Ši paroda, kurią planuojama atidaryti 2026 metų kovą-gegužę, bus skirta kompozitoriaus 150 gimimo metinėms. Jos bus minimos 2025 metais. Kartu su ja turėtų vykti koncertai, susitikimai, edukaciniai renginiai. Šių metų gegužę į Lietuvą tiriamojo vizito ketina atvykti Nacionalinio Vakarų meno muziejaus delegacija.

1959 metais atidarytas Nacionalinis Vakarų meno muziejus yra pirmasis Japonijoje valstybinis muziejus, sistemiškai kaupiantis ir pristatantis Vakarų meną nuo Renesanso iki XX a. pradžios.

M. K. Čiurlioniu Japonijoje susidomėta dar septintajame dešimtmetyje. Muzikologo profesoriaus Ichiro Kato (Ičiro Kato) pastangomis suburta Čiurlionio draugija rengė pirmąsias muzikos perklausas ir reprodukcijų parodas.

„Čiurlionio tapyba, ypač jos spalvos ir tematika, yra unikali. Mes, japonai, jo paveiksluose netgi randame nemažai bruožų, būdingų ir japonų tapybai“, – 1969 metais savo laiške, kurio pabaigoje linkėjimus perdavė Jadvygai ir Valerijai Čiurlionytėms, rašė I. Katas.

Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje apsilankęs Japonijos premjeras Yasuhiro Nakasone (Jasuhiras Nakasonė) domėjosi galimybėmis surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą Japonijoje, tačiau į Kauną atvykusios japonų delegacijos ketinimai buvo sutrikdyti įvertinus kūrinių trapumą ir komplikuotą transportavimą, o daugiausiai iššūkių kėlė sudėtinga politinė situacija šalyje, todėl planus pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybą Japonijoje teko atidėti.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Tokijo „Sezon“ meno muziejaus atstovai vėl aplankė Kauną. Kaip teigia Kultūros ministerija, matydami sunkią Lietuvos ekonominę situaciją bei ribotus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus resursus, japonai ėmėsi iniciatyvos.

1992 metais „Sezon“ meno muziejuje surengta pirmoji užsienyje lietuvių kūrėjo paroda „Čiurlionis: Fin-de-siècle Lietuvos fantastas ir mistikas“. Joje rodyti 165 eksponatai – daugiausia tapybos darbai, tušo grafika, fluorofortai, piešiniai, atvirukai, laiškai, muzikos rankraščiai. Parodą atidarė imperatorius Akihito ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Joje skambėjo kompozitoriaus muzika, vyko paskaitų ciklas.

Žiūrovų dėmesio sulaukė ir archyvinė medžiaga, du parodos katalogai, atvirukų kolekcija. Įrašų kompanija „King’s Records“ specialiai šiai progai išleido keletą M. K. Čiurlionio kūrinių kompaktinių plokštelių.  

Iš viso Japonijos sostinėje išaiškinti 236 138 atvejai. Visoje šalyje užsikrėtusiųjų skaičius trečiadienį viršijo 970 tūkstančių.

Tokijuje nuo liepos vidurio galioja nepaprastoji padėtis. Vėliau dar keturiose prefektūrose įvesta nepaprastoji padėtis buvo pratęsta iki rugpjūčio 31 dienos. Tačiau suvaržymų išvarginta visuomenė vis labiau ignoruoja valdžios įvestas priemones – daugiausia draudimą prekiauti alkoholiu restoranuose ir baruose bei sutrumpintas jų darbo valandas.

Ministras pirmininkas  Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) nesutinka, kad nuo liepos 23 iki rugpjūčio 8 dienos vykstančios olimpinės žaidynės sukėlė naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų bangą.

Dėl užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimo tempo nerimaujantys ekspertai ragina išplėsti Tokijuje ir dar penkiose srityse galiojančią nepaprastąją padėtį visoje šalyje.

