti nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo tvarką.

Pagal siūlomą projektą, „kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios. Kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.“

Pasak L. Jonausko, dabartiniame Darbo kodekse yra spragų, leidžiančių vilkinti susitarimą dėl nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimo.

„Nors nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų kompensavimas yra darbdavio prievolė, įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse, jame nekonkretizuojama, iki kada darbuotojas ir darbdavys turi susitarti dėl kompensavimo. Ši spraga atveria galimybes piktnaudžiavimui. Todėl siūlau Darbo kodekse įtvirtinti nuostatą, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuotolinio darbo pradžios“, – sako L. Jonauskas.

Nuotolinio darbo metu mokytojams turėjo būti kompensuojamos ne tik darbo vietos įsirengimo, priemonių įsigijimo išlaidos, bet ir baziniai dalykai.

Seimo narys teigia, kad tokių kompensacijų poreikį viešajame sektoriuje labiausiai jaučia mokytojai.

„Nuotolinio darbo metu mokytojams turėjo būti kompensuojamos ne tik darbo vietos įsirengimo, priemonių įsigijimo išlaidos, bet ir tokie baziniai dalykai kaip elektra, internetas, be kurių nebūtų galimos jokios nuotolinės pamokos“, – sako L. Jonauskas.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

S. Skvernelis teiks siūlymą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis siūlys Darbo kodekse numatyti, kad teisė į „amadienius“ arba „tėvadienius“ galiotų, iki vaikui sukanka 16 metų, o ne iki 12 metų.

Darbo kodekso pakeitimo projektu jis siūlo vietoj šiuo metu darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 12 metų, nustatytos teisės į vieną ar dvi papildomas poilsio dienas per mėnesį (arba sutrumpintą darbo laiką dviem ar keturiomis valandomis per savaitę), nustatyti, kad nurodytos teisės galiotų darbuotojams, iki jų vaikai sukaks 16 metų.

Šiuo projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas derinti šeiminius poreikius su darbo įsipareigojimais, stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais.

Darbo kodekso pataisą parengęs S. Skvernelis mano, kad šiuo metu įtvirtinta vaikų amžiaus riba, iki kurios dirbantys tėvai, kurie augina du arba tris ir daugiau vaikų, gali pasinaudoti papildoma poilsio diena, yra pernelyg žema.

Siūloma kelti reikalavimų kartelę į terminuotą darbo sutartį pretenduojantiems asmenims

Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo kelti reikalavimų kartelę asmenimis, su kuriais sudaroma terminuota darbo sutartis, kol į tam tikras pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse konkurso būdu bus priimtas darbuotojas.

Parlamentaro nuomone, priimamas asmuo turi atitikti visus reikalavimus, kurie keliami konkurso būdu į tokias pareigas priimamam asmeniui.

„Šiuo metu jokie kvalifikaciniai ar kiti reikalavimai, taip pat nepriekaištingos reputacijos kriterijai tokiam asmeniui nekeliami, t.y. toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas priimti net ir tokių reikalavimų neatitinkančius asmenis“, – sako R. Žemaitaitis.

Pasak jo, Darbo kodekse numatytas ilgiausias leidžiamas tokios terminuotos darbo sutarties terminas – vieneri metai. Parlamentaro nuomone, toks terminas neskatina darbdavių operatyviai skelbti konkursų ir vykdyti darbuotojų paiešką bei yra nepagrįstai ilgas. Todėl jis siūlo Darbo kodekse šį terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių be galimybės dėl tokių pačių pareigų su tuo pačiu asmeniu pakartotinai sudaryti kitą terminuotą darbo sutartį.

„Tokiais pakeitimais siekiama, kad net ir laikinai į šias pareigas priimami asmenys turėtų visas reikalingas kompetencijas, savybes ir atitiktų kitus reikalavimus, keliamus konkurso būdu į pareigas priimamam asmeniui, be to, siekiama skatinti kuo operatyviau skelbti ir vykdyti konkursus į laisvas pareigas“, – sako R. Žemaitaitis.

