„Šiandien visa didžiulė erdvė nuo Vašingtono iki Vilniaus suvienyta politiškai, ekonomiškai ir vertybiškai, ją jungia ir nesutraukiami kolektyvinės gynybos bei saugumo saitai – tuo dar kartą įsitikinome per NATO viršūnių susitikimą“, – savo kalboje Vilniaus universitete trečiadienį, pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui sakė G. Nausėda.

„Viso to nebūtų be įkvepiančios Jungtinių Valstijų lyderystės, nebūtų be mūsų bičiulių amerikiečių idėjų, išteklių ir didžiulių pastangų. Ir šiandien, kai mūsų regione žiauriai brutali Rusijos karinė agresija grasina sutrypti demokratiją ir laisvą tautų apsisprendimą, JAV nestovi nuošalyje“, – tvirtino jis.

Šiandien visa didžiulė erdvė nuo Vašingtono iki Vilniaus suvienyta politiškai, ekonomiškai ir vertybiškai.

Po G. Nausėdos kalbą netrukus turėtų sakyti ir Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Sutinkame jį ne tik kaip kitos valstybės vadovą. Sutinkame jį atviromis širdimis bei rankomis, kaip artimą draugą ir sąjungininką. Daugelį metų su didžiausia pagarba stebėjome jo nenuilstamą darbą laisvei. Šiandien Prezidentas Joe Bidenas yra čia, su mumis, ir mes turime puikią progą padėkoti jam ir visiems Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėms“, – sakė Lietuvos prezidentas.

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad JAV buvimas Lietuvoje sustiprina šalies saugumą, o valstijų pagalba Ukrainai „sustiprina jos galią priešintis okupantui“.

Anot jo, ilgalaikis JAV įsitraukimas į Lietuvos gynybą leidžia jai sušvelninti „ilgalaikes grėsmes, kurias taip gerai žinome iš savo istorijos“.

„Kartu su JAV mes esame labiau užtikrinti dėl savo rytojaus, o tą rytojų kurdami neretai remiamės Amerikos pavyzdžiu“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad daug Amerikos lietuvių paliko Lietuvos istorijoje ryškų pėdsaką: lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, vienas partizanų vadų Adolfas Ramanauskas-Vanagas, krepšininkas Pranas Lubinas, meno kūrėjai Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas.

„Visi kartu jie savo būdu kūrė ir tebekuria lietuvišką svajonę“, – kalbėjo G. Nausėda.  

„Šiandien, šioje aikštėje, mes neabejotinai kuriame istorinį įvykį, kuris tik dar labiau sustiprins Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų draugystę“, – sakė jis.

J. Bidenas Lietuvoje vieši antrą kartą, prieš dešimtmetį jis šalyje lankėsi kaip JAV viceprezidentas.

„Tiek ES, tiek NATO sąjungininkai grėsmę mato vienodai. Viena iš (Vladimiro) Putino pergalių būtų suskaldyti Vakarus. Jam tai nepavyko“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje Briuselyje, kur ES užsienio reikalų ministrai tęsė sausio 13–14 dienomis Breste, Prancūzijoje, vykusiame neformaliame susitikime (Gymnich) pradėtas diskusijas dėl saugumo situacijos Europoje.

Ministrai nuotoliniu būdu situaciją aptarė ir su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriumi Anthony Blinkenu.

Pasak G. Landsbergio, taip pat turime būti pasiruošę greitai ir griežtai reakcijai į galimus Rusijos veiksmus, ar tai būtų riboto masto įsiveržimas į Ukrainos teritoriją, ar provokuojamos operacijos ties Ukrainos siena, kibernetinės atakos ar trikdžiai dujų tiekimui.

Anot ministro, diplomatinis derybų takelis yra svarbus ir reikalingas, tačiau to gali nepakakti atgrasyti Rusijai nuo tolesnių veiksmų: „Privalome tęsti politinę ir praktinę paramą Ukrainai, kuri dėl savo suverenios teisės pasirinkti europinį ir transatlantinį kelią patiria didžiulę grėsmę. Esame dėkingi šalims, kurios jau suteikė karinę pagalbą Ukrainai. Taip pat svarbu teikti ir ES pagalbą, stiprinant šalies atsparumą, ir kuo greičiau sutarti dėl profesionalios ES karinio mokymo misijos Ukrainoje“.

Susitikimo metu patvirtintos Užsienio reikalų tarybos išvados dėl saugumo situacijos Europoje, kuriose dar kartą patvirtinta ES tvirta ir vieninga pozicija dėl Rusijos veiksmų, pasmerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą bei pareikšta parama Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, pabrėžiamas ES pasirengimas imtis ryžtingų veiksmų, jei situacija blogėtų.

„Europos vienybė niekada negalės pakeisti transatlantinės vienybės“, – J. Stoltenbergas sakė kalbėdamas Berlyne.

Neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) paragino kurti bendras Europos pajėgas, turinčias padėti apsiginti nuo pasaulio galybių ir užtikrinti gynybinę nepriklausomybę nuo Vašingtono.

Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę sukritikavo šį E. Macrono pasiūlymą.

„Tai labai įžeidžiama, bet galbūt Europa turėtų pirmiausiai sumokėti sąžiningą indėlį NATO, kurią didžia dalimi subsidijuoja JAV!“ – parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Anksčiau NATO generalinis sekretorius ne kartą sakė, kad neprieštarauja vieningos Europos kariuomenės sukūrimo idėjai. Tačiau jis pabrėžė, kad tokios pajėgos turėtų papildyti NATO, o ne jas pakeisti. Aljanso vadovas taip pat sakė, kad „europiečiai turi patys spręsti, kaip organizuoti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje“.

„Nors transatlantinės vienybės svarba nėra naujiena, tačiau visuomet svarbu prisiminti, kodėl NATO ir ES buvo sukurtos ir kokios vertybės vienija transatlantinę šeimą“, - sakė L. Linkevičius forume, kuriame aptartas Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimas, reaguojant į bendrus iššūkius saugumui.

Pagal pranešimą, Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad saugios ir vieningos Europos išsaugojimui būtina stipri ir solidari NATO bei aktyvus JAV įsitraukimas į mūsų žemyno saugumo reikalus.

L. Linkevičius Vašingtone dalyvavo Europos politikos analizės centro (angl. Center for European Policy Analysis CEPA) diskusijoje apie glaudų bendradarbiavimą su JAV stiprinant Europos gynybą, NATO pastangas užtikrinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą dabartinių grėsmių akivaizdoje.

„Bet kokiomis pastangomis gynybos srityje ES ir NATO neturėtų dubliuotis ar konkuruoti. Bendradarbiavimas ir koordinavimas yra esminis tokių pastangų sėkmės garantas; o šios pastangos turėtų būti nukreiptos tam, kad būtų užpildyti esami trūkumai gynybos srityje“, - pabrėžė ministras.

CEPA vyriausiojo viceprezidento Edwardo Lucaso vestoje diskusijoje taip pat dalyvavo Rumunijos vicepremjerė Ana Birchall, Lenkijos ir Slovakijos užsienio reikalų ministrai Jacekas Czaputowiczius ir Miroslavas Lajčakas.