– Septyniolika metų žmogui – startas į gyvenimą. Ką šis amžius reiškia tigrui?
– Septyniolika metų tigrui reiškia saulėlydį. Laisvėje tigrai vidutiniškai gyvena 16 –18 metų.
– Iš kur ir kada Norda atkeliavo į Kauną?
– Amūro tigrai kilę iš Tolimųjų Rytų, jų arealas – Rusijoje. Norda į Lietuvą atvyko iš Rusijos, Čeliabinsko zoologijos sodo 2008 m. pagal nykstančių rūšių veisimo programą. Tuomet jai buvo dveji metukai. Ši tigrė yra gimusi zoologijos sode, jos tėvai irgi gimę ne laisvėje. Juk būtent Amūro tigrai yra labai sparčiai nykstanti rūšis, jų likę labai nedaug. Pagrindinė genetinė populiacija išlaikoma tik per zoologijos sodus.
Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
– Dėl kokios priežasties šie tigrai nyksta laisvėje?
– Nykimo priežastis banali, kaip ir daugumos gyvūnų rūšių – žmogaus daroma įtaką šių gyvūnų natūralioms buveinėms. Žmonės skverbiasi į gamtą ir tigrams nebelieka vietos. Rusijoje, kur yra išlikę daugiausiai šio porūšio tigrų, šie plėšrūnai dažniausiai yra medžiojami paties medžiotojo ego patenkinimui.
– Rusijoje Amūro tigrus leidžiama medžioti legaliai?
– Tikrai ne. Amūro tigrai – tarptautiniu mastu saugoma rūšis. Rusijoje taip pat yra vykdoma jų veisimo programa.
Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
– Ar senolei Nordai per 17-likos gyvenimą teko patirti meilę, motinystės džiaugsmus?
– Esmė yra tame, kad šie tigrai yra vienišiai, slapukai. Jie mėgsta privatumą ir užima gana dideles teritorijas. Tigrai negyvena šeimomis ar poromis. Patinas su patele susitinka tik rujos metu. Po medaus mėnesio pora išsiskiria ir patelė viena augina jauniklius iki dviejų metų. Patinas niekada nepadeda auginti tigrei vaikų. Norda nėra buvusi mama. Zoologijos sode turime ir patiną. Bet kai jį atsivežėme, jis buvo per jaunas. Juk tigrai lytiškai subręsta tik būdami 4-5 metų amžiaus. Kai patinas subrendo, Norda jau buvo solidaus amžiaus tigrė. Bandėme juos poruoti, bet draugystė rezultatų nedavė.
– Dažniausiai žmonės, žiūrėdami į tigrą, mato gražią, didelę katę. O kaip yra iš tiesų – koks Nordos charakteris?
– Ji ir yra katė. Didžiausia pasaulyje. Ir jos elgesys – kaip katės. Tik vienas „bet“ – tai yra pavojinga katė. Kai kažkas Nordai patinka, ypač rujos metu, ji kaip katė atsigula ant nugaros, vartosi, rodo savo prielankumą. Jei kažkas nepatinka – šnypščia, šiepia dantis, kepšteli letena. Norda yra gana gero charakterio, ji labai prisirišusi prie savo prižiūrėtojų. Šiuo metu ši gana solidaus amžiaus dama – gana lengvai valdomas, pakankamai mielas gyvūnas. O jaunystėje visko buvo (šypsosi).
Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
– Ką veterinarai sako apie šios Zoologijos sode gyvenančios senolės sveikatą?
– Pernai ji buvo migdyta dėl sveikatos problemų, paimti kraujo tyrimai. Didelių sveikatos problemų tuo metu rasta nebuvo. Jos būklė – stabili. Bet į ją gerai įsižiūrėjus matosi, kad tai jau senas gyvūnas. Taip jau būna su senais gyvūnais – būklė gali bet kada pablogėti.
– Norda dažniau snaudžia nulindusi į kampą ar vis dar noriai rodosi Zoologijos sodo lankytojams?
– Ji yra tikrai aktyvus gyvūnas, gyvena didžiuliame voljere, turi vidaus patalpas. Nepaisant to, kad šiuo metu vyksta Zoologijos sodo rekonstrukcija, Norda gyvena gana erdviai. Rudenį, kai atsivers Zoologijos sodo vartai, didelė tikimybė, kad ją galės pamatyti lankytojai. Nepaisant to, kad tai senas gyvūnas, tigrė jaučiasi labai gerai pagal savo amžių.
– Kiek šiai didžiulei katei reikia maisto?
– Vasaros sezono metu per dieną ji gauna apie 5 kg mėsos su kaulu. Tigrė šeriama ne tik mėsa: duodama ir vištienos, ir kiaušinių, ir žuvies. Jos racionas – gana platus ir kiekiai skaičiuojami ne gramais, o kilogramais.
– Kokia Amūro tigrų ateitis Lietuvos zoologijos sode?
– Mes jau pradedame ieškoti naujos patelės – galbūt pavyks rasti mūsų brandžiam patinui draugę.
– O grįžtant prie Nordos. Ar jos gyvenimo istoriją galima vadinti laiminga, juk joje nebuvo meilės?
– Galbūt nepavyko išgirsti gražios meilės istorijos, tačiau turite gražią gyvenimo istoriją.