Pakartotų ir vėl

"Didžiausias džiaugsmas, kurį prisimenu, – buvimas su vaiku, nepaisant to, kad neišsimiegi ir išsitepęs visokiais "reikalais". Bet dabar pagalvoju, kad buvo džiaugsmas, kai vaikas ropoja, paburbuliuoja kažką." "Smagu matyti, kaip žmogus auga, kaip pasaulį atranda, kaip pažįsta." "Nežinau, kada aš gyvenime jaučiau tokį stresą." "Buvo sunku. Bet pakartočiau."

Beveik visi tyrime apie vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą dalyvavę tėčiai, kurie, gimus kūdikiui, darbą laikinai iškeitė į vaiko auginimą, sakėsi pasiryžę tai pakartoti. Pasak jų, jokia karjera darbe neatsveria džiaugsmo nuo pirmų savo vaiko dienų užmegzti su juo emocinį ryšį, tapti jo gyvenimo dalimi, parodyti šeimos modelį, kuriame ir mama, ir tėtis vienodai atsakingi už savo bendrą džiaugsmelį ir rūpestėlį.

Daugelis sprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų motyvavo ketinimu patirti, ką reiškia būti tėčiu praktiškai. Juk dabartinė karta užaugo auginami mamų, nes ne tik galiojo šeimos vaidmenų stereotipas – moteris augina vaikus, vyras uždirba šeimai pinigus, bet tėčiams nebuvo ir teisinių galimybių pasinaudoti atostogomis vaikui auginti.

Stereotipai tebegajūs

Vis dėlto, kaip parodė minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lygių galimybių plėtros centro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. tyrimas, dar ir šiandien mūsų visuomenės nuostatos apie tradicinius lyčių vaidmenis nėra iš esmės pakitusios ir tai veikia tiek vyrų, tiek moterų individualų pasirinkimą.

Viena iš tyrimo autorių Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič pasakoja, kad drąsiau vaiko priežiūros atostogų išeina tik gana siaura socialinė vyrų grupė – įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirbantys kvalifikuotą darbą, galintys sau tai leisti finansiškai ir emociškai, gyvenantys, kaip patys įvardijo, Vilniaus ar kitų didmiesčių burbule. Bet mažesniuose miestuose, darbininkiškų profesijų – ne, nes tai priešinga jų įsivaizduojamam vyro vaidmeniui. Kaip sakė vienas tyrimo respondentas, pasižvalgius už didesnių miestų ir aukštesnės vidurinės klasės ribų, XXI a. dar neprasidėjo.

"Labai stiprūs stereotipai egzistuoja, ir čia priklauso nuo socialinio sluoksnio, kaip į tave reaguoja – ar čia tave nurašo, kad tu beprotis kažkoks, ar pagiria", – vaiko auginimo atostogas ėmę vyrai pasakojo buvę net pašiepiami, susilaukdavę ironiškų klausimų – o ką tavo žmona veikia?

Jie atviravo, kad priimti sprendimą išeiti vaiko priežiūros atostogų buvo sunku, nes buvo pirmieji tai padarę vyrai savo darbovietėje ar artimųjų rate. Toks poelgis vertintas kaip nestandartinis ir priimtas dviprasmiškai: viena vertus, juos gyrė, apdovanodavo dėmesiu ir susižavėjimu, kita vertus, jie sulaukė pašaipų, menkinimo ir nepritarimo, nes metė iššūkį dominuojančiai kultūrinei vyriškumo normai.

Kokia gaji ji dar ir šiandien, atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu "Baltijos tyrimų" pernai atlikta apklausa: kad vyrui daryti karjerą turėtų būti svarbiau, nei rūpintis vaikais, mano 40 proc. moterų ir 48 proc. vyrų, o kad moteriai karjera turėtų būti svarbiau nei rūpinimasis vaikais, sutiko vos 6 proc. vyrų ir 11 proc. moterų.