Ketvirtadienį Y. Suga pranešė apie įvedamas švelnesnes nepaprastosios padėties priemones aštuoniose prefektūrose, įskaitant rytinę Fukušimos ir pietinę Kumamoto prefektūras. Nuo šiol jos galios 13 prefektūrų.

Tokijo miesto vyriausybės ekspertų grupė įspėjo dėl užsikrėtimų užkrečiamesne delta atmaina „sprogimo“, dėl kurio po dviejų savaičių naujai registruojamų užsikrėtimo atvejų skaičius gali viršyti 10 tūkst. per parą.

„Lietuvos sportininkų laukia išties įspūdingi startai ir reikšmingi išbandymai. Turime sudaryti jiems pačias geriausias sąlygas, dėti visas organizacines pastangas, kad Tokijo olimpinėms žaidynėms būtų pasirengta optimaliai. Esu tikras, kad olimpiečiai nudžiugins mus visus naujais rekordais, ir viliuosi, jog Tokijuje ne kartą skambės Lietuvos himnas ir garsins mus visame pasaulyje“, – Vyriausybė spaudos tarnybos pranešime cituojamas premjeras.

D. Gudzinevičiūtė informavo Vyriausybės vadovą, kad atlikta Lietuvos sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms ir dalyvavimo jose analizė. Įvertinus gautus rezultatus, numatyti sportininkų rengimo ir dalyvavimo 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse tikslai ir uždaviniai. Didelis dėmesys skiriamas sportininkų atrankos kriterijams, jų rengimo organizavimo, koordinavimo ir finansavimo principams. Tam parengta speciali programa, stebima ir vertinama, kaip ji įgyvendinama.

2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, arba XXXII olimpiada, vyks 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 d. Tokijuje, Japonijoje. Tokijas taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus rengiamos jau antrą kartą – pirmą sykį Japonijos sostinėje jos vyko daugiau nei prieš pusę šimtmečio, 1964 metais, primenama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse varžysis apie 10 600 atletų iš 204 nacionalinių olimpinių komitetų, bus išdalyti 324 medalių komplektai, iš viso 962 olimpiniai medaliai. Didžiausio pasaulyje sporto renginio metu Tokijas tikisi sulaukti apie 20 mln. turistų, o į pagalbą žaidynių organizatoriams pakviesta 70 tūkst. savanorių.

Per avariją taip pat apvirto šiukšliavežis ir buvo sužeisti kiti aštuoni žmonės.

Sostinės policijos departamentas nurodė, kad moters ir mergaitės mirtis buvo konstatuota nuvežus jas į ligoninę.

Svetainė „The Mainichi“ pranešė, kad dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Policija neturėjo informacijos apie sužeidimus ir dar tikrina žuvusiųjų tapatybę. Avarijos priežastys tiriamos.

Paskelbtose nuotraukose matyti sudaužytas automobilis, apvirtęs šiukšliavežis ir dviratis ant šaligatvio. Netoliese gulėjo šiaudinė skrybėlė ir šalmas.

Mažiausiai 12 žmonių buvo sužeisti per turkų ir kurdų muštynes Turkijos ambasadoje Tokijuje, kurios kilo šimtams Turkijos piliečių sekmadienį susirinkus tenai balsuoti savo šalies visuotiniuose rinkimuose.

Televizijos reportažuose buvo matyti, kaip policija nutraukia muštynes prie ambasados pastato, prasidėjus išankstiniam balsavimui lapkričio 1-osios rinkimuose.

Tarp sužeistųjų yra du policijos pareigūnai, pranešė „Tokyo Broadcasting System“. Pranešime sakoma, kad muštynių priežastis kol kas neaiški.

Tačiau „Jiji Press“, cituodama vieną turkų rinkėją, nurodė, kad muštynės prasidėjo kurdams pabandžius išskleisti vienos prokurdiškos partijos vėliavą.

Japonijoje gyvena maždaug 3,6 tūkst. Turkijos piliečių, nurodo šalies užsienio reikalų ministerija.

