"Tikiuosi sėkmingų ir produktyvių būsimų penkerių metų. Atrankos laikotarpiu jaučiau gimnazijos bendruomenės palaikymą, todėl ir ateityje viliuosi bendruomenės susitelkimo. O po penkerių metų norėčiau džiaugtis pasiektais rezultatais, stipria, toliau lyderiaujančia gimnazija, tvirta jos bendruomene", – teigė T.Kivaras

Jis žada ir toliau ieškoti partnerių tarp verslo ir viešųjų organizacijų, mėginti užmegzti ryšius su užsienio lietuvių mokyklomis.

"Pirmiausia didžiuojuosi gimnazistais. 10 proc. padidėjus mokinių skaičiui, mokinių pasiekimai ir toliau išlieka aukšti: Nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose laimėta daugiau kaip 400 prizinių vietų, tarptautinėse olimpiadose virš 50 prizinių vietų, beveik 30 proc. laikomų valstybinių egzaminų įvertinami maksimaliu rezultatu", – teigė T.Kivaras.

Tikiuosi sėkmingų ir produktyvių būsimų penkerių metų.

Anot jo, nuolat didėjant konkurencijai KTU gimnazija vis dar išlieka patraukli – 2015–2020 m. stojamuosiuose egzaminuose į gimnaziją dalyvavo 2 155 mokiniai.

"Be to, išlaikyta aukšta mokytojų kvalifikacija: 58 proc. mokytojų yra diplomuoti magistrai ar mokslų daktarai. Iš ES struktūrinių fondų lėšų gauta 324 tūkst. eurų gimnazijos modernizavimo projekto įgyvendinimui, o 2019 m. rudenį sėkmingai suorganizuota konferencija "Švietimas 5.0", kurią, esant galimybėms, ateityje planuojame organizuoti vėl", – teigė KTUG direktorius.

Per penkerius metus, pasak T.Kivaro, patobulinta priėmimo į gimnaziją tvarka, mokiniams suteikta galimybė ruoštis tarptautiniams užsienio kalbų egzaminams, įrengti gamtos mokslų kabinetai, 40 vietų IT kabinete, atnaujinta biotechnologijų laboratorija ir jos įranga.

"Taip pat bendradarbiaujant su verslu ir KTU sėkmingai veikia sustiprinto IT mokymo klasė, kurią baigė jau 70 mokinių", – sakė jis.

KTU gimnazija veikia jau 30 metų ir užima lyderiaujančią poziciją tarp Lietuvos gimnazijų.

Konkurentų neatsirado

KTUG vadovą rinko KTU gimnazijos direktoriaus atrankos konkurso komisija, kuriai pirmininkavo KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis. Komisiją sudarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, KTUG tėvų, pedagogų, soc. partnerių atstovai, taip pat Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos deleguotas asmuo.

KTUG direktoriaus konkurse dalyvavo vienas kandidatas – penkerius metus gimnazijai vadovavęs T.Kivaras. KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis komentuodamas tai įžvelgia dvi priežastis.

"Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu trūksta mokyklų ir gimnazijų vadovų. Tai valstybės politikos klausimas, kuris turi būti sprendžiamas valstybės lygiu", – pastebi J.Čeponis.

Dar viena priežastis, jo nuomone, ta, kad KTU gimnazijos direktoriui keliami aukšti reikalavimai.

"Žinoma, jie nėra aukštesni nei kitų mokyklų vadovams. Tačiau reikšmingas niuansas, kad tai – universitetinė gimnazija, todėl gimnazijos direktoriui reikia sugebėti suderinti ir gimnazijos tikslus formuoti atsižvelgiant ir į KTU, ir į valstybės bendrojo ugdymo politiką", – tikina KTU Studijų prorektorius.

KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras pasakojo, kad pagrindinis akstinas surengti konferenciją, apimančią švietimo ateities įžvalgas ir realius taikomuosius pavyzdžius kilo dėl visuomenėje vyraujančių negatyvių tendencijų gausos. Apie švietimą kalbama daug, bet dažnai – iš neigiamos pusės.

