Orientyras – 6 arba 12 mėnesių

Nevaisingumo gydymo ekspertai akcentuoja, kad norint prisišaukti gandrus, svarbu nedelsti ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos. Tačiau apie krykštaujančius mažylius svajojančioms poroms kartais kyla dilema, kada ieškoti pagalbos. Kai kurie suskumba registruotis konsultacijai dėl nevaisingumo vos po kelių mėnesių bandymų pastoti, kiti delsia net dešimtmečius.

Socialinėje paskyroje ir gyvai pacientus konsultuojantis akušeris ginekologas T. Lūža taip pat dažnai sulaukia klausimų, kada reikėtų kreiptis pagalbos. Pasak gydytojo, jei abu partneriai yra ne vyresni nei 30 metų ir neturi sveikatos bėdų, ramiai susilaukti vaikų gali bandyti iki metų laiko. Per metus laiko pastoti pavyksta 80 proc. moterų.

Greičiau ieškoti pagalbos rekomenduojama, jei moteris vyresnė nei 35 metų, turėjo tam tikrų ginekologinių problemų ar kitų sveikatos bėdų.

Skirtumas: T. Lūža paaiškino, kad kai moteris operuojama dėl vaisingumo, operavimo būdai šiek tiek skiriasi nuo įprastos operacijos. / „Northway“ nuotr.

„Nevaisingumas nustatomas ir pora pradedama tirti bei gydyti, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, moteris nepastoja per 12 mėnesių. Jei moteris vyresnė nei 35 metų ar žinoma aiški nevaisingumą galinti sąlygoti priežastis (mėnesinių ciklo sutrikimai, buvę uždegimai, endometriozė, traumos, operacijos, kiaušintakių patologija), tyrimus rekomenduojama pradėti, jei moteris nepastoja per šešis mėnesius“, – papildė kolegą gydytoja Ž. Petrutienė.

Kartais prireikia operacijos

Remiantis tarptautine statistika, 20 – 30 proc. vaisingumo sutrikimo atvejų lemia moters sveikatos problemos. Apie 15 proc. moterų susiduria su nevaisingumu dėl endometriozės.

„Liga trikdo vaisingumą dėl daugelio faktorių: susidariusių sąaugų mažajame dubenyje, susiformavusių endometriozinių cistų kiaušidėse, mažinančių kiaušidžių rezervą, biologiškai aktyvių medžiagų, kurios neigiamai veikia lytines ląsteles ir embriono implantaciją“, – apie vieną dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių pasakojo Ž. Petrutienė.

Mažinti galimybę pastoti gali ir kitos priežastys: kiaušintakių patologija (įgimti ar įgyti pažeidimai po infekcijų, endometriozės, operacijų), sąaugos pilvo ertmėje (po buvusių mažojo dubens uždegimų, operacijų), gimdos patologija (vystymosi anomalijos, buvę uždegimai, miomos).

Pasak Ž. Petrutienės, gydant šias būkles prireikia chirurginės intervencijos. Pirmenybė teikiama minimaliai invazyviems endoskopiniams metodams.

Nors moters amžius nėra pagrindinis kriterijus, kada gali prireikti chirurginės intervencijos dėl nevaisingumo gydymo, tačiau vyresnės moterys dažniau būna susidūrusios su įvairiomis sveikatos bėdomis, nors pasitaiko ir išimčių.

Renkasi tik tausojančius metodus

„Gydant nevaisingumą svarbu maksimaliai tausoti lytinių organų anatomiją ir funkciją. Žinoma, kiek tai leidžia diagnozuota patologija, todėl pirmenybė teikiama maksimaliai tausojantiems endoskopiniams diagnostiniams ir chirurginio gydymo metodams“, – pasakojo Ž. Petrutienė.

Gydytoja paaiškino kada ir kokie diagnostiniai bei gydymo metodai taikomi. Histeroskopija – gimdos ertmės apžiūra specialiu instrumentu, kuris bendrinėje nejautroje įvedamas per gimdos kaklelį. Histeroskopija atliekama, jei prieš tai atliktų ultragarsinių ar rentgeno tyrimų metu įtariama gimdos anomalija, polypai, pogleivio miomos, gimdos ertmės sąaugos. Šios procedūros metu, naudojant specialius instrumentus šalinami minėti radiniai, paimamos biopsijos.

Orientyras: pasak Ž. Petrutienės, pagrindiniai nevaisingumo gydymo principai yra paremti greita ir tikslia diagnostika. / „Northway“ nuotr.

