„Sutarta lygiai tas pats, ką sutariame kiekvienais metais – palaikyti tik su Vyriausybe suderintus pasiūlymus“, – po TS-LKD prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pernai tokio sprendimo nesilaikęs tuometinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas buvo pašalintas iš partijos, vėliau jis atsisakė ir  parlamentaro mandato.

Pasak G. Landsbergio, įpareigojimas skirtas visiems Seime dirbantiems partijos nariams.

Pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma penktadienį registravo siūlymą kitų metų biudžete papildomai skirti 373 tūkst. eurų Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

Šio siūlymo Vyriausybė nėra svarsčiusi ir nėra jam pritarusi.

G. Landsbergio teigimu, TS-LKD prezidiumas išsakė poziciją, kad nepritaria J. Razmos siūlymui.

„Premjerė pasakė, kad numatytas STT finansavimo padidinimas kitose eilutėse, tai aptarta su STT vadovu, premjerė pati yra tai aptarusi, ir tokio finansavimo padidinimo, koks konkrečiai numatytas J. Razmos siūlyme, STT nėra išsakiusi. Apsikeitėme nuomonėmis ir protokole įrašyta, kad prezidiumas nusprendė nepritarti šiam pasiūlymui“, – teigė konservatorių lyderis.

Dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo Seimas planuoja balsuoti kitą savaitę, gruodžio 5 dieną.

Jis pirmadienį išrinktas vadovauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno miesto skyrių sueigai, BNS antradienį sakė partijos atstovė Paulina Levickytė.

Iki šiol sueigai vadovavo Jurgita Šiugždinienė, neseniai pasitraukusi iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų po to, kai kilo abejonių dėl jos išlaidų dirbant Kauno taryboje.

„Dėkoju partijos bendruomenei už parodytą pasitikėjimą, artėja svarbus 2024-ųjų metų rinkimų etapas, kuriam atsakingai pradėsime ruoštis jau dabar. Vienu pagrindinių tikslų matau partijos atvirumą miesto bendruomenei, jos problemoms ir poreikiams. TS-LKD Kaune visada buvo, yra ir bus jėga kovojanti už Kauno ir valstybės interesus“, – partijos pranešime cituojamas sueigos pirmininkas.

P. Lukševičius Kauno taryboje dirba antrą kadenciją, jį konservatoriai yra delegavę opozicijos lyderiu. Politikas nuo 2020-ųjų gruodžio metus ėjo žemės ūkio viceministro pareigas, iš jų pasitraukė dėl asmeninių priežasčių.

P. Lukševičius 2015-2017 metais buvo bendrovės „Kauno kranai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, valdybos narys. 2012-2015 metais – šios įmonės valdybos pirmininkas. Prieš tai jis dirbo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktoriumi.

TS-LKD Kauno skyrių sueigos konferencijoje patvirtinta ir naujojo pirmininko komanda – pirmuoju pavaduotoju paskirtas TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas Martynas Prievelis, pavaduotojais tapo Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Gediminas Macijauskas, Agnė Andreikėnienė, Edita Barščiauskaitė-Paunksnė, Kristina Motiejūnaitė, Arminas Liubinas bei Laurynas Vilkas. 

Šiuo metu TS-LKD Kauno skyrių sueigą sudaro aštuoni skyriai, kuriems priklauso beveik 1,5 tūkst. narių.

„Mes šiandien esame pasiruošę pagal programas, programų suderinimą, su visomis partijomis, kurios yra už valstybę – pažiūrėsime, ką lems rinkėjai“, – žurnalistams šeštadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.

Anot jo, būsimajame Seime gali būti didelė partijų įvairovė – nuo trijų iki aštuonių, tačiau galimybės dirbti, anot jo, griežtos raudonos linijos dėl bendro darbo šiuo metu brėžiamos tik ties LLRA-KŠS frakcija, kurios narė Irina Rozova išvengė apkaltos dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais.

„Turbūt nesuklysiu pasakydamas – Seime turime frakciją, kurioje yra kolegė, praktiškai išvengusi apkaltos dėl to, kad ji žinodama bendradarbiavo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Nedrįsčiau pavadinti tokio veiksmo stiprinančiu valstybę, tai yra takoskyrą, kuri yra Didysis Kanjonas politikoje“, – teigė konservatorių lyderis.