"Renginys buvo skirtas visos šalies švietimo bendruomenei. Kasdienybėje girdime daug visokios informacijos apie švietimą, bet norėjome kartu pagalvoti apie ateitį, išskirti pozityvius dalykus", – "Kauno dienai" sakė gimnazijos vadovas.

T.Kivaras tikisi, kad, kalbant apie švietimą, atsiras daugiau pozityvumo.

– Kaip manote, kodėl apie švietimą žmonės dažnai kalba iš neigiamos pusės?

– Neigiama informacija sklinda daug greičiau ir plačiau nei teigiama. Kai yra gerai – tai normalu, kam apie tai kalbėti, o jau kai blogai – taip būti negali.

– Kaip vertinate bendrą švietimo kokybę?

– Yra ir gerų dalykų, ir blogų, kaip ir visur. Aišku, norėtume, kad būtų kuo geriau. Bendra kokybė yra tam tikrose srityse. Yra atskirtis tarp provincijos ir miestų mokyklų, tai yra neišvengiama. Pasiekimų atskirtis. Kaip tai išspręsti? Galima daug diskutuoti, daug bandyti, bet iš principo tai pasikeis, manau, tik tada, kai pasikeis mažų mažiausiai viena mokytojų karta. Žmonės turi norėti dirbti provincijoje, mokytojai turi jaustis oriai. Orumas susijęs ne vien su atlyginimu. Ir bendras visuomenės požiūris į mokytoją turėtų būti kitoks. Ne kaip į paslaugos teikėją, o kaip į žmogų, kuriam patikime savo vaikus.

– Kaip manote, kodėl pedagoginio darbo prestižas sumenko?

– Gyvename XXI a. ir internete galime susirasti daugybę informacijos, kaip reikia mokyti vaikus. Po to būdami tėvais ateiname ir mokytojams aiškiname, kad jie kažką blogai daro. Jeigu savo vaiką patikime mokyklai ir mokytojui, turime jais pasitikėti, kad su vaiku daro geriausia, ką gali.

– Ką Lietuvoje įžvelgiate geriausio, susijusio su švietimu?

– Tai, kad daugėja diskusijų, kad atsiranda vis daugiau tarpusavio kalbėjimosi. Kiek kas išgirsta, tai jau kitas klausimas, bet bent jau pasiekėme tai, kad kalbasi vadovybė su žemesne grandimi, atsiranda pokalbiai, kolegialus bendravimas, tirpsta barjerai tarp mokytojų ir mokinių, kad dingsta XX a. stereotipai, kad tai, ką pasakė mokytojas, yra neginčijama tiesa. Diskusijų kultūros dar trūksta, bet tai jau didelis žingsnis pirmyn.

– Kasmet po egzaminų pasigirsta, kad didelė dalis šiuolaikinio jaunimo yra beraščiai, bevaliai, neturi kantrybės, viskuo skundžiasi. Kaip yra iš tiesų?

– Visi esame skirtingi. Skirtingai priimame informaciją. Tiesa, kad yra daugiau jaunimo, kurie yra nekantrūs. Kažkada 45 min. pamokai buvo normalu. Dabar visi žino, kad "YouTube" filmukas turi būti vos 2–3 min., žinutės – trumpos, nes sunku išlaikyti dėmesį. Anksčiau buvo rašomi puslapio ilgio laiškai, dabar – žinutė su dviem trim žodžiais, daug šypsenėlių, kitokių emociukų. Todėl per lietuvių kalbos egzaminą reikia ilgo rašinio, ir būna sunku perjungti smegenis.

– Vaikai nėra prastesni, blogesni, tiesiog kitokie?

– Taip. Blogų vaikų iš viso nebūna. Kai kurie nemoka išreikšti savo emocijų arba jas išreiškia keiksmažodžiais, nes gal jo aplinkoje kitaip žmonės nešneka.

– Kaip atrasti motyvaciją mokytis? Kaip jūs atšaunate tiems, kurie klausia, kodėl būtina mokytis dalykų, kurių gyvenime tikriausiai nė karto neprireiks?

