Šis seminaras - antrasis, baigiamasis, projekto renginys, kuriame dalyvavo federacijų atstovai, sporto žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai, sportininkai, LTeam komandos nariai. Pirmoji projekto dalis vyko praėjusių metų balandį Druskininkuose.
Pristatytos rekomendacijos
Svarbiausiu Vilniuje vykusio seminaro akcentu tapo lyčių lygybės žiniasklaidoje rekomendacijų rinkinio pristatymas. Su juo renginio dalyvius supažindino LTOK prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė ir olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
„Lyčių lygybė, vienodos galimybės – aktuali tema. Kuo labiau į ją giliniesi, tuo ji svarbesnė. Kaip minėjau prieš pusmetį vykusioje pirmoje šio projekto dalyje, siūlydami pokyčius nesiekiame revoliucijos. Drauge su Lietuvos sporto žurnalistų federacija ir kitais partneriais siekiame tobulinti patys save, pamažu, nuosekliai keisti nusistovėjusius stereotipus ir standartus, šviesti visuomenę. Skatiname atletus ir žiniasklaidą daugiau bendrauti, suprasti vieni kitų poreikius ir tikslus, analizuoti pasaulines tendencijas, suprasti jas, įdiegti į savo kasdienybę,“- kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.
Inicijuoti pokyčius LTOK ėmėsi po to, kai 2018 metais Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) forume „Olympism in Action“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė buvo apdovanota „Moterys ir sportas“ prizu už indėlį siekiant lyčių lygybės sporte. Tuo pačiu LTOK gavo finansinę dotaciją naujoms iniciatyvoms Lietuvoje.
Lyčių lygybės žiniasklaidai rekomendacijų rinkinį LTOK sudarė vadovaudamasis TOK dokumentais „Olimpinė darbotvarkė 2020“ ir „Lytiškumo įvaizdžio gairės 2018“ bei bendradarbiaudamas su Lietuvos sporto žurnalistų federacija.
Lyčių lygybės sporte atspindys - žiniasklaida
Esamos situacijos analizė rodo, jog žiniasklaidoje sportininkės moterys vis dar atvaizduojamos stereotipiškai, dažnai pabrėžiant išvaizdą, o ne rezultatą. Vyrai irgi „netoli pabėgę“ – mėgstama pabrėžti sportininko automobilio modelį, uždarbį, aptarti jų antrąsias puses ir t.t. Informacijos apie moterų sportą Lietuvos žiniasklaidoje akivaizdžiai mažiau. Kaip ir 6-7 kartus mažiau žurnalisčių moterų nei vyrų.
Situacijos nelengvina ir faktas, kad Lietuvos žurnalistų etikos kodekse apie lyčių lygybės, lyčių diskriminacijos, lytiškumo, seksizmo ar atvirų kūno vietų atvaizdavimo žiniasklaidoje principus bei standartus tiesiog nėra užsiminta.
Tad seminaras „Lyčių lygybės link su žiniasklaida“– pirmas žingsnis į lygias vyrų ir moterų galimybes sporte.
„Tokie projektai atkreipia visų – tiek sporto žurnalistų, tiek sportininkų dėmesį į esamą situaciją ir kartu ieškome sprendimo būdų. Viena didžiausių problemų – ženkliai mažesnis naujienų skaičius apie moterų sportą negu vyrų. Čia yra kur pasitempti abiems pusėms. Praėjusiose Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse moterys sportininkės sudarė tik 25 procentus Lietuvos olimpinės delegacijos. Natūralu, kad informacijos apie moterų sportą pasiekė mažiau žiūrovų ir skaitytojų. Tačiau ne visad naujienų sklaidą lemia objektyvūs veiksniai.
Galbūt situaciją pagerintų didesnis sporto žurnalisčių skaičius, nes Lietuvoje šioje srityje dominuoja vyrai. Televizijose šie skaičiai yra apylygūs, tačiau didžiuosiuose naujienų portaluose nėra nei vienos sporto žurnalistės“, - sakė Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius.
Bendra situacija - stabili
„Lyginant su kitomis šalimis, bendra lyčių lygybės padėtis Lietuvoje nėra kritiška, bet pastaruosius dvylika metų nedarome progreso. Lietuvos moterys yra labiau išsilavinusios nei vyrai, tačiau turi mažesnę politinę, finansinę, socialinę galią, užima mažiau vadovaujančių postų didžiosiose įstaigose, gauna kuklesnį uždarbį, mažiau laiko skiria laisvalaikiui, daugiau – namų ruošai.“
Tokiais žodžiais seminare bendrą Lietuvos lyčių lygybės situaciją tarptautiniame kontekste pristatė Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas.
Be jo, T. Vencevičiaus ir D. Gudzinevičiūtės baigiamajame „Lyčių lygybės link su žiniasklaida“ seminare pranešimus skaitė LNK sporto žinių vedėja Asta Žukaitė-Nalivaikienė, olimpietė buriuotoja Viktorija Andrulytė, viešųjų ryšių ir komunikacijos ekspertas Tomas Ganusauskas bei komunikacijos specialistas Robertas Šapalas.