Jis taip pat sako turintis „didelių dvejonių“ dėl dabar valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos galimybių patekti į Seimą.

„Valstiečiai, aš manau, irgi bus kitokia partija. Tiesą sakant, nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas tęsis labai ilgai. Matome kitose valstybėse, kur atslūgsta ta emocija, kuomet žmonės įsidrąsinę išeina į gatves ir pradeda galvoti apie rinkimus visai kitaip. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – tvirtino jis.

TS-LKD taryba šeštadienį popiet dar planuoja tvirtinti kandidatus į Seimą vienmandatėse apygardose ir TS-LKD daugiamandatėje apygardoje – galutinį sąrašą dar galėjo koreguoti jo lyderiai – G. Landsbergis ir sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė.

I. Šimonytė tvirtino laukianti kitų partijų programų pristatymo ir kol kas negalėjo pasakyti, su kuriomis matytų daugiausiai sąlyčio taškų. Ji patvirtino, kad TS-LKD sėkmingai pasirodžius rinkimuose ir ėmusis formuoti valdančiąja koaliciją, ji pati imtųsi vadovauti būsimai Vyriausybei.

„Be jokios abejonės, sutikdama kandidatuoti sąrašo pirmu numeriu, toks mano supratimas buvo, kad jei Tėvynės sąjunga galėtų formuoti Vyriausybę, formuotumėme Vyriausybę galvojant, kad aš galėčiau tai Vyriausybei vadovauti“, – sakė ji.

Valdantiesiems I. Šimonytė priekaištavo, kad šiuo metu Lietuva nėra įgyvendinusi būtinų reformų švietimo, sveikatos apsaugos, viešojo administravimo srityse ir kasmet sulaukia vis tų pačių pastabų iš tarptautinių institucijų. Anot jos, koronaviruso pandemiją reikėtų matyti kaip progą tokioms reformoms.

„Tai yra tas taškas, kai galime daug padaryti. Nes, vieną vertus, dar nesibaigusi pandemija, karantininiai visi apribojimai parodė labai daug dalykų prikišamai – tiek mokykloje, tiek sveikatos sistemoje, tiek kitose srityse, kurios yra galimybė užsikabinti už situacijos ir keisti dalykus, apie kurių kaitą labai ilgai nebuvome galvoję. Pavyzdžiui, kas galėjo pagalvoti, kad tiek daug mūsų gali dirbti ne darbo vietoje“, – svarstė ji.

Kaip ir partijos lyderis, ji turėjo pretenzijų dėl valdančiųjų paramos verslui plano.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Pradinė L. Stuokos – Gucevičiaus gatvėje esančių 264 kv. metrų patalpų kaina buvo 350 tūkst. eurų.

Aukcioną organizavusios Vilniaus savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė BNS sakė, kad dėl patalpų varžėsi devyni dalyviai.

„Su aukciono laimėtoju jau pasirašytas laimėtojo protokolas, o per 25 dienas bus pasirašyta ir pirkimo-pardavimo sutartis. Po sutarties pasirašymo per 10 dienų laimėtojas turi atlikti mokėjimą už įsigytą turtą“, – sakė ji.

Kas laimėjo aukcioną, neatskleidžiama, savivaldybė tik nurodo, kad tai – Lietuvoje registruota įmonė.

Jei laimėtojas nuspręstų patalpų nebepirkti, savivaldybei liktų pradinis 10 proc. įnašas, t.y. 35 tūkst. eurų. Tuomet savivaldybė iš naujo skelbtų viešą aukcioną.

Pasak V. Lajauskaitės, po kelių mėnesių planuojama pardavinėti ir kitas TS–LKD turėtas patalpas Kaštonų gatvėje. Konservatoriai dar gegužę išsikėlė į naują, maždaug 200 kv. metrų būstinę Jasinskio gatvėje prie Seimo.

Vilniaus savivaldybė yra priėmusi sprendimą nebeskirti nemokamai didesnių nei 50 kv. metrų patalpų politinėms partijoms, jas siūlyta išsinuomoti rinkos kaina.