– Aš mokau fizikos. Žmonės ypač nežino, kam jos reikės gyvenime. Fiziką matau kaip mokslą, kaip smegenų ir logikos lavinimą. Gyvenime reikės priimti įvairius sprendimus. Juos galima priimti greitai ir konceptualiai galvojant. Arba galima pasiduoti emocijoms. Fizika ir moko, kad pirmiausia reikia pasverti, pasižiūrėti situaciją ("duota", "rasti"), tada ieškai priemonių. Ir nėra skirtumo, kuo tu tapsi: fiziku, chemiku ar rašytoju. Be to, šiais laikais sritys labai susipina, pavyzdžiui, fizikai rašo grožinės literatūros knygas, matematikai kuria eilėraščius, ekonomistai, pasiremdami fizikos dėsniais, nagrinėja ekonominius reiškinius.

Orumas susijęs ne vien su atlyginimu. Ir bendras visuomenės požiūris į mokytoją turėtų būti kitoks.

– Kas yra tėvų valioje kalbant apie švietimo kokybę?

– Rodyti pavyzdį, kad išsilavinimas, mokymasis, eksperimentavimas, knygų skaitymas, bendras pasaulio suvokimas, kritinis mąstymas yra labai svarbu. Pavyzdžiui, jeigu draugas ką nors parašė per mesendžerį, tai nebūtinai bus tiesa. Informaciją reikia tikrinti.

– Kaip manote, kas toliau? Kokie bus švietimas, mokytojai, mokiniai ir visuomenė?

– Tikiuosi, kad visuomenėje po truputį atsiras daugiau liberalumo, tikėjimo pozityviais dalykais, bus mažiau verkšlenimo, daugiau noro, atsakomybės prisiėmimo ir realių veiksmų. Norėčiau, kad daug dėmesio būtų skiriama ne tik išsilavinimui, bet ir žmogiškosioms vertybėms, bendravimo įgūdžiams puoselėti. Pastebiu, kad po truputį prarandame empatiją, mažėja bendravimo poreikis.

– Iš esmės jūs nusiteikęs optimistiškai kalbant apie Lietuvos švietimo ateitį?

– Mane visada gyvenime vadindavo pesimistu, bet šiuo klausimu noriu tikėti. Suprantu, kad visi esame labai pavargę, kad būna labai sunkių momentų, kad galime būti irzlūs, parėję po darbo kartais sakome, koks velnias mus nešė į šitą galerą, bet reikia tikėti, kad, kitą dieną atsikėlęs, vėl eisi, darysi ir, anksčiau ar vėliau, rezultatą pasieksi. Kai dirbi su žmonėmis, rezultatai nepasiekiami labai greitai – tai ne fabrikas.

Išskirtinė gimnazija

KT gimnazija dabar turi 350 mokinių. Kai ji kūrėsi, buvo joje sustiprintas matematikos, fizikos mokymas, dabar yra ir sustiprinta (nuo 11-os klasės) IT (informacinių technologijų) klasė. Baigę mokyklą, mokiniai gauna sertifikatą ir penkiolika kreditų, tad vėliau studijuojant jiems nebereikia laikyti (atsiskaityti) kai kurių egzaminų ar įskaitų. Anglų kalbos čia taip pat mokoma aukštesniu lygiu nei įprastinėje mokykloje ir šios užsienio kalbos žinių šioje gimnazijoje įgyjama daugiau, nei reikia valstybiniam brandos egzaminui išlaikyti.

Gimnazijos steigėjas – Kauno technologijos universitetas, tačiau joje mokoma pagal bendrą visos Lietuvos švietimo įstaigoms nustatytą programą.

Mokytojo savivertė

Anot Vilniaus politikos analizės instituto medijų analizės programos vadovo Donato Puslio, kai kalbama apie būtinybę keistis, pradedama iš labai toli.