Šeimose renkantis, kas ims vaiko auginimo atostogas, dažnai ir suveikia finansiniai faktoriai – kas daugiau uždirba, tas atostogų neina, o moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau. "Vadinasi, nėra giliai įsisamonintos normos, kad tėtis privalo pasirūpinti vaiku bent tris mėnesius ar pusmetį. Nėra ir visuomenės spaudimo, kad negerai, jog tėčiai neišeina atostogų, nes visuomenės nuostata kita – vyras turi uždirbti pinigus", – pabrėžia V.Pilinkaitė-Sotirovič. Ji primena, kad Lietuva į savo nacionalinę bazę turės perkelti ES direktyvą, kad bent jau du mėnesiai vaiko priežiūros atostogų būtų skirta kitam sutuoktiniui, nei paėmusiam visas kitas.

Pasak V.Pilinkaitės-Sotirovič, drąsiau vaiko priežiūros atostogų išeina tik gana siaura socialinė vyrų grupė – įgiję aukštąjį išsilavinimą, dirbantys kvalifikuotą darbą, gyvenantys didmiesčių burbule.

Teorija ir realybė

Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos visuomenės informavimo specialistės Aušrinės Smilgytės, nors visuomenės nuomonė darosi palankesnė tėčių įsitraukimui į mažamečių vaikų priežiūrą, vis dėlto moterų ir vyrų nuostatos šiais klausimais gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, minėtoje apklausoje teiginiui, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai kaip mama, pritarė 71 proc. moterų, bet tokią nuomonę turinčių vyrų mažiau – 59 proc. Į klausimą, ar norėtų lygiavertiškai su partneriu dalytis vaikų priežiūrą ir kitus šeiminius įsipareigojimus, nuomonės išsiskyrė dar labiau: teigiamai atsakė 74 proc. moterų ir tik 56 proc. vyrų.

Tačiau ir šis kuklus vyrų teorinis nusiteikimas prižiūrėti savo vaikus dar labiau subliūkšta realybėje. Štai Lietuvoje 2006 m. įvestos vieno mėnesio tėvystės atostogos, kurias tėčiai gali pasiimti nuo vaiko gimimo iki kol jam sueis metai. "Tačiau šiomis atostogomis pasinaudoja tik kas antras vyras, – apgailestauja V.Pilinkaitė-Sotirovič. – Be to, tuo pačiu metu motinystės arba vaiko priežiūros atostogose yra ir mama, vadinasi, tėtis nebūna savarankiškas vaiko globėjas." Taigi net įstatymu įtvirtinta nuostata, kad tėtis – tik mamos pagalbininkas, pakaitinė mama".

Vaiko priežiūros atostogos, iki vaikui sukaks metai ar dveji pagal įstatymą, – lyčiai neutralios, jas gali imti mama arba tėtis. Deja, pasak A.Smilgytės, skaičiai nerodo, kad tėčių naudojimasis šiomis atostogomis per pastaruosius keletą metų išaugo, priešingai – net šiek tiek sumažėjo. Pirmaisiais vaiko auginimo metais mamos vis dar naudojasi šia galimybe nuo dešimt iki trylikos kartų dažniau nei tėčiai. Pavyzdžiui, 2019-aisiais tokių atostogų išėjo 16,1 tūkst. mamų ir tik arti 1,3 tūkst. tėčių. "Tai rodo, kad nuostatos ne visada sutampa su elgesiu, – apgailestauja Lygių teisių kontrolieriaus atstovė, bet tikisi: – Kadangi visuomenės požiūris į tėvystę pamažu keičiasi ir formuojasi nauja šiuolaikinio vyriškumo samprata, galime tikėtis, kad vis daugės tėčių, imančių vaiko priežiūros atostogas."

Beje, antraisiais vaiko metais padaugėja tėčių, pasinaudojančių vaiko priežiūros atostogomis, tačiau tada jau galima kartu ir dirbti. Tad neretai jie toliau dirba visu etatu ir, jokia paslaptis, kartais vaiką prižiūri ne jie, o auklė ar mama.

Lietuvos vyrai mažai naudojasi ir kitomis vaiko priežiūros priemonėmis – tėvadieniais ir slauga susirgus vaikui.

