Tokią Darbo kodekso pataisą parengė trys socialdemokratai – Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas ir Tomas Bičiūnas.

Slaugadienį parlamentarai siūlo skirti, jeigu darbuotojų tėvams nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis arba jų darbingumo lygis neviršija 25 proc.

Taip pat papildomą laisvą dieną siūloma suteikti, kai prižiūrimi tėvai serga sunkiomis ligomis arba jie yra vyresni nei 75 metai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė abejoja, ar vienas slaugadienis per mėnesį išgelbės, kai žmogui kiekvieną dieną reikalinga priežiūra. Jis siūlo susitelkti į socialinių paslaugų plėtrą, kad jos būtų labiau prieinamos ir dirbantieji nebūtų priklausomi nuo slaugomų žmonių.

M. Lingė įsitikinęs, kad šiuo klausimu svarbiausia yra išgirsti Trišalės tarybos nuomonę.

„Kol neturėsime jos pozicijos, nesvarstysime komitete pataisos“, – BNS teigė jis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sutinka, kad slaugadieniai galimi, bet reikia sugalvoti būdą, kaip darbdaviams būtų už juos kompensuojama, nes žmonėms bus mokamas atlyginimas, už juos darbus turės padaryti kiti žmonės, kuriems ne visada mokama papildomai. 

„Reikia kurti fondą ir iš jo solidariai darbdaviams mokėti kompensacijas“, – siūlo jis.

„Nukenčia ir visas kolektyvas. Jeigu įmonėje dirba 10 žmonių ir penki iš jų turės tokius pagyvenusius tėvus, per mėnesį dar penkias dienas nedirbs“, – BNS teigė D. Arlauskas.

Nukenčia ir visas kolektyvas. Jeigu įmonėje dirba 10 žmonių ir penki iš jų turės tokius pagyvenusius tėvus, per mėnesį dar penkias dienas nedirbs

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė abejoja ar reikia išskirti vieną socialiai jautrią grupę, nes ir dabar Darbo kodeksas jau numato palengvinimų darbuotojams, turintiems slaugomų artimųjų. Vietoj tėvadienių ir slaugadienių, kuriais pasinaudoja ne visi, ji siūlo iki 25 darbo dienų pailginti atostogas. 

„Tada visi darbuotojai išloštų, gal pas kažką tėvai pagyvenę, pas kažką vaikai maži, pas kažką suaugę neįgalūs, kažkas vienišas ir reikia papildomo laiko tvarkytis kažkokius reikalus. Tai leistų objektyviau šį klausimą spręsti, nes ir neturintys tokių aplinkybių, kurios leistų gauti papildomus laisvadienius, irgi turėtų tas laisvas dienas ir nesijaustų nuskriausti“, – BNS teigė I. Ruginienė.

Dabar papildomą laisvadienį, vadinamuosius tėvadienius gauna dirbantys tėvai, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, o dvi dienas gauna daugiavaikiai tėvai – auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.

Nei „Sodra“, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei profsąjungos neturi informacijos, kokiu mastu naudojamasi tėvadieniais, ar darbdaviai nenori jų suteikti.

„Komitete nesame susidūrę, kad žmonės skųstųsi, kad jiems negarantuojama teisė gauti tėvadienius“, – teigė M. Lingė.

I. Ruginienė sako, kad suteikti tėvadienius galima įvairiais būdais – skirti visą laisvą dieną, sutrumpinti darbo laiką, iš anksto susitarti, kad bus ta pati mėnesio diena, galima prašyti protarpiais – kai reikia, o ne būtinai kartą per mėnesį.

Atitinkamus pakeitimus teikiantis E. Sabutis pabrėžia, kad dirbantys žmonės iki šiol neturi ar turi labai ribotas galimybes keisti darbo laiką, kad būtų galima pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais. Jo nuomone, dabar veikianti sistema dirbantiems žmonėms neleidžia lanksčiau derinti įsipareigojimus darbui ir šeimos nariams, ypač vyresniems tėvams.

Parlamentaro teigimu, turime suprasti, kad senoliams reikia skirti ir laiko, ir bendravimo, o dirbančiajam tai padaryti šiandien yra ganėtinai sunku. Net senolių nuvežimas į gydymo įstaigas, maisto prekių ar vaistų nupirkimas, reikalingiausių popierių sutvarkymas, socialdemokrato nuomone, tampa itin sudėtingu reikalu, ir tai nėra normalu.

Norint turėti išeiginę tam, kad galėtum pasirūpinti senyvo amžiaus šeimos nariais, žmogui tenka dirbti viršvalandžius ar dirbti pagal besikeičiančius darbo grafikus, o tai daro neigiamą poveikį.

„Žmogus, kuris turi slaugyti senyvo amžiaus tėvus, yra priverstas panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą ar tartis su darbdaviu, kad būtų suskaidytos darbo valandos. Matome, kad Darbo kodeksas iki galo neužtikrina laisvesnio laiko darbuotojui. Norint turėti išeiginę tam, kad galėtum pasirūpinti senyvo amžiaus šeimos nariais, žmogui tenka dirbti viršvalandžius ar dirbti pagal besikeičiančius darbo grafikus, o tai daro neigiamą poveikį ne tik tokio darbuotojo pajamoms, bet ir psichologinei savijautai“, – sako socialdemokratas.

E. Sabučio nuomone, vis garsiau turi būti kalbama, kad artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais, todėl itin svarbu, kad įstatymiškai būtų sudaromos kuo geresnes sąlygos šiems gyventojams. Pasak jo, šiuo projektu siekiama nusiųsti aiškią žinią, kad valstybė supranta, su kokiomis problemomis žmonės susiduria, ir jiems yra pasiryžusi padėti.

Seimo narys atkreipia dėmesį ir į demografines problemas, su kuriomis gyvena ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga (ES). „Visuomenė sparčiai sensta, o artimuosius slaugančiųjų gyventojų skaičiaus auga nuolat. Problema su kiekvienais metais tik gilės, todėl būtina reaguoti į šiuos pokyčius ir plėsti teisinį reguliavimą. Senstančių tėvų priežiūra turėtų pagaliau tapti ypatingos svarbos klausimu“, – teigia E. Sabutis.

Jo teigimu, diskusijos dėl platesnių sąlygų slaugantiems tėvus yra ne naujiena, prieš porą metų Lietuvoje apie tai buvo kalbama gana garsiai, tačiau sulaukus tiek darbdavių, tiek kitų verslo atstovų pasipriešinimo – diskusijos nutilo.

„Tuo tarpu ES brėžia aiškias kryptis, kuriomis valstybės turės judėti. Matydama tai, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daugeliui darbuotojų, kurie turi priežiūros pareigų, tebėra didelis iššūkis, 2019 m. galutinai priėmė direktyvą, kuria numatoma, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į papildomas prižiūrinčiojo asmens atostogas. Lietuva turės įteisinti įstatymais šios direktyvos dalį, o socialdemokratų frakcijos narių teikiamas projektas ir atitinka minėto dokumento nuostatas“, – pabrėžia Seimo narys.

Darbo kodekso pataisose numatoma, kad viena papildoma poilsio diena per mėnesį, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, būtų suteikiama darbuotojams, turintiems tėvus, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, taip pat turintiems tėvus, kuriems 75 metai ir daugiau.