"Kas iš jūsų norėtų būti mokytojas? Dažnoje klasėje, uždavus tokį klausimą, mokinių rankos nepakyla. Paklausus, kodėl nėra norinčiųjų, girdisi atsakymai: mokytojo darbas labai sunkus, mokytojų atlygis už darbą labai mažas. Kai kurie vaikai, sužinoję, kiek mokytojas gauna už mėnesį darbo, prisipažino, kad tai, jų manymu, savaitės atlygis. Ir visuomenėje vyrauja požiūris, kad mokytojo profesija – visai neprestižinė. Netgi vienoje apklausoje pirma iš tų, neprestižinių, buvo nurodyta valytojo, antra – mokytojo profesija. O kai baigiau studijas, mano buvusi mokytoja, sužinojusi, kad aš tapau mokytoju, pasakė: "O aš galvojau, kad jis gali daugiau pasiekti..." Taigi, pirmiausia patys mokytojai turėtų kelti savivertę. Niekas nepavers mokytojo profesijos prestižine, išskyrus jį patį", – sakė konferencijoje D.Puslys.

Šaltinis: ELTA

Eltai šios gimnazijos direktorius Tomas Kivaras teigė, kad pagrindinė idėja surengti tokią šalies pedagogams skirtą konferenciją kilo atsižvelgiant į šiuo metu visuomenėje vyraujančias negatyvias tendencijas, kurios dažnai pasireiškia kalbant apie švietimą.

„Apie švietimą žmonės kalba iš tikrųjų daug, dažniausiai – iš neigiamos pusės. Manytume, kad reikia daugiau pozityvumo ir žvelgti į ateitį. Pastaruoju metu Lietuvos švietimą gaubia niūrių ir pesimistinių prognozių šešėlis, neigiamai veikiantis švietimo darbuotojų savivertę, motyvaciją bei ugdymo kokybę šiandienos mokyklose. Mes KTU gimnazijoje turime kitokią ateities viziją. Todėl surengėme motyvacinę Lietuvos švietimo bendruomenei skirtą įkvepiančių idėjų konferenciją „Švietimas 5.0“, apimančią platų temų spektrą, – nuo vizionieriškų švietimo ateities įžvalgų iki realių taikomųjų pavyzdžių.

Manyčiau, mokytojavimas – tai daugiau nei atlyginimas, ir tikrai ne dėl atlyginimų einama į mokytojus. Mūsų konferencijos tikslas – sutelkti švietimo profesionalus ir kitose srityse dirbančius švietimo entuziastus bei suformuluoti prielaidas, laiduojančias sėkmingą švietimo ateitį Lietuvoje, priminti, kad ateitis prasideda jau dabar. Todėl konferencijai ir ieškojome pranešėjų, kurie rečiau yra kalbinami žurnalistų ar politikų, tačiau iš tikrųjų jie turi ką pasakyti apie švietimo aktualijas bei problemas“, – sakė Eltai KTU gimnazijos vadovas.

Pirmiausia patys mokytojai turėtų kelti savivertę. Niekas nepavers mokytojo profesijos prestižine, išskyrus jį patį.

Ši gimnazija dabar turi 350 mokinių. Kai ji kūrėsi, buvo joje sustiprintas matematikos, fizikos mokymas, dabar yra ir sustiprinta (nuo 11-os klasės) IT (informacinių technologijų) klasė. Baigę mokyklą, mokiniai gauna sertifikatą ir 15 kreditų, tad vėliau studijuojant jiems nebereikia laikyti (atsiskaityti) kai kurių egzaminų ar įskaitų. Anglų kalba čia taip pat mokoma aukštesniu lygiu nei įprastinėje mokykloje ir šios užsienio kalbos žinių šioje gimnazijoje įgyjama daugiau nei reikia valstybiniam brandos egzaminui išlaikyti.

Gimnazijos steigėjas – Kauno technologijos universitetas, tačiau joje mokoma pagal bendrą visos Lietuvos švietimo įstaigoms nustatytą programą. Pasak KTU gimnazijos vadovo, joje dirbama laikantis visų švietimo tinklui šalyje privalomų normų, „bet ir jų ribose veikiant, galima būti pakankamai laisvam“. „Gal čia toks palikimas, tekęs švietimo žmonėms – galvoti, kad kažko negali daryti? Bet juk nuo mūsų pačių priklauso ir pokyčiai, ir iššūkių įveikimas“, - įsitikinęs gimnazijos direktorius T. Kivaras.