Beje, vyrai minėtoje apklausoje tikino, kad aktyviai dalyvauti auginant vaiką jiems labai svarbu – 44 proc. tai svarbiau nei sėkminga karjera ar paaukštinimas darbe. Tačiau tyrimas apie vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą atskleidė, kad teoriniai norai ir realybė ir čia prasilenkia. Paklausti, ar galėtų savarankiškai pasirūpinti savo iki metų amžiaus vaiku, sakė, kad tai sugebėtų, mažiau nei trečdalis, o metų dvejų vaiku – vos daugiau nei pusė.

Paskatos ir kliūtys

Nors poslinkių yra, bet ES lyčių lygybės indekso duomenimis, Lietuvoje lyčių nelygybė prižiūrint vaikus viena didžiausių. Švedijoje, Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje tėčiai ir mamos į vaikų priežiūrą kasdien įsitraukia bemaž vienodai, o Lietuvoje moterys net 26 proc. punktais daugiau nei vyrai. Šiuo atotrūkiu mus lenkia tik graikai, lenkai ir ispanai.  V.Pilinkaitė-Sotirovič primena, kad reikia turėti omeny ir tai, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje moterų užimtumas darbo rinkoje didelis.

Kadangi visuomenės požiūris į tėvystę pamažu keičiasi ir formuojasi nauja šiuolaikinio vyriškumo samprata, galime tikėtis, kad vis daugės tėčių, imančių vaiko priežiūros atostogas.

Kaip paskatinti tėčius labiau įsitraukti į vaikų auginimą? "Visų pirma, reikia pradėti nuo savo įsitikinimų. Turime labiau pasitikėti vyrais ir skatinti juos prisiimti daugiau atsakomybės už vaikų priežiūrą. Ryšys su vaiku užmezgamas labai ankstyvame amžiuje ir abu tėvai yra vienodai svarbūs. Jei laikysimės stereotipinių nuostatų ir matysime mamą kaip globėją, o tėtį – kaip finansinį šeimos stabilumą užtikrinantį asmenį, nesudarysime pokyčiams palankios aplinkos", – pabrėžia A.Smilgytė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, nors kai kurie duomenys rodo teigiamas tendencijas ir žmonių norą matyti lygiavertiškai vaikais besirūpinančius tėčius, atsiranda paradoksas: didžioji visuomenės dalis – 61 proc. vis dar mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už žmoną. "Negalime tikėtis, kad tėtis darys karjeros pertrauką dėl vaiko priežiūros, jei ant jo pečių užkrausime šeimos maitintojo vaidmenį", – sako Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

Finansiniai motyvai, kaip rodo tyrimo apie vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą duomenys, tampa ir objektyviu, ir subjektyviu veiksniu, lemiančiu, kuris iš sutuoktinių išeis vaiko priežiūros atostogų: objektyvus susijęs su finansinių išteklių klausimais, o subjektyvus – su vis dar stipriu vyro, kaip šeimos maitintojo, suvokimu. Moterys vis dar vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai, todėl dažniau išeina vaiko priežiūros atostogų, o pasirinkimui, kas ims atostogų, turi įtakos ir taikomų socialinio draudimo išmokų viršutinės ribos, nes moterų algos paprastai mažesnės. Tyrimo respondentai vyrai guodėsi ir tuo, kad gimsta vaikas, išeini tėvystės atostogų, o tau kerta per atlyginimą, mat jų apmokėjimui taikomos viršutinės ribos. V.Pilinkaitės-Sotirovič nuomone, tėvystės, kaip ir motinystės, atostogų atveju turėtų būti mokama 100 proc. atlygio.

A.Smilgytė atkreipia dėmesį, kad dažniausiai vaiko priežiūros atostogomis yra linkę pasinaudoti aukštesnes pareigas užimantys vyrai, nes kyla mažesnė grėsmė karjerai. Darbdaviai moterims ir vyrams turi sudaryti vienodas sąlygas naudotis valstybės teikiamomis garantijomis, skatinti darbo lankstumą ir ieškoti būdų palengvinti moterų grįžimą į darbą po vaiko priežiūros atostogų.

