„Iš tikrųjų Tėvynės sąjungos rezultatai didžiuosiuose miestuose yra ta erdvė, kurioje mes esame stipriausi, – pirmadienį sakė politikas. – Jeigu pažiūrėtume ir į kitus penkis didžiuosius miestus, nepaisant to, kad rezultatai merų rinkimuose nėra geri, bet pamatytume tai, kad Tėvynės sąjunga yra stipriausia centro dešinės partija visuose didžiuosiuose miestuose.“

Konservatoriai išskiria pergalę Vilniaus mieste: Valdo Benkunsko išrinkimas sostinės meru, pasak A. Vyšniausko, yra didžiausias prizas – „tam tikra super taurė“ nelengvame rinkiminiame čempionate.

Partijos lyderiui Gabrieliui Landsbergiui sekmadienį pareiškus, jog ši pergalė yra „rinkėjų signalas, kokią kryptį turi rinktis partija“, A. Vyšniauskas teigė, jog kalbama būtent apie partijos pozicijų didžiuosiuose miestuose stiprinimą.

„Mums reikia labai žiūrėti, kaip toliau stiprinti pozicijas didmiesčiuose, o dėl regionų – manau, kad yra reikalinga tam tikra atskira strategija, nes, mano nuomone, regionų svarba yra labai didelė“, – kalbėjo jis.

Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.

„Tikėjomės regionuose tikrai geresnio rezultato, o kas lėmė tai, ką turime, iš tikrųjų greitai pasakyti yra sunku. Reikės ilgesnės analizės, darysime ir sociologinius tyrimus, ir visais kitais būdais bandysime suprasti, kodėl vieni ar kiti merai laimėjo. Manau, kad priežasčių yra ne viena, o tam tikras kompleksas“, – sakė A. Vyšniauskas.

Tikėjomės regionuose tikrai geresnio rezultato, o kas lėmė tai, ką turime, iš tikrųjų greitai pasakyti yra sunku.

G. Landsbergio atsakomybės nemato

Partijos vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, jog kiekvienos savivaldybės situacija yra skirtinga, tačiau jie „nėra džiuginantys“. Vis dėlto ji sakė nematanti reikalo partijos pirmininkui prisiimti atsakomybę dėl rinkimų situacijos, juolab, kad jie partijai buvo gana neblogi gautų mandatų prasme.

„Dėl partijos pirmininko atsakomybės, aš nematau būtinybės kažkaip griežtai reaguoti, todėl, kad bendrai paėmus balsų prasme, mandatų prasme tikrai tai nėra kažkokie prastesni rinkimai nei 2019-ais, – atsakydama į klausimą sakė Seimo narė. – Taip, tiesiogiai renkami merai antruose turuose nebuvo mums iki galo sėkmingi, bet laimėtas Vilnius irgi rodo didžiulį pasitikėjimą sostinėje“.

Pasak politikų, nesėkmę antrajame merų rinkimų ture iš dalies galėjo lemti tai, jog rinkėjai norėjo naujovių. Partijos vicepirmininkė abejojo, ar tai iš tiesų susiję su nacionalinės politikos klausimais, pastebėdama, jog valdančiojoje koalicijoje Seime dirbantiems liberalams jie buvo sėkmingi.

„Bet kolegų liberalų pakankamai geras pasirodymas rodo, kad turbūt nacionalinėje politikoje aptarinėjami klausimai, žmogaus teisių darbotvarkės klausimai ir panašūs dalykai, jie arba turi atgarsį regionuose, arba tai tiesiog neturi jokios įtakos“, – sakė ji.

A. Vyšniauskas taip pat teigė, jog šiuo metu ne laikas kalbėti apie atsakomybę.

„Aš manau, kad dabartinėje situacijoje, pusantrų metų iki Seimo rinkimų, reikia ne atsakomybes prisiiminėti ar jomis kažkaip dalintis, o ieškoti sprendimų, kurie leistų Seimo rinkimuose pasiekti žymiai geresnį rezultatą tiek Vilniuje, tiek ir visoje kitoje Lietuvos dalyje“, – sakė parlamentaras.

