„Privalome pasakyti tiesą, kad negalėsime užbaigti karo be tiesioginių derybų su Rusija“, – skelbdamas metinę kalbą įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.

Šis jo pareiškimas nuskambėjo Užsienio reikalų ministerijai ankstesnę dieną paskelbus, kad Rusija sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, Krymo pusiasalyje, kurį 2014 metais Maskva aneksavo, taip pat dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose, kur yra įsitvirtinę Kremliaus palaikomi separatistų kovotojai.

„Būkime sąžiningi, karas Donbase tęsiasi aštuonerius metus. Aštuoneri metai nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Privalome kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią ir pajėgią kariuomenę“, – pabrėžė jis.

V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus išlikti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant į separatistų kontroliuojamas teritorijas karius ir ginkluotę, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.

Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė jau per 13 tūkst. žmonių gyvybių.

S. Lavrovas: Rusija neatsisakys Minsko susitarimų dėl Donbaso

Rusija neketina atsisakyti pozicijos, kad būtina vykdyti Minsko susitarimus, ir reikalaus juos vykdyti, trečiadienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Niekada nesislėpsime ir niekada nepasakysime: „Na, viskas, reiškia, jei jau [susitarimas] numirė, tai numirė“, – pareiškė S. Lavrovas parlamento aukštuosiuose rūmuose – Federacijos Taryboje.

„Tegu jie [Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose] tai pasako. Na, o mes reikalausime vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – pabrėžė jis.

„Mes jiems aiškiai pasakėme, kad bandymai destabilizuoti Afganistano vyriausybę niekam nenaudingi“, – po derybų Dohoje afganistaniečių valstybinei naujienų agentūrai „Bakhtar“ sakė A. Kh. Muttaqi.

„Geri santykiai su Afganistanu būtų naudingi visiems. Nereikėtų daryti nieko, kas susilptinų dabartinę Afganistano vyriausybę, nes tai gali sukelti problemų žmonėms“, – nurodė jis įrašytame pareiškime, kurį išvertė naujienų agentūra AFP.

A. Kh. Muttaqi pareiškimas nuskambėjo prasidėjus dviejų dienų trukmės deryboms su JAV delegacija, vadovaujama Valstybės departamento specialiojo atstovo pavaduotojo Tomo Westo (Tomo Vesto) ir aukšto rango humanitarinės pagalbos agentūros USAID pareigūnės Sarah Charles (Saros Čarlz).

Vašingtonas derybų eigos kol kas nekomentavo.

Griežtosios linijos Talibano judėjimas į valdžią sugrįžo rugpjūtį, kuomet JAV traukėsi iš Afganistano po 20 metų trukusio karo. Tuos įvykius lydėjo chaotiška užsienio piliečių ir afganistaniečių evakuacija lėktuvais.

Amerikiečių delegacija šeštadienį ir sekmadienį Kataro sostinėje Dohoje susitiks su aukšto rango talibais, nurodė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Jungtinės Valstijos palaiko ryšius su Talibanu nuo rugpjūčio, kai jų ilgametis priešas užėmė Kabulą, iš šalies traukiantis amerikiečių pajėgoms. Tačiau vėliausias susitikimas bus pirmasis, kuriame abiejų pusių atstovai asmeniškai susitiks.

„Spausime Talibaną gerbti visų afganų, įskaitant moteris ir mergaites, teises ir suformuoti įtraukią vyriausybę, kuri būtų plačiai remiama“, – penktadienį pažymėjo minėtas atstovas.

„Kadangi Afganistanui gresia rimtas ekonomikos nuosmukis ir galima humanitarinė krizė, taip pat spausime Talibaną leisti humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į vietoves, kur žmonėms reikia pagalbos“, – pridūrė jis.

Tuo metu patys talibai šeštadienį atmetė galimybę bendradarbiauti su JAV siekiant išardyti ekstremistų grupuotes Afganistane. Šiuo svarbiu klausimu naujoji šalies valdžia užėmė bekompromisę poziciją.

Talibano atstovas politiniais klausimais Suhailas Shaheenas (Suhailas Šahinas) naujienų agentūrai AP sakė, kad nebus dirbama su Vašingtonu kovojant su vis aktyviau veikiančia džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vietos atšaka.

IS Afganistane prisiėmė atsakomybę už kelis išpuolius, įskaitant mirtininko ataką šiitų mečetėje, pareikalavusią 46 šios religinės mažumos narių gyvybių.

„Esame pajėgūs kovoti su „Daesh“ savarankiškai“, – pareiškė S. Shaheenas, atsakydamas į klausimą, ar Talibanas bendradarbiaus su Vašingtonu, kad suvaldytų „Islamo valstybės“ vietos grupuotę. Jis pavartojo arabišką IS santrumpą.

Nuo 2014 metų Afganistane veikiantys džihadistai surengė virtinę brutalių išpuolių prieš šalies šiitus. Be to, IS didžiausia grėsmė laiko Jungtinės Valstijos.

Pripažinimo nesitikima

Valstybės departamentas pabrėžė, kad šeštadienį vyksiantis susitikimas nereiškia, kad Jungtinės Valstijos pripažįsta Talibano valdymą Afganistane.

„Tebesilaikome aiškios pozicijos, kad bet koks teisėtumas turi būti pelnytas paties Talibano veiksmais“, – pabrėžė departamento atstovas.

Amerikiečių komanda taip pat reikalaus gerbti prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vieną svarbiausių prioritetų – leisti tiek JAV piliečiams, tiek jiems per 20 metų trukusią karinę operaciją talkinusiems afganistaniečiams palikti šalį.

Vašingtono teigimu, talibai dažniausiai bendradarbiauja dėl pastangų išskraidinti amerikiečius. JAV pareigūnų duomenimis, jų dar liko apie 100; tai daugiausiai yra JAV piliečiai, turintys šaknų Afganistane ir neapsisprendę, ar nori išvykti.

Tačiau J. Bideno administracija pripažįsta, kad jai nepavyko išgabenti daugumos sąjungininkų afganistaniečių, norėjusių palikti Afganistaną per paskubomis organizuotą evakuaciją. Per tą operaciją, surengtą einant į pabaigą JAV kontinento išvedimui, iš Kabulo buvo išskraidinti dešimtys tūkstančių žmonių.

Valstybės departamento atstovas nepatikslino, kas per derybas atstovaus abiem šalims. Aukšto rango JAV pareigūnai, įskaitant Centrinio štabo vadą generolą Kennethą McKenzie (Kenetą Makenzį), rugpjūtį susitiko su talibais Kabule, kai Amerikos kariai perėmė oro uosto kontrolę vykstant evakuacijai.