Ji pabrėžia, kad svarbi ir viešojoje aplinkoje kuriama nuomonė, taip pat su vaiko priežiūra susijusių paslaugų prieinamumas. Tyrimai rodo, kad, trūkstant viešai prieinamų vaiko priežiūros paslaugų, moterims tenka didesnė priežiūros namuose našta.

Beje, pastebi A.Smilgytė, net pasirengimo šeimai kursai ir literatūra dažniausiai būna orientuoti į mamas. Arba, pavyzdžiui, oro uostuose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose tėčiai taip pat susiduria su papildomais iššūkiais, nes vaikų pervystymo kambariai būna įrengiami moterų tualetuose. Taip tarsi užduodamas tonas, kad tėtis vaiko gyvenime atliks antraeilį vaidmenį. Bet šiuolaikinis XXI a. tėtis nesitenkina antraeiliu vaidmeniu.

Dr. Gintautas Labanauskas

Visuomeninės organoizacijos "Dirbam Kaunui" įkūrėjas

Manau visi sutiks, kad nieko nėra svarbiau pasaulyje už mamą, jos motinišką šilumą ir rūpestį, pačias brangiausias tavo pavargusią galvą glostančias rankas. Ne veltui Izraelio valstybėje, norint gauti pilietybę, svarbesnė už tėvo yra motinos linija.

Tačiau šiandien, artėjant Tėvo dienai, galima tik pasidžiaugti, kad vis daugiau vyrų renkasi tėvystės atostogas. Tuo galima tik pasidžiaugti ir padrąsinti kitus naudotis suteikiamomis galimybėmis. Kalbu apie tėvystės atostogas, kurios dabar prilygintos motinystės.

Esami ir būsimi tėčiai, naudokitės jomis, auginkite vaikus, nes nėra didesnio stebuklo, kaip būti šalia, draugauti ir stebėti, kaip vystosi ir auga tavo atžala.

Neklausykite tų, kurie sako, kad auginti vaikus – moteriškas darbas, auginkite kartu šiek tiek pastūmę į šalį karjerą ir verslo galimybes, patikėkite, tai atsiperka.

Mes su žmona užauginome puikų sūnų, tačiau aš pats iš savęs pavogiau bent ketverius metus pažinimo ir bendravimo džiaugsmo iš gyvenimo, siekdamas karjeros ir važiuodamas dirbti iš Kauno į Vilnių, iš pradžių į Lietuvos geležinkelių administraciją, paskui – į Susisiekimo ministeriją, kartu Kaune studijuodavau.

Nenormalu, kai vaikas mamos klausia, ar tėtė buvo grįžęs, nes išvykti į darbą reikėdavo 5 val. ryto, o grįždavau, kai visi miegodavo.

Lygios tėvų ir mamų galimybės dabar suteikia puikią progą patirti vieną didžiausių gyvenimo džiaugsmų.

Vis žiūriu, kai kurios moteriškės puola mūsų Prezidentą Gitaną Nausėdą vien dėl to, kad šis pasakė, jog patarėjo darbui žmonės turi būti atsidavę 100 procentų ir niekas negali jam trukdyti.

Jaunos mamos tuoj pat įsižeidė, nes suprato, esą tam darbui trukdo darbuotojų mažamečiai vaikai.

Manau, kad Prezidentas čia visiškai teisus. Jei gauni bent eurą iš biudžeto, privalai atidirbti kaip už eurą. Ne mažiau! O ir algos prezidentūroje – ne labdaros namuose, ten skaičiuojamos ne šimtais, o tūkstančiais. Taigi, darbas privalo būti nepertraukiamas. Taip, kaip dirbo D.Grybauskaitė.

Ir jokių čia pasiteisinimų negali būti.

Apskritai Prezidento patarėjams siūlyčiau parengti įstatymo pakeitimo projektą ir panaikinti visokius mamadienius ir tėvadienius.