A. Bautronį mato Seimo rinkimuose

Jis, skirtingai nei partijos vicepirmininkė, sakė manantis, jog partijos rezultatai galėjo būti nulemti „nacionalinės politikos tam tikrų problemų“.

„Manau, kad kai kuriuose regionuose, kaip Alytaus rajone, stokojome tam tikro pokyčio ir žmonės tą įvardijo. Taip pat prie to prisidėjo ir nacionalinės politikos tam tikros problemos, pastarojo meto įvairūs skandalai ir manau, kad tai susidėjo į vieną tokį didelį mišinį, kuris ir lėmė tokį rezultatą regionuose“, – kalbėjo jis.

„Visada valdančiosios politinės jėgos turi tam tikrą minusą savivaldos rinkimuose. Kodėl taip yra, kokios tos priežastys, kokie dalykai, kurie netenkina žmonių, šiandien sunku pasakyti, tam reikia gilesnės analizės“, – pridūrė politikas.

Raseinių rajone partijos merui Andriui Bautroniui pralaimėjus „valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui, A. Vyšniauskas sakė matantis politiką kaip „pagrindinę svarstomą asmenybę“ rajone dalyvauti Seimo rinkimuose.

„Seimo rinkimai matyt eis savo ruožtu, o dėl savivaldos, nuo šiandien pradėsime galvoti, ką galima pagerinti ir kaip pelnyti žmonių pasitikėjimą. Kalbant apie nelaimėjimo priežastis, jos turbūt yra labai įvairiapusiškos ir tam prireiks gilesnės analizės“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vilniaus rajone ateityje tikisi dirbti daugumoje

A. Vyšniausko teigimu, Vilniaus rajone, kuriam pirmą kartą vadovaus ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas, bus išbandytas naujasis Savivaldos įstatymas.

Antrajame ture Lenkų rinkimų akcijos kandidatą čia įveikė socialdemokratas Robertas Duchnevičius, tačiau minėta partija užsitikrino daugumą taryboje.

„Vilniaus rajonas tikriausiai bus puiki vieta išbandyti naująjį Savivaldos įstatymą, kadangi meras turės žymiai daugiau galių ir turės tikriausiai dirbti bent jau pradžioje be tarybos palaikymo, kadangi Lenkų rinkimų akcija turi daugumą taryboje“, – sakė A. Vyšniauskas.

„Be abejo, Tėvynės sąjunga, manau, kad ir abi liberalios partijos tikisi dirbti valdančiojoje koalicijoje su socialdemokratais, kadangi šita pergalė reiškia ne tik mero pasikeitimą, ne tik politinės jėgos pasikeitimą, bet ir vietinės politinės valdžios dėmesio pokytį nuo tolimųjų Vilniaus rajono kampelių link Vilniaus priemiesčių, kur iš tikrųjų yra labai daug problemų, – kalbėjo jis. – Tai bus sunku, bet bus kartu ir įdomu ir tai bus geriausia erdvė išbandyti naują įstatymą.“

Jis pergalę Vilniaus rajone siejo su naujakuriais ir teigė matant didelę tikimybę, jog šių skaičiai augs, todėl tendencija, kad Vilniaus rajone laimi nebe Lenkų rinkimų akcija, kartosis.

Kalbėdamas apie rezultatus Klaipėdoje, A. Vyšniauskas sakė besidžiaugiantis, jog konservatoriai įsitvirtino kaip dominuojanti centro dešinės jėga, kas bus naudinga artėjant Seimo rinkimams. Vis dėlto partijos kandidatui Audriui Petrošiui antrajame ture pralaimėjus rinkimus komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderiui, buvusiam Klaipėdos uosto vadovui Arvydui Vaitkui, teigė sunkiai įsivaizduojantis darbą bendroje koalicijoje.