Konferencijoje „Švietimas 5.0“ dalinamasi vertingomis idėjomis apie dabarties/ateities švietimo tendencijas ir naujas kryptis, profesinius iššūkius, galimus jų įveikimo būdus.

Anot Vilniaus politikos analizės instituto medijų analizės programos vadovo Donato Puslio, kai kalbama apie būtinybę keistis, pradedama iš labai toli. Maždaug taip: pirma pakeisiu Lietuvą, o paskui pradėsiu keistis aš. Bet pradėti reikėtų nuo savęs, pirmiausia sau užduodant klausimą: o ką aš galėčiau padaryti?

„Kas iš jūsų norėtų būti mokytojas? Dažnoje klasėje uždavus tokį klausimą, mokinių rankos nepakyla. Paklausus, kodėl nėra norinčiųjų, girdisi atsakymai: „mokytojo darbas labai sunkus, mokytojų atlygis už darbą labai mažas.“ Kai kurie vaikai, sužinoję, kiek mokytojas gauna už mėnesį darbo, prisipažino, jog tai, jų manymu, – savaitės atlygis. Ir visuomenėje vyrauja platus požiūris, kad mokytojo profesija visai neprestižinė. Netgi vienoje apklausoje pirma iš tų, neprestižinių, buvo nurodyta valytojo, antra – mokytojo profesija. O kai baigiau studijas, mano buvusi mokytoja, sužinojusi, kad aš tapau mokytoju, pasakė: „o aš galvojau, kad jis gali daugiau pasiekti...“ Taigi, pirmiausia patys mokytojai turėtų kelti savivertę. Niekas nepavers mokytojo profesijos prestižine, išskyrus jį patį“, – sakė konferencijoje D. Puslys.

Kalbėdamas apie ateities mokytoją, grupės „Kalba“ įkūrėjas, konsultantas karjeros ir vidurinio mokslo klausimais Rytis Jurkėnas pabrėžė, kad mokytojui, vienam iš kertinių stulpų, ant kurių laikosi visuomenė, reikia suprasti mokinių prigimtis ir intelektus.

„Sakoma, kad situacija Lietuvoje kelia nerimą, – ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia bazinio žinių lygio. Lietuva, sakyčiau, pralaimi, kai tik 15 procentų jaunimo vėliau dirba pagal įgytą specialybę, o gal 30 proc. norėtų ateityje pagal ją dirbti. Beje, 60 proc. pasirinkimų nulėmė ne mokytojai ar mokiniai, bet jų tėvai“, – aiškino profesorius.

Paklaustas, gal per anksti priversti rinktis profesiją moksleiviai vėliau nusivilia savo pasirinkimu ir dirba ne tai, ką pasirinko, dr. R. Jurkėnas atsakė, kad pagal daugelio tyrimų rezultatus, 15 metų amžiaus žmonės jau geba pajusti savo potencialą ir pasirinkti. Tad mokytojų pareiga bei tikslas yra pamatyti, padėti pačiam mokiniui tą potencialą pajusti.

Vakarop konferencijoje vyksiančios diskusijos dalyviai, tarp kurių yra ir verslo, akademinės bendruomenės atstovų, perteiks sukauptą patirtį bei bandys atsakyti į švietimui ir visuomenei aktualų klausimą: „O kas toliau?“.

„Šią vasarą atostogų neturėsiu. Laukia daug darbų, pasiruošimas naujiems mokslo metams“, – sako naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Tomas Kivaras. Pedagogas teigia nesiruošiantis iš karto imtis radikalių permainų, pirmiausia stengsis kuo greičiau tapti mokyklos bendruomenės nariu.

– Kokie bus pirmieji jūsų darbai? Ar iš karto žadate imtis kokių nors radikalių permainų? – paklausėme T. Kivaro.

