SAM specialistai pastebi, kad iškritus gausiam sniegui lauke laiką leidžiantys žmonės turėtų nepamiršti apie saugų elgesį viešose vietose – draudimą būriuotis, išlaikyti saugų bent dviejų metrų atstumą nuo kitų žmonių, apsauginių veidą ir burną dengiančių kaukių dėvėjimą ir kitas apsaugines priemones.

Didelį dėmesį reikėtų skirti ir tinkamam apsauginės veido kaukės dėvėjimui.

Šaltuoju metų periodu aktyviai judant lauke pasikeičia ir mūsų kvėpavimas – kvėpuojame kur kas dažniau ir giliau, todėl virusas su iškvepiamais lašeliais gali pasklisti didesniu atstumu. Viešose vietose, kur yra didesnis judėjimas, patariama išlaikyti ne mažesnį kaip dviejų metrų atstumą nuo kitų žmonių.

Žiemos sezono metu aktyviai judant lauke veido kaukės sudrėksta žymiai greičiau nei būnant uždaroje patalpoje. Sudrėkusią kaukę būtina tuoj pat pakeisti nauja, nes jos apsauginis efektyvumas sumažėja.

Didelį dėmesį reikėtų skirti ir tinkamam apsauginės veido kaukės dėvėjimui. Rekomenduojama rinktis medicininę veido kaukę, kuri sukuria barjerą, ribojantį infekcijos sukėlėjo perdavimą tarp kaukę dėvinčiojo ir šalia esančio žmogaus. Medžiaginės kaukės mažiau efektyvios, jų apsaugos lygis priklauso nuo sluoksnių skaičiaus bei medžiagos, iš kurios ji pasiūta.

Rekomenduojama, kad nemedicininės kaukės atitiktų šiuos kriterijus:

– kaukė turi sudaryti fizinį barjerą oro lašeliams patekti į kvėpavimo takus per nosį ir burną;

– kaukė turi būti trijų medžiagos sluoksnių, tankaus audinio arba dviejų sluoksnių su vidine kišenėle trečiam sluoksniui įdėti;

– kaukė turi būti vientisa (be skylių, nepermatoma ir pan.);

– kaukė turi būti tinkamo dydžio, kad dengtų nosį ir burną bei priglustų prie veido;

– kaukės vidinis sluoksnis turi būti iš medžiagos, gerai sugeriančios drėgmę, išorinis – iš medžiagos, iš kurios itin greitai išgaruotų drėgmė, o kaukės trečiasis sluoksnis, kuris įdedamas kaip filtras, gali būti iš tankios polipropileno medžiagos.

Medžiaginės kaukės mažiau efektyvios, jų apsaugos lygis priklauso nuo sluoksnių skaičiaus bei medžiagos, iš kurios ji pasiūta.

Tuo tarpu visuomenėje pamėgtų veido skydelių efektyvumas yra ženkliai mažesnis nei bet kurių veido kaukių, nes nepilnai dengia nosį ir burną. Veido skydeliai labiausiai naudingi siekiant išvengti viruso poveikio akių gleivinei.

SAM primena, kad viešose vietose leidžiama būti ne didesnėmis nei dviejų asmenų arba vienos šeimos ar vieno namų ūkio narių grupėmis. Vyresniems nei šešerių metų vaikams privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Kaukių leidžiama nedėvėti tik už gyvenamosios vietovės – miestų, miestelių, kaimų, sodininkų bendrijų ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius ar vieno namų ūkio asmenis. Taip pat kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems žmonėms, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Daugėja neišaiškintų

Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), nuo lapkričio 2 iki 29 d. Lietuvoje patvirtinti 44 818 nauji koronaviruso atvejai (arba keturis kartus daugiau nei spalį ir 25 kartus daugiau nei rugsėjį). Duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį reikšmingą dalį sudaro atvejai, susiję su užsikrėtimais šeimose, darbe, taip pat – gydymo ir palaikomojo gydymo įstaigose. Daugiau nei trečdalis žmonių, kuriems infekcija patvirtinta lapkritį, negalėjo nurodyti, kur užsikrėtė.

Būtent atvejų, kai užsikrėtimo aplinkybių nustatyti negalima, skaičius specialistams kelia didžiausią susirūpinimą. Liepos mėnesį tokių atvejų buvo 18 proc., o lapkritį – net 38 proc. (nuo lapkričio 2 iki 29 d.). Tai reiškia, kad rizika užsikrėsti koronavirusine infekcija šiuo metu yra išaugusi visose vietose, kur vyksta žmonių tarpusavio kontaktas, ypač – uždarose patalpose.