Vilniuje po kovos su buvusiu meru „Laisvės ir teisingumo“ atstovu Artūru Zuoku rinkimus laimėjo V. Benkunskas.

Kitose savivaldybėse Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo dar keturis merų postus, tačiau partijos vadovybė nėra patenkinta rezultatais, nes dabartinėje savivaldos kadencijoje turi dvigubai daugiau merų.

Vilniaus mero rinkimus laimėjus konservatoriui Valdui Benkunskui, partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog miestiečiai įvertino jo nuoseklų darbą bei teigė, jog partijos rezultatų regionuose priežastys bus vertinamos.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Pernai gruodį, „Sodros“ duomenimis, konservatoriai buvo įdarbinę aštuoniolika žmonių, o vidutinė alga čia siekė 2189 eurus iki mokesčių.

Daugiausia darbuotojų socialdemokratai turėjo rinkimų metu – gegužę partijoje dirbo 58 darbuotojai, vidutiniškai jie gavo 744 eurų atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Metus partija baigė turėdama 25 darbuotojus, jų vidutinė alga paaugo iki1277 eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pernai metų pabaigoje turėjo keturis darbuotojus, Darbo partija – 21, Liberalų sąjūdis – septynis.

Akmenės mero posto sieks Jadvyga Dunauskaitė, Joniškio - Vilija Bartašienė, Kauno rajono - Justinas Urbanavičius, Kėdainių - Ignas Jankauskas, Neringos - Laurynas Vainutis, Panevėžio rajono - Algirdas Budrys, Prienų - Vytautas Jonelis, Širvintų - Virginijus Sarpauskas, Vilkaviškio - Saulenas Aželskas, Visagino - Juozas Stanėnas.

TS-LKD tarybos patvirtintoje rinkimų programoje „Mes jūsų pusėje“ akcentuojama, kad partija yra ir visada bus „laisvę branginančių, neabejingų žmonių pusėje“, sieks užtikrinti, kad kiekvienam žmogui būtų garantuotas bent jau minimalus gerovės standartas ir lygios starto galimybės, būtinos oriam gyvenimui.

Pabrėžiama, kad bus siekiama kiekvienam šalies gyventojui užtikrinti kokybišką vidurinį išsilavinimą, kokybiškas sveikatos paslaugas ir psichologinę pagalbą, paramą kiekvienai vaikus auginančiai šeimai, palankią aplinką neįgaliesiems, galimybę kiekvienam įsitraukti į miesto ar rajono valdymą.

Anksčiau jau skelbta, kad konservatoriai kandidatu į Vilniaus merus kels parlamentarą, buvusį ūkio ministrą Dainių Kreivį, į Panevėžio mero posto kandidatuos Indiana Grigienė, o konservatorė Seimo narė Agnė Bilotaitė sieks Klaipėdos mero pareigų.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kitų metų kovą.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje kandidate į prezidentus patvirtino partijai nepriklausančią parlamentarę Ingridą Šimonytę.

„Dabar esu dar labiau įpareigota, kai žinau kiek žmonių susiejo su mano asmeniu savo lūkesčius ir viltis“, – partijos tarybos posėdyje sakė I. Šimonytė.

Ekonomistė I. Šimonytė konservatorių pirminiuose rinkimuose didele balsų persvara nugalėjo diplomatą Vygaudą Ušacką. Rinkimuose dėl partijos keliamo kandidato į prezidentus dalyvavo per 20 tūkst. žmonių.

Pirminiuose rinkimuose dalyvauti galėjo ne tik partijos nariai, bet ir simpatikai, pastarųjų buvo daugiau – rinkimams užsiregistravo per 18 tūkst., o atėjo balsuoti per 12 tūkstančių. Tuo tarpu TS-LKD narių balsavo per 8 tūkstančius.