– Pirmiausia reikia susipažinti su kiekvienu kolektyvo nariu, mokiniais, pajusti KTU gimnazijos bendruomenės dvasią. Norėdamas atlikti darbus, turiu įsilieti į bendruomenę, tapti jos nariu. Šie mokslo metai jau baigiasi, todėl pagrindinį dėmesį skirsiu pasiruošimui kitiems mokslo metams. Yra daug rutininių darbų – teisinė bazė, dokumentai, kurių iš karto imsiuosi.

Mokykla nuo lapkričio mėnesio neturi direktoriaus ir sugeba puikiai gyventi, todėl vos atėjus iš karto imtis daryti didelius pokyčius nėra tikslo. Permainos bus įgyvendinamos palaipsniui, natūraliai.

– Prisistatydamas gimnazijos bendruomenei, sakėte, kad sieksite mokyklos atvirumo. Kaip jo sieksite?

– KTU gimnazija yra mažas uždaras pasaulis, kurį reikia atverti. Noriu, kad mokytojai važiuotų stažuotis į užsienį, vestų seminarus, konsultuotų kitus Lietuvos mokytojus, kad reikštųsi ne tik Kaune, bet ir Vilniuje formuojant švietimo strategijas ministerijoje. Juk kiekvienas KTU gimnazijos mokytojas yra unikalus, todėl iš jų reikia mokytis.

Sieksiu, kad jauni mokytojai turėtų mentorius. Geras mentorius visada yra naudingas. Man pačiam toks būtų reikalingas.

– Jaunas amžius – privalumas ar trūkumas?

– Pats svarsčiau, kad amžius yra didžiausias mano trūkumas, tačiau kolegos nuramino, pasakydami, kad Estijos švietimo ministrui – 28 metai, premjerui – 35 metai. Vadinasi, yra gerų pavyzdžių, kur jauni žmonės gauna valdžią.

Dėl amžiaus nebesijaudinu, nes jei dabar esu per jaunas, tai po penkerių metų visi sakys, kad jau esu per senas. Kaip pasakyta dainoj: „Gimiau nei per anksti, gimiau nei per vėlai – gimiau pačiu laiku“. Svarbiausia, kad tikiu savimi ir komanda, su kuria ateinu dirbti. Esu komandos žmogus.

Prieš septynerius metus sudalyvavęs projekte „Renkuosi mokyti“, supratau, kad noriu visada būti švietime – ar dirbdamas mokytoju, ar būdamas direktoriumi, pavaduotoju, ar savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotoju.

– Papasakokite trumpai apie save – ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kuo domitės?

– Jei galėčiau, visai nenorėčiau sėdėti prie kompiuterio (juokiasi, – red. past.). Labai mėgstu sportą. Su buvusiais mokiniais esame subūrę krepšinio komandą, su kuria dalyvaujame mėgėjų lygoje. Su KTU gimnazijos mokiniais taip pat tikiuosi susitikti krepšinio aikštėje, jei tik pakvies. Žaidžiu įvairiose pozicijose – nuo gynėjo iki puolėjo.
Mėgstu protmūšius – juos ir vedu mokykloje, ir pats dalyvauju. Vasarą žvejoju. Tokie mano paprasti žmogiški pomėgiai. Visada domiuosi mokslo, švietimo naujovėmis.

Portalas kaunodiena.lt primena, kad naujasis KTU gimnazijos direktorius buvo išrinktas vakar. Juo tapo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas trisdešimtmetis T. Kivaras.

Fizikos bakalauro ir magistro diplomus turintis pedagogas yra Lietuvos mokinių fizikos olimpiados tarybos narys, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos Vilniaus valdybos narys, Vilniaus miesto fizikos mokytojų metodinės tarybos narys, „Renkuosi mokyti“ alumnų narys.

KTU gimnazija veikia jau 25-erius metus ir yra viena pirmaujančių Lietuvos gimnazijų. Šiuo metu joje mokosi apie 300 mokinių, o dirba apie 40 pedagogų.