Virusas į mūsų aplinką gali patekti net ir po trumpo pokalbio su kolega darbo vietoje nenaudojant asmens apsaugos priemonių.

Pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio, tendencija, kai auga tokių atvejų, kai negalime rasti infekcijos šaltinio ir jo izoliuoti, skaičius iliustruoja situacijos rimtumą: "Tai rimtas signalas, kad virusas cirkuliuoja įvairiose aplinkose ir negalime situacijos vertinti taip, kaip tai galėjome daryti pavasarį ar vasarą, kai aiškiai atsekdavome, kur žmonės užsikrėtė, buvo lokalūs, valdomi protrūkiai gydymo, palaikomojo gydymo, slaugos įstaigose. Šiuo metu neatsekamų atvejų dalis yra didelė, o tai rodo svarų ligos paplitimą visuomenėje. Paprastai tariant, dabar yra situacija, kai virusas į mūsų aplinką gali patekti net ir po trumpo pokalbio su kolega darbo vietoje nenaudojant asmens apsaugos priemonių."

Iš socialinės aplinkos

Apie 3 proc. žmonių lapkričio mėnesį koronavirusu užsikrėtė ugdymo įstaigose, t.y. darželiuose, mokyklose. Atvejų skaičius ugdymo įstaigose galėjo sumažėti dėl kontaktinio ugdymo pauzės, taip pat pradėto naudoti mišraus ugdymo metodo ir tėvų darbovietėse pradėto taikyti nuotolinio darbo.

Vertinama, kad virusas cirkuliuoja ratu, į kurį per šeimų narius yra įtraukiamos ugdymo įstaigos ir darbovietės. Paprastai tariant, infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau yra skleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai.

Skaičiuojama, kad šeimose užsikrėtė beveik ketvirtadalis visų žmonių, kuriems COVID-19 liga patvirtinta lapkritį. Tuo metu su infekcijos protrūkiais darbovietėse siejama kiek daugiau nei 22 proc. atvejų. Nustatyta, kad infekcija į gydymo, slaugos, globos įstaigas, kur fiksuoti COVID-19 ligos protrūkiai, dažniausiai patenka iš darbuotojų socialinės aplinkos, nustačius sąsajas su jų šeimų narių socialine aplinka. Taigi, šiuo metu didelę įtaką infekcijos plitimui šalyje turi tai, kaip sėkmingai su infekcija pavyksta susitvarkyti šeimose, kai vienas iš šeimos narių turi rizikingą kontaktą ar užsikrečia. Lyginant su pirmąja infekcijos banga, stebima, kad antrosios bangos metu, ypač lapkričio mėnesį, izoliacijos principų, nustačius infekcijos atvejį šeimose, laikytis tampa itin sudėtinga.

Matoma, kad šeimos nariai dažnai gyvena kartu su sergančiais, tinkamai nesiizoliuoja. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras šeimos nariams, net jei jie yra tik vadinamieji kontaktų kontaktai, rekomenduoja izoliuotis.

Gydymo įstaigose nerizikinga?

Nors infekcijos atvejų, siejamų su gydymo įstaigomis, dalis (7,2 proc.) bendroje užsikrėtimo vietų struktūroje taip pat išlieka žymi, specialistų vertinimu, rizika išplisti virusui gydymo įstaigose yra mažesnė nei visuomenėje, įvertinus tai, kad darbuotojai ir pacientai testuojami profilaktiškai, veikia infekcijos kontrolės priemonės, kurios padeda užkirsti kelią ligos išplitimui.

"Specialistų surinkti duomenys rodo, kad negalima išskirti tam tikrų veiklų ar specifinių sričių, kur galimybė užsikrėsti būtų vertintina kaip maža. Tačiau epidemiologinių tyrimų metu aiškiai nustatome prioritetus, į kuriuos turi būti kreipiamas didžiausias dėmesys. Tai darbo vietos, ugdymo įstaigos ir, neabejotina, šeimos. Žinoma, virusas ypač lengvai plinta uždarose patalpose, o esminę reikšmę ligų išplitimo prevencijai turi tik kompleksinių priemonių tikslinis taikymas. Turime suprasti, kad kol dar nėra vakcinos, turime vienintelį kelią – saugotis patys ir taip apsaugoti savo artimuosius", – sako NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Vertinant ištirtų atvejų skaičių, iš visų lapkričio mėnesį nustatytų atvejų skaičiaus neištirta 4 520 atvejų (t.y. 10 proc.). Absoliuti dauguma jų (arba 90 proc.) neištirti todėl, kad NVSC neturi šių žmonių kontaktinių duomenų ir negali su jais susisiekti.