Anksti šeštadienio rytą Tokiją sukrėtė vidutinio stiprumo žemės drebėjimas, lengvai apgadinęs kai kuriuos pastatus Japonijos sostinėje, privertęs laikinai sustabdyti metropoliteno traukinius, o regione sužeidęs 15 žmonių.

Žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo 5,4 balo, o epicentras – Tokijo įlankoje, pasireiškė 5 val. 49 min. (23 val. 49 min. penktadienį, Lietuvos laiku), nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Su požeminiais smūgiais susijusių traumų patyrė 15 žmonių, tarp jų 83 metų moteris, susilaužiusi koją, kai iškrito iš lovos, rašo dienraštis „Yomiuri Shimbun“.

Televizijos reportaže matyti, kaip vieno buto ketvirtame aukšte išorinės sienos blokas atitrūksta ir subyra ant žemės Tokijo gyvenamajame rajone Setagajoje.

Kai kuriuose rajonuose pratrūko vandentiekio vamzdžiai, mažiausiai penki žmonės laikinai įstrigo liftuose, informavo nacionalinis transliuotojas NHK.

Japonijos meteorologijos agentūra pranešė, kad apie cunamio pavojų perspėjimas nebuvo skelbtas ir kad požeminių smūgių židinys buvo 70 kilometrų gylyje.

Tačiau agentūra perspėjo dėl potencialių pakartotinių smūgių, galinčių įvykti Tokijo apylinkėse artimiausiomis dienomis. Gyventojai buvo raginami saugotis žemės nuošliaužų po smarkių liūčių šiame regione anksčiau šią savaitę.

Žemės drebėjimas įvyko tuo metu, kai gelbėjimo tarnybos tebesistengia suteikti pagalbą gyventojams po didelės potvynių bangos, nusinešusios mažiausiai tris gyvybes. Gelbėtojai tebeieško daugiau negu 12 dingusių žmonių labiausiai nukentėjusiame Džioso mieste už maždaug 60 km nuo Tokijo.

Dėl požeminių smūgių laikinai buvo sustabdyti Tokijo metropoliteno ir antžeminio geležinkelio traukiniai, bet jų eismas buvo greitai atnaujintas.

Vyriausybė nurodė, kad šio regiono branduoliniams objektams nebuvo padaryta jokios žalos, taip pat nebuvo paveikta teritorija aplink Fukušimos 1-ąją atominę elektrinę, kurią 2011 metų kovą buvo nuniokojo milžiniškas cunamis, sukeltas 9 balų žemės drebėjimo.

Pastarieji požeminiai smūgiai buvo priminimas, kad Japonijos sostinę, turinčią apie 13 mln. gyventojų, bet kada gali ištikti didžiulis žemės drebėjimas, kurio padariniai būtų katastrofiniai.

Ekspertai jau seniai perspėja Japoniją laukti kito „didžiojo“ žemės drebėjimo, o gegužę netoli šalies krantų buvo užfiksuoti 7,8 balo smūgiai.

Tokijo ir kitų Japonijos regionų pareigūnai bei gyventojai dažnai rengia reagavimo į stichines nelaimes pratybas, vyriausybė sustiprino priemones nenumatytiems atvejams po nuniokojimo 2011 metais.

Britų princas Williamas (Viljamas) Japonijoje šeštadienį pasimatavo šios šalies feodalinių laikų aristokratijos aprangą – televizijos studijoje apsivilko samurajaus drabužius ir užsidėjo šalmą.

Antras žmogus eilėje į Jungtinės Karalystės sostą dar paprašė kardo, kad įvaizdis būtų išbaigtas, ir šypsodamasis pozavo fotografams.

Williamas, kuris pats tarnaudamas ginkluotosiose pajėgose valdė ultramodernų sraigtasparnį, paklausė: „Kaip atrodo?“

„Jums tikrai tinka“, – atėjo atsakymas.

Senovės kario aprangos pasimatavimas įvyko Japonijos nacionalinio transliuotojo NHK pagrindinėje studijoje, aikštelėje, kur filmuojamas populiarus istorinis serialas.