Kvailystė visa tai. Juk už šiomis laisvomis dienomis bepoilsiaujančius asmenis turi atidirbti jų darbą kiti žmonės. Kažkam išėjus pailsėti, niekuo dėti darbuotojai apkraunami darbais, o tai jau yra atvira diskriminacija tų, kurie, pavyzdžiui, vaikų neturi.

Jei jau skiriamos laisvos dienos, jos turėtų būti skiriamos visiems, ne tik tiems, kurie turi vaikų. Nevalia taip skirstyti žmonių.

Šiuo metu papildoma poilsio diena gali pasinaudoti tėvai, auginantys mažiausiai du vaikus iki 12 metų.

„Šio pasiūlymo tikslas – stiprinti šeimos ryšį, kad tėvai turėtų daugiau laiko praleisti su vaikais. Pirmagimis reikalauja dėmesio, reikia ir pas gydytoją nuvesti. Manome, kad yra šiek tiek nuskriaustos šeimos, kurios turi tik vieną vaiką“, – BNS trečiadienį sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Prezidentūra BNS informavo, kad pakeitimai būtų aktualūs maždaug 300 tūkst. žmonių. Šiuo metu vieną vaiką augina 53 tūkst. vienišų motinų ar tėvų, ir yra per 122 tūkst. šeimų su vienu vaiku, kurį augina du suaugę žmonės.

G. Nausėda siūlo įstatymo pataisas priimti Seimo rudens sesijoje.

Prezidentūra siūlo palikti nuostatą, kad dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Išlaidas turėtų prisiimti valstybė

Prezidentui G. Nausėdai pasiūlius vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams skirti papildomą laisvadienį, Darbdavių konfederacijos vadovas sako pritariantis idėjai, tačiau išlaidas, anot Danuko Arlausko, galėtų padengti valstybė.

„Mes suprantame, kad ar du, ar vienas vaikas, tai pastangų ir laiko reikia beveik tiek pat. Bet suprantame ir tai, kad šeimų, auginančių po vieną vaikutį, yra žymiai daugiau ir padaugės tų žmonių, kurie turės būti išleidžiami vaikučio priežiūrai. Keliame klausimą, ar tai darbdavių, ar valstybės atsakomybė“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Pasak jo, vienas papildomas laisvadienis, skaičiuojat su sukuriama verte, darbdaviui kainuotų apie 150 eurų, o tai jam būtų „nelygiavertės sąlygos“.

„Nekvestionuojame dėl pačio pasiūlymo, bet norime diskusijos, kieno tai atsakomybė ir kad tokiu atveju valstybė galėtų padengti materialines išlaidas, kurios bet kuriuo atveju atsiranda darbdaviui, nes atlyginimus tai reikia mokėti“, – sakė D. Arlauskas.

Tikrai galėtume vadovautis logika, kad siūlant papildomą laisvą dieną vaikus auginantiems tėvams, tuo pačiu galbūt panaikiname vieną visuotinio nedarbo dieną, neturinčią labai didelės prasmės.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovo Mariaus Dubnikovo, papildomo laisvadienio suteikimas yra kur kas geresnis sprendimas nei dar vienos šventinės dienos įteisinimas. Lapkričio pabaigoje Seimas į šventinių dienų sąrašą įtraukė Vėlines, lapkričio 2-ąją.

„Reikia suprasti, kad vienas laisvadienis vaikus auginantiems tėvams nereiškia, kad tą dieną nedirba visas kolektyvas, be to, tėvams paliekama laisvė patiems apsispręsti, kada pasinaudoti laisva diena. Tai tikrai geresnis variantas nei, tarkime, lapkričio 2 diena“, – BNS teigė M. Dubnikovas.

Anot jo, sprendžiant dėl naujų laisvadienių įvedimo vertėtų vadovautis principu, kad įvedant naują taisyklę reikėtų atsisakyti ir senos, neefektyvios taisyklės.

„Tikrai galėtume vadovautis logika, kad siūlant papildomą laisvą dieną vaikus auginantiems tėvams, tuo pačiu galbūt panaikiname vieną visuotinio nedarbo dieną, neturinčią labai didelės prasmės“, – tvirtino M. Dubnikovas.