„Tai yra neįmanoma – tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio. Paprastai kalbant, tai tas pats, kaip iš seno opelio padaryti naują ferarį. Šią problemą turime spręsti ir nedelsiant”, – „Kelių forumo“ diskusijoje kalbėjo Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius dr. D. Bačinskas.

VILNIUS TECH profesorius pažymėjo, kad Lietuva turi šiek tiek daugiau nei trejus metus darniųjų europinių standartų adaptavimo sprendiniams priimti. Šie sprendiniai privalės būti taikomi šalyje eksploatuojamų tiltų ir kitų infrastruktūros statinių laikomosios galios ir kitų tinkamą eksploataciją užtikrinančių parametrų vertinimui. Tai numato pagal ES direktyvas nuo 2027 metų rugsėjo Lietuvoje įsigaliosiantys naujos kartos eurokodų reikalavimai.

Tiltai, suprojektuoti pagal sovietines apkrovas, negali atlaikyti šiuolaikinėse projektavimo normose reglamentuojamų apkrovų ir jų sukeliamo poveikio.

„Tai reiškia, kad po trejų metų atliekant kapitalinį seno tilto remontą jau bus privaloma laikytis naujų europinių normų. Žinant, kaip stipriai išaugo daugelio senų tiltų apkrovos, tai gali būti nemenkas iššūkis, o infrastruktūros savininkui, norint suremontuoti ir toliau saugiai eksploatuoti tiltą, reikės labai realiai įvertinti būsimas statinio apkrovas“, – pabrėžė prof. D. Bačinskas.

Tiltus, viadukus ir kitus statinius statančios ir remontuojančios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas renginyje teigė, kad europinių standartų neatitinka apie 80 proc. Lietuvos tiltų, viadukų ir estakadų.

„Dauguma tiltų Lietuvoje buvo projektuojami ir statomi visiškai kitomis sąlygomis, nei dabar yra eksploatuojami, ir tai yra atsakymas, kodėl tiltai jau pradeda griūti ir, deja, grius ir toliau. Dėl tokių apkrovų gerokai sutrumpėjo ir statinių eksploatacijos ciklas. Jei statant tiltą sovietmečiu tikėtasi, kad jis tarnaus bent šimtą metų, tai realiai matome, kad, esant dabartinėms apkrovoms, statinys gali neatlaikyti nė 50 metų“, – pažymėjo „Tilstos“ vadovas.

109 – tiek Lietuvoje yra blogos būklės tiltų ir viadukų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijomis duomenimis, šalyje yra 109 blogos būklės tiltai ir viadukai.

E. Grinavecko žiniomis, pernai šalyje buvo tvarkoma šešiolika tiltų ir dešimt viadukų, šių metų planuose – 35-ių infrastruktūros statinių sutvarkymas.

„Taikant europinius standartus iki šiol suremontuota apie 20 proc. statinių. Tai nėra daug, tačiau galime pasidžiaugti, kad, palyginus 2023 ir 2024 metų planus, yra progresas“, – teigiamus pokyčius pastebi E. Grinaveckas, pabrėždamas finansavimo kelių sektoriui ir nuolatinės periodinės infrastruktūros statinių priežiūros didinimo šalyje svarbą.

– Ar važiuodami tiltais galime jaustis saugūs?

– Na, kol kas važiuojam saugiai, bet matom tuos paskutinius įvykius, jie gali atsitikt bet kada. Ar mes jaučiamės saugūs, turėčiau atsakyt ne aš, bet kelių direkcijos atstovai, tie, kurie vertina tiltų nusidėvėjimą, vertina priemones jiems pagerinti. Tai, kad padėtis nėra gera, rodo tie įvykiai, atsitikę pernai. Tai rodo, kad kažką reikia keist.