Laparoskopija – tai diagnostikos ir gydymo metodas, padedantis apžiūrėti ir įvertinti mažojo dubens ir pilvo organus, kai per nedidelius pilvo sienos pjūvelius įvedama optinė sistema ir ploni chirurginiai instrumentai. Įvertinama gimdos, kiaušidžių būklė, sąaugos, kiaušintakių būklė ir jų praeinamumas, endometriozė bei nustatoma jos stadija.

Laparoskopijos metu šalinamos sąaugos, kiaušidžių cistos, koaguliuojami endometriozės židiniai, atliekamos kiaušintakių plastinės operacijos, šalinamos miomos.

Svarbus gydytojo profesionalumas

Pasak Ž. Petrutienės, pagrindiniai nevaisingumo gydymo principai yra paremti greita ir tikslia diagnostika. Chirurginis gydymas leidžia daugiau padaryti ir be sudėtingų apvaisinimo procedūrų.

„Endoskopinė chirurgija gera tuo, kad aptikus akivaizdžią kliūtį pastojimui, ji iškart ir pašalinama. Tokiu atveju moters pastojimo procentas gali siekti net 100. Kai kurios literatūros šaltiniais sėkmės rodiklis būna apie 80 – 90 procentų. Endoskopinė chirurgija yra mažai invazyvi, tausojanti organus bei sveikatą“, – kolegei antrino T. Lūža.

Geri rezultatai po chirurginės intervencijos priklauso ir nuo gydytojo profesionalumo, tad svarbu, kad pasirinktas operavimo būdas būtų tausojantis organus.

„Kai moteris operuojama dėl vaisingumo, operavimo būdai šiek tiek skiriasi nuo įprastos operacijos: naudojami plonesni instrumentai, labiau tausojami audiniai ir organai. Labai svarbu, kad pastojimui svarbūs organai ne tik išlaikytų savo funkcijas, bet jas būtų galima ir dar labiau pagerinti“, – aiškino gydytojas.

Po tokių tausojančių operacijų moteris gali greičiau grįžti prie kasdienės veiklos, nes pooperacinis laikotarpis būna kur kas trumpesnis nei kitais atvejais.

Gimdžiusi ar negimdžiusi?

Ar skiriasi nevaisingumo gydymas gimdžiusioms ir negimdžiusioms moterims? Pasak T. Lūžos, priklausomai nuo to, ar nevaisingumas yra pirminis ar antrinis, priklauso sėkmingo gydymo procentai. Jei moteris buvo pastojusi, nors ir nesėkmingai, toje pačioje partnerystėje – tai jau geras ženklas, kad gali pavykti pastoti natūraliai, o prireikus pagalbinio apvaisinimo, sėkmės tikimybė būna kur kas didesnė.

„Gydant nevaisingumą bei taikant chirurginius metodus tausojamos ir gimdžiusios, ir negimdžiusios moterys, nes gydymo metodai taikomi, remiantis geros medicininės praktikos rekomendacijomis ir metodikomis“, – reziumavo Ž. Petrutienė.

Nustebino pats save

– Kaip nutiko, kad sėkmingai Vilniuje dirbęs ir socialiniuose tinkluose aktyviai bendraujantis akušeris ginekologas nusprendė persikraustyti į kitą – Žemaitijos sostinę, kitame Lietuvos gale – Telšius? Tikriausiai daugelį nustebinote tokiu savo sprendimu?

– Nuo gimimo esu žemaitis, tad grįžau į Žemaitiją. Po studijų Vilniaus medicinos universitete likau ten gyventi – visada apie tai svajojau. Kurį laiką buvo minčių važiuoti dirbti į užsienį, bet pavyko įsitvirtinti sostinėje: pastaruoju metu dirbau aukšto lygio ginekologijos klinikoje, kuri rezidentūros metais atrodė kaip svajonė, ir nebesinorėjo nieko keisti.

Bet laiku atėję pasiūlymai paskatina permąstyti tam tikrus dalykus, vertybes, priimti naujus profesinius iššūkius bei galimybes.

Taip, šitas mano gyvenimo pokytis visiems buvo labai netikėtas, net man pačiam. Laukė ilgi pokalbiai su šeima. Tai nebuvo vienos dienos ar savaitės apsisprendimas. Ilgas pliusų ir minusų dėliojimas išėjo į naudą – dabar džiaugiuosi savo sprendimu.

– Kaip sekasi įsitvirtinti Telšiuose? Turbūt ten įnešėte naujų vėjų?