„Deja, viešasis transportas pernelyg dažnai stigmatizuojamas be tvirtų argumentų ar tyrimų“, – sako L. Skardžiukas.

Jis pabrėžia, kad nuo krizės pradžios įmonėje apsaugos nuo COVID-19 problema sprendžiama labai rimtai.

„Autobusus dezinfekuojame kruopščiai išpurkšdami saloną dezinfekciniu skysčiu. Įrengėme dezinfekcinio skysčio dozatorius, vairuotojams suteikėme visas reikalingas apsaugos priemones. Be visų rekomenduojamų priemonių, įsigijome ir dezinfekcinio rūko sistemas, kuriomis papildomai dezinfekuojame tiek autobusus, tiek visas įmonės administracines bei viešas patalpas“, – sakė „Kautros“ generalinis direktorius, pridėdamas, kad tarptautiniu mastu atliktų tyrimų rezultatas yra tas pats: transporto priemonės nėra padidintos infekcijos rizikos šaltinis.

COVID-19 krizė parodė, koks svarbus yra keleivinis transportas, norint užtikrinti susisiekimą ir pagrindinių paslaugų tęstinumą. Šalyje įvedus karantiną ir drastiškai sumažėjus keleivių skaičiui, keleivinio susisiekimo rinką sukrėtė smūgis. Vežėjai buvo priversti sumažinti reisų skaičių, kad išlaikytų būtinojo susisiekimo tinklą.

Nepaisant mokslinių įrodymų trūkumo, visame pasaulyje buvo įvesti įvairūs ribojimai keleiviniame transporte, žmonės raginami vengti viešojo transporto ir keliauti automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis. Tai paveikė žmonių elgesį, rizikos suvokimą viešosiose erdvėse, įskaitant iš viešąjį transportą, rašo „UITP” tarptautinė viešojo transporto asociacija.

Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) teigimu, surinkta užtektinai įrodymų, kad tinkamai rūpinantis higiena autobusuose, rizika užsikrėsti koronavirusu autobuse – labai maža. Naudojant visas rekomenduojamas higienos priemones, kelionės autobusu yra vienas saugiausių judėjimo būdų miestuose bei tarp miestų.

Prancūzijos sveikatos informacijos instituto „Sante Publique France“ duomenimis, tik 1,2 proc. COVID-19 užsikrėtimų šalyje siejama su kelionėmis autobusais, kai dauguma – 24,9 proc. – darbo vietose, 19,5 proc. mokyklose ir universitetuose, 11 proc. sveikatos priežiūros įstaigose, 11 proc. viešuose susibūrimuose bei 7 proc. privačiose šeimos šventėse.

Savo tyrimus apie COVID-19 plitimą pristatė ir lėktuvų gamintojai „Airbus“, „Boeing” ir „Embraer“. Tarptautinė oro transporto asociacijos (IATA) pranešime reziumuodama šių tyrimų rezultatus teigė, kad COVID-19 perdavimo rizika lėktuvų salonuose yra labai maža.

„Minimali rizika užsikrėsti keliaujant išlieka, tačiau iš viso nuo pandemijos pradžios oro transportu keliavo 1,2 milijardo keleivių, iš jų tik 44 užsikrėtimo atvejai nustatyti lėktuvuose – tokia rizika užsikrėsti virusu yra tas pats, kaip būti nutrenkto žaibu“, – teigė Alexandre de Juniac, IATA generalinis direktorius.

Atsako NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė:

"Reikia nepamiršti, kad pagrindinis užsikrėtimo COVID-19 infekcija būdas yra per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Todėl gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronaviruso infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje, parduotuvėje ir net sporto klube, baseine ar bet kurioje kitoje vietoje. COVID-19 infekcijos plitimui būtinas gana artimas žmonių kontaktas (ne didesnis nei 2 m ir daugiau nei 15 min. bendravimas).

Laimučio Brundzos nuotr.

Įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas, yra užsikrėtimas per užterštus aplinkos paviršius, kai sveikas asmuo, palietęs įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 virusais (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių), vėliau nešvariomis rankomis pasitrina akis ar pasikrapšto nosį.