– Turbūt pagal tuos procentus, kurie buvo įvardyti, kiek tiltų reiktų suremontuoti, gal tada reiktų atvirkščiai klausti – kiek turim tiltų, kurie atitinka šiuolaikinius standartus ir kuriais važiuoti yra tikrai saugu?

– Sakykim, tie tiltai, kurie statyti maždaug nuo 2005 m. ir vėliau, projektuoti pagal naujus standartus, kurie galioja visoje Europos Sąjungoje, tarp jų – ir Lietuvoje. Tai tų tiltų sauga, bent šiuo momentu, yra turbūt pakankama. Bet neturim pamiršti, kad juose taip pat gali atsirasti defektai, po dešimt ar 20 metų gali būti ta pati situacija, kaip ir su senesniais tiltais. Tai tie tiltai pakankamai patikimi, atitinka šiuolaikinius standartus. Senieji tiltai, kaip jūs minėjot, 80 proc., su jais reikia kažką daryti, imtis intervencinių priemonių per artimiausią dešimtmetį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu tie sovietinio projektavimo tiltai negali atlaikyti šiuolaikinių apkrovų, kaip paprastai paaiškinti, kas su jais gali nutikti? Ar tiesiog pradės byrėti gabalais ir laiku pastebėję sustabdysim ar gali atsitikti visiškas kolapsas netikėtai?

– Na, normos yra kaip prievolė projektuotojams ir inžinieriams projektuojant tiltus ir vertinant jų būklę. Mums labai svarbu žinoti esamą tilto apkrovą, kokios transporto priemonės važiuoja. Paimkim magistralę, tai natūralu, kad ja važiuoja daug sunkiasvorių transporto priemonių – tai joms turi būti taikomi griežčiausi reikalavimai. Jeigu paimsim mažesnio intensyvumo kelią, kuris yra mažiau apkrautas, kuriuo galbūt pravažiuoja viena transporto priemonė, natūralu, kad tiems tiltams gali būti taikomos mažesnės apkrovos. Galbūt tokiu būdu galim išspręsti lėšų problemą. Mes turim tiltus suskirstyti į tam tikras kategorijas pagal eismo intensyvumą, pagal apkrovų intensyvumą.

– O lėšų reikia tikrai nemažai?

– Lėšų reikia tyrimams. Bet galutinėj situacijoj, kai mes jau įgyvendinam intervencines priemones, atliekam remontus, natūralu, kad mažesnio intensyvumo tiltams reikės mažiau lėšų negu, tarkim, magistraliniam keliui. Tai link to reikėtų eiti ir aš paminėjau, kad tam mes turim trejus metus.

– Ką tai reiškia?

– Tai nereiškia, kad tiltai po trejų metų sugrius, neturėtume gąsdint žmonių, kad po trejų metų kažkas atsitiks. Bet mes pereinam prie naujos kartos Europos normų ir aš kaip ir Standartizacijos komiteto atstovas esu atsakingas už tų normų kūrimą arba, tiksliau, adaptavimą Lietuvai. Ir mes turim trejus metus, kad parengtume būtent tą strategiją tiltų apkrovoms, kuri leistų kuo realistiškiau įvertinti esamas apkrovas.

– O kaip remontuojami tie seni tiltai? Gal vis dėlto neapsimoka jų po gabaliuką lopyti, o tiesiog reiktų nugriauti ir pastatyti naują?

– Jeigu atliekamas paprastas remontas, kuriam nereikia darbų projektavimo, mes galime neatsižvelgti į esamas apkrovas ir tada tos priemonės įgyvendinimas daug paprastesnis. Bet jeigu mes turime tiltą, kuriam reikalingas projektavimas, tada turim vadovautis statybos įstatymu, kuris įpareigoja taikyti naujas normas. Na, Lietuvoj naujos normos yra panašios kaip ir visoj Europoj ir natūralu, kad tos apkrovos yra didelės. Ar statyti naują tiltą, ar kapitaliai remontuoti, turi įvertinti savininkas. Jis turi įvertinti pagal lėšų poreikį ir pagal tai, kiek tą tiltą dar planuojama eksploatuot. Jeigu jį planuojama eksploatuot dar dešimt metų, o po dešimties metų numatoma kažkokia plėtra tilto, tai galbūt ir neapsimoka investuot didesnių pinigų.