– Telšių ligoninės administracija labai palaiko, skatina naujoves. Norisi išmokyti operuoti jaunus kolegas, atvažiuojančius į Telšius, atskleisti jiems įvairias gydymo subtilybes, supažindinti su naujais gydymo būdais. Kolegos sako, kad esu gimęs būti mokytoju (Vilniuje yra dėstęs medicinos studentams – Aut.past.).

Geriau, kai nesi vienintelis galintis operuoti gydytojas – konkurencija ir patį skatina tobulėti. Kitas dalykas – naktį galėsiu ramiau miegoti, nes operuoti mokės ne tik skyriaus vedėjas.

– „Kaip pasisekė klaipėdietėms!“ – tokie komentarai pasirodė Jūsų socialinio tinklo paskyroje, kai pasidalinote žinia, kad nuo šiol konsultuosite ir Klaipėdoje. Kaip Jūsų planuose atsirado uostamiestis?

– Sulaukęs pasiūlymo prisijungti Klaipėdoje prie „Northway“ medicinos ekspertų komandos, apsidžiaugiau, kad turėsiu kur panaudoti savo įgūdžius nevaisingumo gydyme. Tai sritis, kuria aš itin domiuosi, o „Northway“ turi modernų, nemažai patirties turintį Vaisingumo centrą, taip pat naujas, erdvias operacines, kuriose sudarytos visos sąlygos atlikti modernias, šiuolaikiškas, mažai invazyvias, organizmą tausojančias operacijas.

Išnaudoja socialinę erdvę

– Kodėl sugalvojote susikurti gydytojo paskyrą socialiniuose tinkluose, kur dalinatės medicininėmis žiniomis, konsultuojate, patariate?

– Ginekologija nėra sritis, kur galima konsultuoti nuotoliniu būdu, bet įvertinus situaciją galima nukreipti tinkama linkme, patarti, kur ieškoti pagalbos. Norisi skleisti medicininę informaciją, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms.

Informacijos šiais laikais yra daug, bet, pastebiu, kad moterys labiau linkusios pasitikėti draugės, kaimynės ar mamos patarimais bei patirtimi. Noriu, kad moterys turėtų patikimesnės informacijos šaltinį. Pacientės turi susikūrusios daugybę mitų, kuriuos norisi laužyti. Pastebiu, kad neturėdamos su kuo pasitarti, moterys net gali sau pakenkti. Tai ypač išryškėjo per pandemiją, kai tapo sunkiau patekti pas gydytoją. 

„Northway“ nuotr.

Socialinė paskyra prisideda ir prie mano žinomumo. Mane pažįstančioms pacientėms atstumas nėra kliūtis, atvyksta konsultuotis, gydytis ir operuotis iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų.

– Kokie mitai populiariausi ir kaip pavyksta juos laužyti?

– Dažnai klaidingai manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, nors vėliau paaiškėja, kad problemų turi abi pusės. Nė vienas iš jų nėra „kaltas“, tai yra bendra poros liga. Daug mitų yra susiję su kontracepcija. Manoma, kad hormoninės spiralės sukelia įvairias ligas arba kad per pirmus lytinius santykius nesisaugojant neįmanoma pastoti.

Juokingiausia, kai socialinėje erdvėje bandai paneigti kokį mitą, o kitą dieną atėjusi pacientė klausia to paties. Tad supranti, kad ne visos moterys gyvena socialinėje erdvėje ir ne visas jas pasiekia reikalinga informacija.

Akušerija prognozėms nepasiduoda

– Kuri sritis akušerijoje-ginekologijoje Jums teikia didžiausią profesinį pasitenkinimą?

– Nuo darbo pradžios stengiuosi išlaikyti visą specialybės plotį kiek tai įmanoma, pradedant nuo ambulatorinių konsultacijų, vėžio profilaktikos, nėštumo priežiūros iki operacijų, nevaisingumo gydymo technologijų. Pirmenybę teikiu nevaisingumo gydymui, chirurginei ginekologijai. Šios sritys teikia didžiausią pasitenkinimą ir galimybę tobulėti.

Vilniuje kiek atitrūkau nuo akušerijos, nes didžiąją darbo laiko dalį atimdavo įvairios ginekologinės operacijos, nevaisingumo gydymas ir diagnostika, bet dabar teko prie jos sugrįžti, nes Telšių regioninėje ligoninėje yra bendras Akušerijos-ginekologijos skyrius, kuriame gydomos pacientės dėl ginekologinių susirgimų, nėštumo patologijos ir priimami gimdymai. Šioje srityje taip pat netrūksta naujovių, tad smagu prisiminti, tobulėti ir padėti.