Savivaldybė iki šiol nesėkmingai bandė parduoti 470 kv. metrų patalpas Gedimino prospekte. Šiuo metu aukcionas vyksta vėl, patalpos parduodamos už 1,4 mln. eurų.

Tokį sprendimą antradienį priėmė partijos Priežiūros komitetas.

„Priežiūros komitetas priėmė sprendimą M. Adomėną pašalinti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Deja, turėjome konstatuoti, kad M. Adomėnas, būdamas partijos nariu, tenkino koncerno „MG Baltic“ interesus, poreikius, siekė su jais sukurti draugiškus santykius, vykdė jų tam tikrus prašymus manais už galimą finansinę ir kitokią paramą“, – po TS-LKD Priežiūros komiteto posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkas Valdas Benkunskas.

M. Adomėnas: tapau trumparegiško mąstymo įkaitu

M, Adomėnas teigia tapęs trumparegiško mąstymo ir tendencingų interpretacijų įkaitu.

„Prisipažinsiu, nesitikėjau tokio Priežiūros komiteto sprendimo. Su „MG Baltic“ vadovais bendravo daug partijų, taip pat ir mūsų partijos, lyderių. Kaip praneša žiniasklaida, kai kas net yra davęs konkrečius pažadus, tačiau Priežiūros komiteto sprendimas buvo daug švelnesnis. Dabartinio sprendimo priežastys, ko gero, yra gilesnės, negu tik šis epizodas“, – feisbuke teigia politikas.

„Bijau, kad tapau trumparegiško mąstymo ir tendencingų interpretacijų įkaitu“, – tvirtina M. Adomėnas.

Jis tikina nei buvęs koncerno remiamas, nei jam įsipareigojęs. Pasak M. Adomėno, sprendimą kandidatuoti į TS-LKD pirmininkus jis priėmė savarankiškai, „nevykdydamas niekieno užduoties, o naudodamasis savo kaip demokratinės partijos nario teisėmis“.

Pagal TS-LKD įstatus, minėtas sprendimas gali būti skundžiamas partijos prezidiumui, šis gali įpareigoti Priežiūros komitetą persvarstyti savo sprendimą.

Naujienų portalo delfi.lt praėjusią savaitę skelbtoje politinės korupcijos bylos medžiagoje M. Adomėnas pripažįsta gavęs „MG Baltic“ palaikymą dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose, kad atimtų balsų iš tuometinio kandidato Gabrieliaus Landsbergio, taip pat taręsis dėl finansinės paramos rinkimams bei R. Kurlianskio buvęs įtikintas balsuoti už koncernui naudingas pataisas.

M. Adomėnas teigė su tuometiniu koncerno viceprezidentu susitikęs kelis kartus nuo 2014 iki 2016 metų pakalbėti apie politinius procesus. Verslininkas esą pageidavo, kad M. Adomėnas nekliudytų į Vilniaus merus kandidatuoti Mykolui Majauskui.

G. Landsbergis: sprendimas – skaudus, bet reikalingas

Sprendimas šalinti parlamentarą M. Adomėną iš partijos yra skaudus, bet reikalingas, teigia TS–LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, M. Adomėno išmetimas rodo, kad partija sugeba savikritiškai įvertinti savo narių veiksmus.

„Tai yra skaudus sprendimas, bet norint užtikrinti partijos integralumą, ypač visų tų kaltinimų, tyrimų kontekste, tai yra reikalinga“, – BNS antradienį sakė G. Landsbergis.

„Pasitikiu mūsų priežiūra, manau, kad jos veikla įrodo, kad partija gali būti atspari, savikritiška ir save įvertinti taip, kaip reikia tam, kad išlaikytume žmonių pasitikėjimą“, – pridūrė jis.

Klausiamas, ar M. Adomėnas turėtų likti TS–LKD frakcijoje ar apskritai Seime, G. Landsbergis tvirtino, kad Priežiūros komiteto sprendimas mesti jį iš partijos „yra griežtas ir pakankamas“.

„Toliau tas žmogus, Mantas Adomėnas, tuos sprendimus priims pats“, – sakė konservatorių lyderis.