– Bet jeigu tiltai nebus taip tvarkomi, kokios išeitys toliau – riboti eismą?

– Tai viena iš išeičių – riboti eismą. Ribojimas, dažniausiai matom iš Kėdainių, neduoda tos apčiuopiamos naudos, todėl, kad kartu turi būti prevencija. Turi būti prevencija, kuri reguliuotų, kad tikrai laikomasi tų taisyklių, galbūt ir baudos didinamos ir panašiai. Tai čia yra gana svarbus dalykas.

„Kelių direkcijos ekspertai šalies tiltų bei viadukų būklės apžiūras ir tyrimus vykdo nuolatos. Šiuo metu Lietuvoje yra 109 blogos būklės tiltai, kuriuos būtina tvarkyti, todėl didelį dėmesį skyrėme ir skirsime jiems. Šiems metams rengiamės atsakingai ir per juos Lietuvoje planuojame tvarkyti per 30 tiltų ir viadukų. Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną. Netrūks dėmesio ir mažesnio eismo intensyvumo keliuose esantiems tiltams – jie yra labai svarbūs vietinių gyventojų kasdienėms kelionėms, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Tiltų remontas vyks didelio intensyvumo keliuose, pvz. Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelyje baigsime Kleboniškio tilto rekonstrukciją, pradėsime statyti laikiną tiltą per Kruną.

 

Jau artėjantį pavasarį bus pradėti tilto per Šuniją rekonstravimo darbai. Dėl blogos būklės šiuo tiltu iki šiol buvo ribojamas eismas, ne kartą organizuoti viešojo pirkimo konkursai baigdavosi be rezultatų. Kad tilto būklė neblogėtų ir juo būtų galima naudotis, iki kol buvo atrinktas rangovas, tilto priežiūra ir tvarkymas buvo suintensyvinti. Pasirašius rangos darbų sutartį ir pradėjus rekonstravimo darbus, bus sutvarkytos tilto atramos, įrengiama nauja tilto perdanga, kelkraščiai, o saugiam pėsčiųjų ir dviratininkų eismui užtikrinti bus įrengtas šalitiltis, kuriuo judėti bus patogu ir negalią turintiems žmonėms. Tilto per Šuniją rekonstravimo darbų rangovas –  UAB „Gatas“. Sutarties vertė – apie 3 mln. Eur su PVM.

Vykdant tilto per Šuniją atnaujinimo darbus planuojama sutvarkyti ir beveik 3 km ilgio atkarpą, kuri ribojasi su suplanuotu rekonstruoti tiltu. Šiuo metu atliekami minimos atkarpos projektavimo darbai.

Kovo mėn. Kelių direkcija suplanavo pradėti ir tilto per Barupę rekonstrukcijos darbus. Šis tiltas buvo pastatytas 1958 metais, projektas parengtas vadovaujantis tuometiniais reikalavimais, kurie jau seniai neatitinka šiuo metu galiojančių saugumo standartų – todėl tvarkyti tiltą – būtina. Tilto rekonstrukcijos metu bus įrengta nauja statinio perdanga, atramos, sutvarkytos tilto prieigos. Tiltą už  1,7 mln. Eur su PVM rekonstruos UAB „HISK“.

Kauno rajone esančio tilto per Gynią rekonstravimo darbai taip pat bus pradėti šių metų pavasarį. Dabartinė tilto būklė prasta, dangoje susiformavę plyšiai, šalitilčių kraštai aptrupėję, todėl rekonstruojant tiltą bus sutvarkyti tilto poliai-kolonos, įrengta nauja perdanga, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti nauji turėklai. Rangos darbų sutartis, kurios vertė – 1,9 mln. Eur su PVM, pasirašyta su UAB „Tiltuva“.