Penktadienį tėvams, mokiniams, alumnams, akademinei bendruomenei prisistatė trys pretendentai į Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriaus postą. Kandidatai KTU „Santakos“ slėnyje susirinkusiai gausiai auditorijai išdėstė savo gimnazijos ateities vizijas.

„Atrankos kartelė užkelta labai aukštai, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė KTU rektorius Petras Baršauskas, – ačiū, kad padedate mums šiame visuomenę ypač dominančiame procese.“

Rektorius pabrėžė, jog konkursas vykdomas ypač skaidriai, apibrėžiant aiškius atrankos kriterijus, įtraukiant visas suinteresuotąsias puses ir paragino mokyklos bendruomenę būti atviriems ir kritiškiems.

Į vienos geriausių šalyje KTU gimnazijos direktoriaus postą kandidatuoja KTU Studentų ugdymo centro direktorė Vilija Dabrišienė, Lietuvos edukologijos universiteto Ugdymo pagrindų katedros lektorė Kristina Gailienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras. Keturi kandidatai dėl įvairių priežasčių iš konkurso pasitraukė.

Prisistatydami visi pretendentai pabrėžė siekiantys išsaugoti ypatingą KTU gimnazijos bendruomenės identitetą, savitą aplinką, kuri ypač svarbi ugdant gabius vaikus. Kaip tobulintinos sritys buvo pažymėtas mokyklos didesnio atvirumo – tiek bendradarbiaujant su kitomis ugdymo įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje, tiek dalyvaujant visuomenėje vykstančiuose procesuose – skatinimas bei naujų ugdymo būdų paieška.

Po trumpo prisistatymo kandidatai atsakė į gausius susirinkusiųjų klausimus.

„Švietimo sistemos darbuotojų atranka labai formalizuota, todėl šis, papildomas, etapas, kurio metu pretendentus gali pamatyti ir tiesiogiai jiems klausimus užduoti mokyklos bendruomenė yra labai sveikintina praktika“, – sakė KTU Žmogiškųjų išteklių departamento direktorius Mindaugas Vinkus.

Pasak jo, renginio dalyviai aktyviai išnaudojo galimybę pabendrauti su kandidatais, sulaukta daug ir įvairių visoms pusėms rūpimų klausimų. Renginio metu išdalintos anketos, kuriose buvo prašoma įvertinti kandidatus, bus pateiktos atrankos komisijai.

Komisija, kurią sudaro KTU, KTU gimnazijos, Švietimo ministerijos ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atstovai, sprendimą dėl būsimojo KTU gimnazijos direktoriaus priims kovo 25 d. Naujasis direktorius darbą turėtų pradėti balandžio pradžioje.

Portalas kaunodiena.lt primena, kad ilgametis KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis dėl gimnazijoje kilusio konflikto su viena mokine atsistatydino praėjusių metų gruodžio mėnesį. Nuo to laiko laikinai direktoriaus pareigas užima pavaduotojas Leonas Narkevičius.

Iškilmingame renginyje, skirtame iškilios mokslininkės, pedagogės Meilės Lukšienės metams paminėti, pedagogus su tarptautine mokytojo diena sveikino seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, taip pat įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos laureatui, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojui Tomui Kivarui.

Savo profesinę šventę švenčia 35 tūkstančiai šalies mokytojų. Į Lietuvos nacionalinę filharmoniją  susirinkusius pedagogus sveikino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pabrėžė, kad mokytojai atsakingi ne tik už jauno žmogaus žinias, bet didele dalimi ir už jo moralę, elgesį, geranoriškumą, už visapusišką asmenybės ugdymą.

„Geranoriškumas vienas kitam juk tapo nebemadingi ir dėl to labai gaila. Mokykla bendrąja šio žodžio prasme turi pradėti naują atsigavimo etapą. Sveikinu pradėtas permainas, bet manau, kad šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti“, – kalbėjo Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.

Renginyje dalyvavo daug jaunų mokytojų, kurie prieš penkerius metus, 2008-taisiais, atėjo į mokyklas dalyvaudami programoje „Renkuosi mokyti“. Daugiau nei pustrečio šimto jaunuolių tada pasirašė patirties kaupimo lakštus, įsipareigodami 5-erius metus dirbti mokykloje. Sąlygą įvykdžius, jiems buvo pažadėta lakštą iškeisti į dovaną, skatinančią tobulėti.