Naujausių apklausų duomenimis, potencialių kandidatų prezidento rinkimuose reitingų trejetuke Ingrida Šimonytė šoktelėjo į antrąją vietą ir pralenkė premjerą Saulių Skvernelį. Delfi.lt penktadienį skelbtos gyventojų apklausos duomenimis, konservatorių frakcijai parlamente priklausanti I. Šimonytė, jei rinkimai vyktų šį savaitgalį, sulauktų 16,6 proc. gyventojų palaikymo (prieš mėnesį – 10,3 proc.).

Pirmojoje vietoje išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda, jį, spalį vykdytos apklausos duomenimis, palaikytų 25,1 proc. apklaustųjų. Už S. Skvernelį prezidento rinkimuose balsuotų 10,5 proc. gyventojų.

Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12 dieną, antrasis turas numatytas gegužės 26 dieną.

Tai numatančius pakeitimus šeštadienį patvirtino TS–LKD taryba, formaliai juos dar turės tvirtinti TS–LKD suvažiavimas.

Pagal naująją tvarką, kandidatus prezidento rinkimuose galės siūlyti partijos skyriai, jei už kandidatą balsuos ne mažiau nei 10 proc. skyriaus narių. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad kandidatais prezidento rinkimuose galės būti siūlomi ir nepartiniai asmenys.

Galutinis partijos remiamas kandidatas į prezidentus bus renkamas visuose skyriuose slaptu balsavimu, rinkimai bus laikomi įvykusiais, jei balsuos bent pusė visų TS–LKD skyrių, o laimėtojas išrenkamas, jei už jį balsavo pusė dalyvavusių rinkėjų balsų.

Naujovė – be pačių konservatorių, teisę rinkti galutinį TS–LKD kandidatą galės ir jokiai politinei partijai ar politiniam judėjimui nepriklausantys asmenys, kurie iš anksto užsiregistruos TS–LKD rinkimų sistemoje „deklaruodami pritarimą TS-LKD veiklai ir puoselėjamoms vertybėms“.

„Bus atrankos grupė, kuri patikrins asmenis, kad tai nėra politinis dalyvavimas siekiant sugriauti rinkimus, siekiant apsisaugoti, nes gali būti tokių pavojų. Tikiuosi, kad sulauksime pakankamo susidomėjimo“, – BNS sakė G. Landsbergis.

Anot jo, tokia tvarka siūloma pirmąjį kartą Lietuvoje, todėl dar bus svarbu numatyti ir saugiklius, kas galės balsuoti.

Skyrių susirinkimai kandidatus gali pasiūlyti iki šių metų rugsėjo 14 dienos. Šie kandidatai negalės kelti kandidatūros Europos Parlamento rinkimuose. Teisę siūlyti kandidatus prezidento rinkimuose taip pat turi TS–LKD prezidiumas, Bendrija „Lietuvos krikščionys demokratai“ ir TS-LKD frakcijos.

Taip pat pabrėžiama, kad partijos paramos pirminiuose rinkimuose nesulaukę, bet vistiek kandidatuoti į prezidentus nusprendę asmenys negalės tikėtis partijos paramos, bus atverta galimybė juos šalinti iš partijos. 

Savivaldybių ir merų rinkimuose kandidatai į merus automatiškai taps ir sąrašo lyderiais, nebent jie to atsisakytų. Daug diskusijų sulaukė sąrašo lyderio teisė keisti rinkimų sąrašus, galiausiai sutarta, kad lyderis galės savo iniciatyva pasiūlyti sąraše įtraukti ar pakoreguoti vietą dviems kandidatams kiekviename penketuke, t.y. apie 40 proc. sąrašo, pakeitimus derinant su centriniu atrankos komitetu. 

Jau vasarą TS–LKD tarybos sprendimu patvirtinta, kad trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – vyks atviri rinkimai, t.y juose galės dalyvauti ne tik partijos nariai, bet ir iš anksto užsiregistravę partijos vertybėms simpatizuojantys asmenys. Atviri kandidatų rinkimai, pačių skyrių siūlymu, galės vykti pat Panevėžyje ir Kauno rajone.