Kelių direkcija nurodo, jog šiais metais bus aktyviai tęsiami pernai pradėti tiltų ir viadukų tvarkymo darbai. Iki pavasario vidurio planuojama užbaigti tilto per Nemunėlį, esančio Rokiškio rajone, rekonstrukciją. Liepos mėnesį planuojama baigti  šalia Kauno esančio tilto per Šešuvą kairės pusės tvarkymo darbus.

2024 metais Lietuvoje suplanuota tęsti Trakų viaduko kapitalinį remontą, kelio Šiauliai–Palanga viaduko per geležinkelį ir Marvelės sankryžos viaduko remontus.

Per praėjusius metus Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva šalia valstybinės reikšmės kelių buvo sutvarkyta 18 itin prastos būklės tiltų ir viadukų.

„Mes pasiruošę skirti lėšų tiek, kiek rinka bus pajėgi už racionalią kainą įgyvendinti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete, svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, teigė M. Skuodis.

Pasak jo, tiltams ir viadukams lėšų reikia maksimaliai, nes jie negali palaukti. 

„Nesitikėjau tokios situacijos su tiltais ir viadukais, kurie valgo mūsų lėšas, kurias būtų galima nukreipti tai pačiai būklei (kelių – BNS) palaikyti. Pradėjęs dirbti negalėjau net įsivaizduoti, kad su tiltais ir viadukais Lietuvoje situacija tokia prasta. Natūralu, mums reikia maksimaliai, pilnu pajėgumu skirti lėšas tiltams ir viadukams, nes jie negali palaukti“, – pabrėžė M. Skuodis.    

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas rugsėjį teigė, kad Lietuvoje yra 70 blogos būklės tiltų.

Balandį LAKD teigė iki 2026 metų planuojanti sutvarkyti 72 tokius tiltus ir sukūrė interaktyvų jų žemėlapį. Taip pat buvo žadama, kad šiemet už 58,8 mln. eurų bus sutvarkyti 27 tiltai ir viadukai, 2024 metais – už apie 70 mln. eurų – 35.

LAKD duomenimis, pernai valstybinės reikšmės keliuose buvo sutvarkytas 41 tiltas bei viadukas, jiems skirta 25,5 mln. eurų.

„Nepaisant to, koks bus finansavimas, tiltai ir viadukai bus tvarkomi maksimaliu tempu – kiek turime projektų ir kiek rinka pasiruošusi juos įgyvendinti“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė  M. Skuodis.  

Ministras tikisi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.  

„Todėl, kad poreikis yra gerokai didesnis negu dabar turime. Seimas priėmė sprendimą dyzelinui akcizą padidinti, nuo kitų metų įsigalioja. Ateityje bus ir CO2 dedamoji. Seimas suteikė mums teisę padidinti sunkiasvorio transporto priemonių vinječių kainą – tai 30-40 mln. eurų – praktiškai surinkimas tas pats lyginant su e-tolling“, – teigė ministras. 

Pasak jo, karinio mobilumo projektams susisiekimo srityje iš bankų solidarumo mokesčio numatyta daugiau negu 100 mln. eurų. 

„Aš jo (Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto – BNS) dar nežinau. Vyriausybėje turime daug pokalbių apie kitus metus. Galutinio pasiūlymo kol kas dėl kelių finansavimo nėra pateikta. Kelių savaičių bėgyje turėsime tuos galutinius skaičius“, – pridūrė M. Skuodis.   

Pasak jo, kitais metais visų tiltų remontui numatyta 47 mln. eurų. 

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, 70 tiltų yra blogos būklės. 

Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos.

 

„Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos“, – frakcijoje teigė jis.

Anksčiau M. Skuodis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.

Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.

„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS anksčiau nurodė M. Skuodis.

Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.