Anksčiau princui buvo parodytas geišų šou, kurio metu išsidabinusios moterys šoko su vėduoklėmis, dainavo tradicines dainas ir grojo tradiciniu tristygiu instrumentu.

Williamas, kuris netrukus gimdyti turinčią žmoną Kate (Keit) paliko namie, ir pats pabandė pagroti tuo instrumentu. Jo įvaldymas yra labai svarbus įgūdis geišoms, kurios mokomos dainuoti, šokti ir palaikyti pokalbį ir kurių draugija atsieina iki tūkstančių dolerių už vakarą.

Britų princui didelę puokštę įteikė populiari aktorė Mao Inoue, kuri atrodė pribloškiamai vilkėdama paprastą kimono.

Jo apsilankymas toje filmavimo aikštelėje buvo priminimas apie Japonijos pompastiką ir tradicijas, kurios kartais pranoksta net britų karališkosios šeimos formalumus.

Vėliau Williamas apsilankė NHK žinių skyriuje, kur jam buvo papasakota, kaip ši korporacija – viena didžiausių transliuotojų pasaulyje – informavo apie 2011 metų žemės drebėjimą, cunamį ir branduolinę katastrofą Japonijoje.

Vėliau šeštadienį ir sekmadienį Williamas turi apsilankyti tos nelaimės, kuri pareikalavo maždaug 19 tūkst. gyvybių ir be namų paliko dešimtis tūkstančių gyventojų, rajone.

Dauguma žmonių, turėjusių palikti savo namus, vis dar negali grįžti, kai kuriais atvejais – dėl radiacijos, pasklidusios iš Fukušimos atominės elektrinės. Mokslininkai perspėja, kad kai kuriuos rajonus gali tekti apleisti.

Vėliau šeštadienį Williamas turi nuvykti į vieną žaidimų aikštelę Fukušimos prefektūroje, o paskui – pavakarieniauti tradicinėje užeigoje, kur jį, kaip tikimasi, priims Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė).

Sekmadienį britų princas susitiks su žmonėmis, kurių gyvenimus paveikė 2011 metų žemės drebėjimas ir cunamis. Tarp jų bus laikraščio, kuris po tos katastrofos leido ranka rašytus egzempliorius, nes spausdinimo mašinos buvo sunaikintos, darbuotojų.

Vėliau sekmadienį princas išvyks iš Japonijos į Pekiną.

Japonijos kosminis zondas trečiadienį pradėjo šešerius metus truksiančią kelionę, per kurią tikimasi ištirti vieno asteroido gruntą, kuriame, kaip tikisi mokslininkai, gali slypėti atsakymų į klausimus apie gyvybės Žemėje kilmę.

Zondą „Hayabusa 2“ nešančios raketos startas, dukart atidėtas dėl nepalankių orų, įvyko nepraėjus nė mėnesiui po to, kai Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas nusileido ant kometos branduolio, tokį manevrą atlikęs pirmąkart per kosminių tyrimų istoriją.

„Hayabusa“ japonų kalba reiškia „sakalas keleivis“.

Šis zondas sudarys vieno asteroido paviršiaus žemėlapį, o vėliau į tą dangaus kūną paleis sprogstamąjį užtaisą, kuris turėtų išmušti kraterį, atidengsiantį gilesnius, kosminės spinduliuotės ir Saulės vėjo nepaveiktus grunto sluoksnius. Zondas taip pat paims grunto mėginių.

Manoma, kad asteroidai susidarė Saulės sistemos formavimosi pradžioje, o „Hayabusa 2“ misijos taikiniu taps asteroidas 1999 JU3, kuriame, mokslininkų nuomone, gali būti organinių medžiagų. Tokios medžiagos, atneštos į Žemę kitų asteroidų, galėjo tapti gyvybės atsiradimą paskatinusiu veiksniu.

Tikimasi, kad zondas asteroidą pasieks 2018 metų viduryje, o į Žemę grunto mėginių parskraidins 2020 metais, kai Tokijuje vyks vasaros olimpiada.