Rizika užsikrėsti COVID-19 maudantis tame pačiame vandens telkinyje su sergančiuoju šia liga bus didelė, jei tarp žmonių bus gana artimas kontaktas ir tarp jų bus kosėjančių ir čiaudinčių žmonių, nes užsikrečiama per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais. Siekiant išvengti užsikrėtimo COVID-19 virusu, rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų ir, bendraujant su žmonėmis, išlaikyti saugų atstumą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandenyje gali susidaryti palankios sąlygos plisti įvairių ligų sukėlėjams, todėl rekomenduojame maudymuisi rinktis tik leistinas vietas; maudantis įvairiuose vandens telkiniuose stengtis, kad vanduo nepatektų į burną; po stiprių liūčių vengti maudytis atviruose vandens telkiniuose bent parą.

Kaip praneša Liuksemburgo naujienų portalas today.rtl.lu, jo vadovaujama komanda baigė naują studiją, kurioje tyrinėti namai Heinsburgo regione. Šiame Vokietijos koronaviruso epicentre, kur gyvena apie 250 tūkst. gyventojų, nustatyta daugiau 1,4 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 50 mirčių nuo šios ligos.

Šis tyrimas pateikia naujų duomenų apie tai, kaip virusas sklinda. „Einant apsipirkti nėra didelės rizikos užsikrėsti COVID-19. Didieji šios infekcijos protrūkiai visada buvo žmonių, šalia buvusių ilgesnį laiką, rezultatas, kaip, pavyzdžiui, vakarėliai po slidinėjimo Išglyje, Austrijoje“, – teigė H. Streeckas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol neįrodytas nei vienas viruso perdavimo atvejis prekybos centruose, restoranuose ar kirpyklose.

Virusologas taip pat sakė neradęs įrodymų, kad virusas gyventų ant įvairių paviršių. „Kai mes ėmėme pavyzdžius nuo durų rankenų, telefonų ar klozetų, iš šių mėginių laboratorijoje nebuvo įmanoma išauginti viruso“, – teigė profesorius.

Dėl to H. Streeckas įsitikinęs, kad yra labai mažas šansas užsikrėsti per vadinamuosius užkrėstus paviršius: „Kad pasigautum virusą, reikia, kad kažkas nusikosėtų į delną, tučtuojau paliestų durų rankeną, labai greitai po to prie jos prisiliestų kitas žmogus ir iškart paliestų veidą.“

Kaip rašo today.rtl.lu, faktas, kad COVID-19 lašeliais plintanti infekcija negali būti perduodama per orą, anksčiau buvo patvirtintas ir virusologo Christiano Drosteno iš Berlyno „Charité“ klinikos. Viename interviu jis teigė, kad naujasis koronavirusas ypač bijo sausos terpės, ir vienintelis kelias užsikrėsti yra „įkvėpti lašelius“.

Kita vertus, yra skirtingų duomenų apie tai, kaip koronavirusas sklinda. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Nacionalinis sveikatos institutas priėjo išvadą, kad šis koronavirusas gali išgyventi net iki trijų dienų ant plastiko bei nerūdijančio plieno. Tačiau, kaip savo interneto svetainėje skelbia Vokietijos Roberto Kocho institutas, moksliniai tyrimai kaip šis, kuriuo rėmėsi amerikiečiai, atliekami laboratorijose eksperimentinėmis sąlygomis, todėl jie ne itin gerai atspindi riziką užsikrėsti virusu kasdieniame gyvenime.

Didieji šios infekcijos protrūkiai visada buvo žmonių, šalia buvusių ilgesnį laiką, rezultatas.

Heinsbergas tampa centru, kur ruošiamasi atlikti kitą studiją: joje bus einama giliau, siekiant patikslinti, kaip virusas plinta ir kaip jį sustabdyti. Bus tiriama tūkstantis žmonių.

Tikimasi, kad šio tikslesnio tyrimo rezultatai gali pasitarnauti kaip pagrindas rengiant rekomendacijas nacionalinėms išeities iš karantino laikotarpio strategijoms. Pasak H. Streecko, svarbu surinkti tokius duomenis, kad rekomendacijos būtų parengtos remiantis faktais, o ne prielaidomis.

Kalbėdamas apie priemones, kurių jau imtasi, kad būtų suvaldyta naujojo koronaviruso plėtra, profesorius mano, jog svarbu turėti omenyje galimas neigiamas pasekmes, kurias tai gali atnešti. „Žmonės gali prarasti darbus. Galbūt jie nebegalės toliau mokėti už nuomą, o buvimas patalpose ilgą laiką gali susilpninti imuninę sistemą“, – pabrėžia H. Streeckas.