Sąrašus savivaldos rinkimuose skyriai turės patvirtinti iki gruodžio 1-osios. TS–LKD sąrašai rinkimuose galės dalyvauti ir koalicijose, tačiau turės gauti prezidiumo pritarimą.

V. Landsbergio siūlymas – apibrėžti susitikimus su verslininkais

Konservatoriai taip pat rengiasi patvirtinti Etikos kodekso pataisas, kuriomis, be kita ko, numatoma įsteigti Etikos komisiją. Iki šiol partijos narių etikos klausimus spręsdavo Priežiūros komisija.

Pasak G. Landsbergio, Etikos komisija leistų „atidžiau pažvelgti į principus, kurių laikomės, įsipareigoti atidžiau vertybėms, kuriomis vadovaujamės“. 

Partijos patriarchas, garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, kalbėjęs apie bandymus atakuoti ir susilpninti TS–LKD, kritikavęs valdančiuosius „valstiečius“, pasiūlė papildyti konservatorių Etikos kodeksą nuostata dėl partijos atstovų susitikimų su verslininkais.

Savo kalboje jis pabrėžė, kad taip apeliuoja į situaciją, kai TS–LKD pirmininko, jo vaikaičio Gabrieliaus Landsbergio susitikimai su politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamu buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu interpretuojami kaip galimas verslo paramos prašymas.

„Mes matėme, kad yra labai įtartina kada nors gyvenime būti susitikus su Kurlianskiu. Mūsų pirmininkas buvo ilgai klausinėjamas, dėl ko. Šimtą kartų kartojo buką klausimą – kodėl tu susitikai tarp kitų ir su Kurlianskiu? Tai – vienintelis taškas, kuris viską lemia, su tuo, turbūt, negalima susitikti, – kalbėjo V. Landsbergis. 

Jis siūlo, jog „bendraujant su verslo, taip pat žiniasklaidos verslo atstovais, TS–LKD nariai, ir ypač jos pareigūnai, vengia situacijų, kai paprasta informacija apie programą ir veiklą gali būti interpretuojama kaip paramos partijai prašymas“.

„Jei priimsime dokumentą su tokiu punktu, tai bus mūsų atsakymas į tą juodinimo kampaniją, kad mes tai taip suprantam ir taip matom, turime būti ypatingai diskretiški (...), kad susitikti gatvėje su kuo nors labai pavojinga, nes kas nors gali nufotografuoti“.

TS–LKD tarybos posėdis vyksta rengiantis partijos suvažiavimui.

Per savaitgalį vykusius tiesioginius partijos pirmininko rinkimus jam balsus atidavė daugiau kaip pusė atėjusių balsuoti konservatorių. Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad G.Landsbergis surinko 5539 arba 62 proc. balsų.

Antroje vietoje liko Seimo narys Paulius Saudargas, gavęs 1696 arba 19 proc. balsų, trečias – buvęs diplomatas parlamentaras Žygimantas Pavilionis, surinkęs 1065 arba 12 proc. balsų, ketvirtas – Seimo narys Mykolas Majauskas su 577 arba 7 proc. balsų.

Savaitgalį vykusiuose rinkimuose dalyvavo 8987 arba 57,83 proc. balsavimo teisę turinčių konservatorių.

Pagal TS–LKD įstatus, partijos lyderio rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu balsuoti atėjo daugiau kaip pusė galinčiųjų balsuoti ir jeigu kuris nors kandidatas surinko daugiau kaip pusę jų balsų.

Šie TS – LKD pirmininko rinkimai buvo išankstiniai. Paankstinti partijos lyderio rinkimus paprašė G.Landsbergis, jis teigė norįs pasitikrinti pasitikėjimo mandatą partijoje po Seimo rinkimų.

Pirmą kartą šios partijos pirmininkas išrinktas ketveriems metams. Iki šiol jo kadencija trukdavo dvejus metus. G.Landsbergis partijos pirmininku išrinktas 2015 metų balandį.