Ši misija turėtų padėti Japonijos kosmoso programai išeiti iš nesėkmėmis pažymėto etapo.

Pirmasis „Hayabusa“ zondas medžiagos nuo asteroido paviršiaus pasėmė mažiau negu tikėtasi, bet vis tiek pateko į istoriją kaip pirmasis tai padaręs aparatas. Ta septynerius metus trukusi misija baigėsi 2010 metais, kai zondas sudegė atmosferoje virš Australijos, tačiau jo karščiui atspari kapsulė su mikroskopiniais grunto mėginiais buvo sėkmingai rasta dykumoje.

Abu zondus sukonstravo Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA).

Jie buvo iškelti į kosmosą Japonijos sukonstruota raketa nešėja H-2A. 2003 metais viena šio tipo raketa, turėjusi iškelti į į orbitą du žvalgybos palydovus, nukrypo nuo planuotos trajektorijos, todėl ją teko sunaikinti.

Iš pradžių buvo planuota, kad „Hayabusa 2“ bus paleistas lapkričio 30-ąją, bet startas buvo dukart atidėtas dėl blogų orų. Paskutinė galimybė paleisti tą aparatą iki 2016 metų buvo gruodžio 7-oji.

ESA zondas „Philae“ lapkričio 15 dieną baigė 57 valandas trukusią misiją ant kometos paviršiaus, kai akumuliatorių energija išseko anksčiau negu planuota, nes aparatas nusileido šalia šešėlį metančio iškyšulio ir nebegalėjo papildyti energijos atsargų iš saulės baterijų.

Beveik dvi savaites Japonijos sostinėje praleidęs KK2 vedėjas Tomas Ališauskas neabejoja, kad pirmai progai pasitaikius dar kartą grįžtų į Tokiją. „Vykome su žmona, bet ji daugiausiai laiko praleido pasaulio sociologų kongrese. O kol ji klausėsi pranešimų, su žemėlapiu slampinėjau po visą miestą: aplankiau mane dominančius muziejus, galerijas ir parodas, – pasakoja Tomas. – Buvau daug girdėjęs apie Japoniją, bet  mane ji žiauriai pribloškė. Jei dar sykį tektų iškęsti ilgą skrydį, vėl rinkčiausi Japoniją“. Jau grįžęs iš atostogų ir vėl stojęs prie KK2 vairo, Tomas sudarė dešimties dalykų, labiausiai nustebinusių Japonijoje, sąrašą.

1. Kalbantys mechanizmai. „Liftas važiuoja į ketvirtą aukštą“, „Liftas sustoja“, „Lifto durys netrukus atsidarys“ – praneša liftas. Smagu, kad pas juos viskas ne tik veikia, bet ir šneka.

2. Tikra švara. Žmonės plaunasi rankas net užėję į ne maisto produktų krautuvėlę. Gatvėse šiukšles surenka ne tik valytojai, bet ir kiti tarnautojai ar pareigūnai, tarkim, policininkai. Jokių kramtomųjų gumų, jokių išvartytų šiukšliadėžių ar sausų lapų.

3. Visiems surandama darbo. „Kai išlipome iš lėktuvo ir laukėme bagažo, aplink svetimšalius vaikščiojo moterys su plakatais: „Nepamirškite pasitikrinti bagažo“ arba „Nepamirškite, kad užrašai mieste ne anglų kalba“

4. Tyla milijoniniame megapolyje. Visi kalba pusbalsiu. Mobiliųjų telefonų garsai visada išjungti. Mašinos keturių juostų keliu važiuoja taip tyliai, kad gali šalia gatvės su žmogumi susikalbėti pusbalsiu.

5. Keliai. Kelių kokybė tokia aukšta, kad, palyginus su Vokietija, ši yra duobėtų žvyrkelių kraštas.

6. Gamtos garsai stotyse ar miestų aikštėse. „Mieste, kur beveik nėra žalumos, staiga išgirsti klykiančias žuvėdras, ošiančią jūrą. Taip originaliai kompensuojamas gamtos trūkumas.

