A. Maldeikienė mano, kad puslapyje skelbiamas turinys taip pat nesuderinamas su Europos Sąjungos sutartimi.
Minėtame interneto puslapyje esą skelbiami duomenys apie rašytoją Marių Ivaškevičių ir rašytoją Rūtą Vanagaitę. Puslapio lankytojai kviečiami dalintis šių asmenų duomenimis, ganėtinai akivaizdžiai skatinant su jais susidoroti.
Seimo narė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pagal kompetenciją pradėtų tyrimą ir įvertintų, ar minimas internetinis puslapis ir jo autoriai nepažeidžia pagrindinių asmens laisvių, įtvirtintų Lietuvos Konstitucijoje bei Europos Sąjungos sutartyje, taip pat Baudžiamojo kodekso 167 straipsnio (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas) ir 145 straipsnio (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Taip pat prašoma įvertinti, ar internetinio puslapio autoriai nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, be žmonių sutikimo viešindami asmens gyvenamosios vietos adresą.
Prokuratūra netirs M. Ivaškevičiaus pasisakymų
Prokuratūra netirs rašytojo, Nacionalinės premijos laureato M. Ivaškevičiaus pasisakymų.
Generalinė prokuratūra penktadienį informavo, jog Vilniaus apylinkės prokurorai paliko galioti ankstesnį Vilniaus apskrities policijos sprendimą nepradėti tyrimo dėl rašytojo pasisakymo LRT radijuje pernai gruodžio pabaigoje.
Vilniaus policijos pareigūnai tyrimą atsisakė pradėti išnagrinėję vieno pareiškėjo skundą ir nustatę, kad rašytojas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde buvo prašoma pradėti tyrimą dėl neapykantos kurstymo ir šmeižto.
Kaip skelbė lrt.lt, skundą prokuratūra gavo dėl LRT radijo laidoje M. Ivaškevičiaus pasakytų žodžių „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“. Anot paties rašytojo, jis kaltinamas, kad tokiais žodžiais siekė apšmeižti bei kurstyti neapykantą minimų tautinių grupių atžvilgiu.
Prokuratūra vasarį jau buvo atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo romane „Žali“ išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui skirtą Nacionalinę premiją.
Autoriaus pusėn stojo Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, akcentavusi, kad žodžio ir apskritai kūrybos laisvė yra viena iš pamatinių žmogaus teisių.