– Pacientės Jums negaili gerų bei šiltų atsiliepimų ne tik už profesionalumą, bet ir bendravimą. Kaip pavyksta taip gerai su jomis sutarti?

– Neturiu recepto, kaip bendrauti, natūraliai taip gaunasi. Ne visada būna lengva. Kartais net diagnozę reikia mokėti tinkamai pasakyti. Pranešus liūdną žinią, atrodo, net pačiam empatiškai skauda.

– Kokią diagnozę pranešti sunkiausia?

– Sunkiausia pasakyti, kad nesivysto nėštumas. Pacientėms visada sakau, kol nepagimdysite, rizika visada išlieka. Akušerija – sunkiai prognozuojamas dalykas. Grėsmingi pokyčiai gali nutikti per akimirką. Arba, kai įvertinus visus tyrimus, matai, kad ir pagalbinis apvaisinimas nepadės susilaukti savo genetinių vaikų: būna išsekęs kiaušidžių rezervas arba nepavykusios kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Medicina nėra visagalė. Amžius yra pagrindinis kriterijus, pastojant tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo pagalba.

Trombonas ir japonų kalba

– Kaip pabėgate nuo įtemptos kasdienybės? Feisbuke teko matyti nuotrauką, kur grojate su kitais muzikantais.

– Turiu nemažai užsiėmimų. Persikrausčius į Klaipėdą, mėgstame su šeima pabūti gamtoje. Vakare, po darbų kone kasdien važiuojame prie jūros. Juokaudamas sakau – jaučiuosi, kaip per atostogas. Prieš išsikraustant iš Vilniaus daugelis teiraudavosi, kaip galiu iškeisti sostinę su savo senamiesčiu, renginiais į regioną? Bet dėl darbų gausos nebūdavo kada ten lankytis. Grįžus po darbo 21 valandą, nesinori nei į senamiestį, nei į Operos ir baleto teatrą. Gal iš Klaipėdos ten net dažniau nuvažiuosiu?!

„Northway“ nuotr.

Pagrindinis mano pomėgis – groti trombonu, nors pastaruosius kelerius metus mažiau tuo užsiimu. Kai nusistovės darbo ritmas, gal ir čia nuspręsiu groti kokiame orkestre ar ansamblyje. Grojant su kitais muzikantais, pasineri į kitą pasaulį ir dingsta visos mintys apie darbą ir buitį.

– Esate gana įvairiapusė asmenybė. Minėjote, kad dar domitės robotika ir elektronika, mokotės kalbų. Kuri veikla yra mėgstamiausia?

– Robotika ir elektronika visada labai domino, bet intensyviau pradėjau domėtis per karantiną. Puiki galimybė atsijungti nuo kasdienybės.

Mėgstamiausia veikla – kalbų mokymasis. Dėl laiko stokos buvau ją apleidęs, bet dabar važiuodamas į darbą Telšiuose klausausi muzikos arba mokausi japonų kalbos. Per medaus mėnesį buvau Japonijoje, tad kartais praversdavo šios žinios. Vietiniai nustebdavo išgirdę mane kalbant japoniškai, nors ne visada pavykdavo susikalbėti dėl skirtingų dialektų.

Kodėl pasirinkau japonų kalbą? Mane traukia egzotinės kalbos. Studijų metais priklausiau organizacijai, kur padėdavome adaptuotis pagal mainų programas atvykstantiems kitų šalių studentams. Taip susiradau draugų japonų.

Norėčiau išmokti pasisveikinti ar pasakyti bent pagrindines frazes visomis pasaulio kalbomis. Smagu nustebinti užsienietį. Vienu metu gilinausi ir į arabų, kinų kalbas, bet tam reikia šių kalbų mokančių draugų arba mokytojo, tad jas atidėjau ateičiai.

Pirmoji kalba, kurios pradėjau mokytis savarankiškai, buvo ispanų. Mokyklos bibliotekoje radau rusų – ispanų kalbos žodyną, taip ir susidomėjau. Čekijoje studijavau pagal Erasmus programą, tad šiek tiek pramokau čekiškai. Gerai moku keturias kalbas: rusų, anglų, ispanų ir japonų.

– Klausantis Jūsų apie darbą bei įvairius pomėgius, natūraliai kyla klausimas, ar Jums paroje nepritrūksta laiko?

– Pritrūksta. Kasdien stengiuosi viską suderinti. Neperdegti padeda kokybiškas darbo ir miego režimas, laiko planavimo įgūdžiai. Esu labai patenkintas savo pasirinkimu, naujais iššūkiais ir galimybėmis.