7. Muziejuje galima ir prigulti. Ne tik liesti ar pabandyti . Biorobotai. Pirmasis, 1800 metų mechaninis kalkuliatorius. 1950 – 1960 pop artas Japonijoje. Tokijuje tiek muziejų ir galerijų, kad negali būti liūdna net būnant vienam.

8. Buvimas vienam. „Subaru STI“ galerijoje gerą pusantros valandos praleidau visiškai vienas. Net pagalvojau, kad įstaiga uždaryta, bet radau raštelį: jei ko nors reikia, nuspauskite mygtuką. Man, kaip Pasaulio ralio gerbėjui , buvo labai įdomu pačiupinėti automobilius, kuriais važinėjo pasaulio ralio čempionai Kolinas Makrėjus, Ričardas Burnsas ir, aišku, Peteris Solbergas.

 9. Kainos. Nustebino maloniai. Jos man priminė berlynietiškas. Turistui, kuris taupo, galima nesunkiai surasti prieinamą aukštos kokybės nakvynę ir padoriai maitintis.

10. Viešasis transportas. Neįtikėtinai tiksliai veikianti viešojo transporto sistema. O kai važiuoji greituoju traukiniu Shinkansen, žvelgiant pro langą gerą puskilometrį dėl didelio greičio viskas susilieja, aiškiau matai tik arčiau horizonto.

Zombių armija ketvirtadienį, švenčiant Tokijuje per Heloviną žygiavo negyvėlių armija, žygiavo prie Tokijo televizijos bokšto, o vienas buvęs sumo čempionas pridėjo svorio šiam negyvėlių susirinkimui.

Apie 1 200 persirengėlių išėjo į gatves per renginį, kurį organizavo viena televizija ir vietos grožio akademija.

Eisenos priešakyje žingsniavo sumo imtynininkas Akebono (Akebonas) – pirmasis užsienietis, tapęs šios tradicinės japonų sporto šakos jokodzūna (didžiuoju čempionu). Šis įspūdingo stoto vyras skynė sumo laurus praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Už jo klibinkščiavo pakankamai ligotų ir sužalotų personažų, kad priverstų nieko neįtariančius apsipirkti išėjusius praeivius ilgam sapnuoti košmarus.

Jamano grožio koledžo vadovė Jane Aiko Yamano (Džein Aiko Jamano) sakė, kad šis renginys buvo puikus sumanymas.

„Dukra man sakė: „Mamyte, juk tu turi grožio mokyklą, todėl turėtum būti graži“ – tačiau dabar persirengėme zombiais ir baugiais nakties padarais. Tai buvo iššūkis man, tačiau mūsų mokiniams, manau, tai tiesiog puikiai tiko“, – aiškino ji.

Studentė Tomoka Yamano (Tomoka Jamano), persirengusi nelaimingai įsimylėjusia zombe, sakė, jog puikiai pasilinksmino.

„Taip rengiuosi ne visada, bet šiandien labai pasistengiau, dažydamasi kaklą“, – teigė mergina.

Helovinas, kurio šaknys krikščioniškose šalyse yra šimtmečių senumo, Japonijoje, kurios gyventojai išpažįsta daugiausiai budizmą ir šintoizmą, yra gana naujas „importinis produktas“.

Kaip ir Kalėdos, ši šventė Japonijoje netekusi bet kokios religinės prasmės, tačiau ji klestėjo pastarąjį dešimtmetį kaip spalvingas maskaradas, per kurį rengiami vakarėliai ir paradai įvairiausiosiose vietose – pradedant nacionaliniais paminklais, baigiant prekybos centrais.

„Manau, Helovinas įleido šaknis Japonijoje kaip vienas iš svarbių sezono renginių“, – sakė Tokijo televizijos bokšto, kurio lankytojams buvo dalijamos raganų skrybėlės arba plastikiniai kirviai, atstovas Tsuyoshi Sawada (Cujošis Savada).