„Iš tų 250, kurie tokį įsipareigojimą priėmė, beveik 170 vis dar dirba mokykloje. Jiems įteiksime po asmeninį kompiuterį“,  – atskleidė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Tarp jaunųjų mokytojų, prieš penkerius metus pirmą kartą įžengusių į klasę, yra ir ketvirtosios Meilės Lukšienės premijos laureatas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras. Jis nesigaili pasirinkęs mokytojo darbą – kūrybingą, verčiantį tobulėti ir nenuobodų.

„Visuomet reikia atrasti tų perliukų, ką jiems pasakyti, kad šie atsisuktų, pamatytų. Ar per fizikos pamoką užleisti kokį nors muzikinį garsą, ar padaryti kažką netikėto, kad pamokos nebūtų monotoniškos,  kad įvyktų kažkas naujo, keisto. Tada juos įtraukia, sudomina ir jie visą laiką į tave žiūrės. O šiaip manau, kaip ir Meilė Lukšienė pasakytų, kad kiekvienam mokytojui svarbiausa jo asmenybė – žmogus arba traukia kitus žmones prie savęs, arba netraukia“, – kalbėjo Meilės Lukšienės premijos laureatas T. Kivaras.

Meilės Lukšienės premiją Ministerija įsteigė 2010 metais pedagogams, nevyresniems nei 35-rių, už tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Ji teikiamam kiekvienais metais. Laureatui įteikiamam daugiau kaip 15 tūkst. litų.

Meilės Lukšienės premijos šių metų laureatu tapo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Tomas Kivaras.

Tai ketvirtadienį paskelbė šios premijos skyrimo komisija, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Kasmet skiriama premija šiuo metu siekia 15 tūkst. 600 litų.

T.Kivaras mokytoju dirba nuo 2008 metų. Jis pradėjo dirbti kaip programos "Renkuosi mokyti" dalyvis. Nuo 2010 metų jis - Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas.

Šiais metais T.Kivaras išrinktas gimnazijos gamtos mokslų metodinės grupės pirmininku.

Pasak ŠMM, be aktyvios veiklos gimnazijoje, T.Kivaras dalyvauja įvairiose visuomeninėse organizacijose, skaito pranešimus Vilniaus, šalies pedagogų konferencijose ir seminaruose, taip pat dalyvauja rengiant mokinius tarptautinėms jaunimo gamtos mokslų, jaunųjų matematikų, fizikų ir chemikų, ES gamtos mokslų olimpiadoms.

Premiją ir laureato diplomą T.Kivarui švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis įteiks sekmadienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame renginyje, skirtame Tarptautinei mokytojų dienai ir M.Lukšienės metams paminėti.

2010 metais ŠMM įsteigta M.Lukšienės premija teikiama ne vyresniems nei 35 metų pedagogams už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą. Premija siekiama įprasminti M.Lukšienės atminimą ir skatinti jaunus pedagogus aktyviai įsitraukti į švietimo plėtotės darbus.

M.Lukšienės premijos laureatais yra tapę Kauno šv. Mato vidurinės mokyklos matematikos ir informatikos mokytojas Vygantas Kornejevas, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos chemijos mokytojas Ramūnas Skaudžius, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos anglų kalbos mokytoja Rūta Pivoriūnaitė.

Anot ŠMM, 1913 metais gimusi švietimo reformos pradininkė, mokslininkė, literatūrologė, edukologė, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė, habilituota daktarė M.Lukšienė-Matjošaitytė padėjo stiprų pagrindą atkurtos Lietuvos valstybės švietimui.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius yra paskelbęs Meilės Lukšienės metais.

2011 metais Paryžiuje per UNESCO generalinės konferencijos 36-ąją sesiją M.Lukšienės 100-osios gimimo metinės įtrauktos į minimų sukakčių kalendorių ir 2013 metais minima UNESCO šalyse.