Kovo 4 dieną numatytas partijos suvažiavimas, per kurį naujasis pirmininkas įgis įgaliojimus eiti pareigas.

Per spalį vykusius Seimo rinkimus TS–LKD surinko daugiausia – beveik 22 proc. – rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje, tačiau po antrojo turo pagal mandatų skaičių liko antri. Jie pralaimėjo daugelyje vienmandačių apygardų, kuriose anksčiau švęsdavo pergalę.

G. Landsbergio komentaras

Didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) – pirmininku perrinktas 35 metų Seimo narys Gabrielius Landsbergis teigia nesitikėjęs tokios svarios pergalės ir žada konservatorių bendruomenę suvienyti bei atverti visuomenei.

„Vertinu kaip didelį pasitikėjimo kreditą, kurį suteikė mūsų bendruomenė tolesniam atsinaujinimui, tolesniam partijos atvėrimui ir praėjusiems darbams. Tai dvejų metų darbo įvertinimas“, – sekmadienį paaiškėjus partijos pirmininko rinkimų rezultatams BNS sakė politikas.

„Galiu pasakyti, kad tikrai nesitikėjau. (...) Trys žmonės su jaunatviška savo vizija, gebėjimu telkti žmones lygiai taip pat, atrodė, kad konkurencija tikrai labai stipri. Tikrai nemaniau, kad bus tik vienas turas“, – tvirtino G.Landsbergis.

G.Landsbergio tvirtinimu, vienas ryškiausių partijos laukiančių pokyčių – didesnis atvirumas.

„Manau, kad vienas iš konkrečių dalykų – mes turime atsiverti, tapti atviresne bendruomene. Labai konkreti to išraiška – atviri rinkimai. Tai reiškia, kad kiti partijai svarbūs vidiniai rinkimai turi vykti kviečiant balsuoti ne tik partijos narius, bet ir žmones už partijos ribų. Kaip tai vyksta Prancūzijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sakykime, Tėvynės sąjunga rems kurį nors vieną kandidatą į prezidentus, ir kam konkrečiai suteikti paramą, galėtų atrinkti ne tik Tėvynės sąjungos nariai, bet ir visa visuomenė, nes tai ne vienai bendruomenei svarbus klausimas“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Per partijos lyderio rinkimų kampaniją jis iškėlė klausimą dėl organizacijos pavadinimo trumpinimo iki žodžių „Tėvynės sąjunga“, atsisakant žodžių „Lietuvos krikščionys demokratai“. G.Landsbergis teigė, kad dėl to turės spręsti partijos suvažiavimas.

„Tai nėra pirmininko prerogatyva tokius dalykus daryti. Aš galiu ir kreipiausi į bendruomenę, kad jeigu mes manytume, kad tai yra teisingas kelias didesniam mūsų suvienijimui, tai aš manau, kad galėtume juo eiti. Viskas bus suvažiavimo rankose. Pažiūrėsime, kokios bus nuotaikos“, – kalbėjo perrinktas TS–LKD vadovas.

Pasiūlymas dėl organizacijos pavadinimo sukėlė neigiamą partijos krikdemiškojo sparno atstovų reakciją, prabilta apie galimą byrėjimą. Tačiau G.Landsbergis tvirtino tokios grėsmės neįžvelgiąs.

„Manau, kad ir šių rinkimų rezultatai parodė, jog yra didelis palaikymas mano pasiūlytai vienybės vizijai, kompromisais grįstai vienybės vizijai. Ne išgryninimui skirtingumų, būtinai parodant, kokius mes turime skirtumus, bet kompromisu pasiekiant aukso vidurį, geriausios visiems pozicijos. Todėl galimo byrėjimo tikrai nematau. Manau, kad mes susitarsime. Esame patyrusi bendruomenė ir tikrai esame pajėgūs būti vieningi ir išmintingai žengti į pergalę“, – kalbėjo politikas.