Todėl tarnybos išplatintame pranešime atkreipiamas dėmesys į 15 pagrindinių Europos Tarybos rekomendacijų, tarp kurių – įstatymų pokyčiai, translyčiams asmenims reikalingų sveikatos paslaugų užtikrinimas, statistikos apie translyčius žmones rinkimas.

„Rekomendacijose raginama nacionaliniuose teisės aktuose pripažinti lytinę tapatybę ir lyties raišką kaip pagrindus, dėl kurių draudžiama diskriminuoti. Mūsų atveju, tai turėtų būti Lygių galimybių įstatymo pokyčiai. Į įstatymą įtraukus lyties tapatybę, neliktų teisinio neapibrėžtumo ir galėtume imtis translyčių asmenų diskriminacijos atvejų nagrinėjimo, skundų tyrimo“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Lygių galimybių tarnybos atstovė Ieva Laugalytė.

Anot tarnybos atstovės, tokio pobūdžio rekomendacijų Lietuva sulaukia dažnai, tačiau jų neįgyvendina.

„Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas specifiškai Lietuvai rekomendavo „įstatymu aiškiai pripažinti, kad moterų diskriminacija dėl lyties pakeitimo yra diskriminacija dėl lyties“. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas rekomendavo Lietuvai „imtis teisėkūros priemonių, kad lytinė tapatybė būtų įstatymiškai pripažinta draudžiamu diskriminacijos pagrindu“. Apmaudu, kad vis dar neužtikriname Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo“, – sako I. Laugalytė.

Pranešama, kad kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis. 

Ispanijos šiaurės Afrikos autonominiame mieste Seutoje 41 vyras priėmė drastišką sprendimą oficialiuose dokumentuose pakeisti savo lytį, kai 2023 m. kovą buvo įgyvendintas vadinamasis „Translyčių įstatymas“.

Iš Seutoje gyvenančių vyrų, kurie pakeitė savo tapatybę, tik keturi teisėtai pasikeitė ir vardą. Dauguma jų išlaikė visus kitus gyvenimo aspektus, įskaitant vyriškus lytinius organus, lytinę orientaciją ir net veido plaukus.

„Iš išorės jaučiuosi heteroseksualiu vyru, bet viduje esu lesbietė“, – Ispanijos laikraščiui „El Español“ sakė armijos kapralas Roberto Perdigonesas.

Kaip teigia „Telegraph“, karininkai tai daro tikėdamiesi paaukštinimo ir didesnio atlyginimo.

Iš išorės jaučiuosi heteroseksualiu vyru, bet viduje esu lesbietė.

„Dėl lyties pakeitimo padidėjo mano pensija, nes moterys gauna daugiau, kad būtų kompensuojama nelygybė. Taip pat už tai, kad esu mama, gaunu 15 procentų didesnį atlyginimą“, – teigė R. Perdigonesas ir pridūrė, kad kareivinėse turi atskirą kambarį su vonios kambariu.

„Taip yra todėl, kad negaliu būti su vyrais, nes esu moteris, ir nemaniau, kad būtų teisinga būti su biologinėmis moterimis iš pagarbos joms“, – sakė A. Perdigones.

Translyčių asmenų įstatymas, priimtas 2022 m. gruodžio 22-ąją, leidžia 14 metų ir vyresniems asmenims pakeisti savo tapatybę be jokio psichologinio ar medicininio įvertinimo, nors 14–16 metų amžiaus vaikams reikia tėvų ar globėjų sutikimo.

Europos Sąjungoje atliktos apklausos duomenimis, mažiausiai diskriminuojančių nuostatų turi Nyderlandai, Švedija ir Danija. Tuo tarpu Lietuva su Rumunija ir Bulgarija yra paskutinėse vietose.

Kaip praneša Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 46 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad šalyje paplitusi diskriminacija dėl lytinės tapatybės. Suvokimas apie šios rūšies diskriminaciją Lietuvoje šiek tiek augo – 2019 metais translyčių žmonių diskriminacijos paplitimą teigė matantys 36 proc. apklaustųjų.

Taip pat 31 proc. respondentų tvirtina, kad jaustųsi nepatenkinti, jei bendradarbis, su kuriuo kasdien palaiko ryšius, būtų translytis žmogus. Nuo 2019 metų taip manančių gyventojų sumažėjo 11 procentų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėjos Ievos Laugalytės teigimu, nuostatų pokyčiai translyčių žmonių atžvilgiu vyksta itin lėtai, o tai, kad kolegų lytinė tapatybė yra vertinama profesinėje aplinkoje, lemia sudėtingas translyčių žmonių patirtis darbo rinkoje.

Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose.

„Neigiamos visuomenės nuostatos ne tik stipriai apsunkina darbo paiešką, tačiau taip pat reiškia, kad net ir pavykus įsidarbinti gali tekti dirbi nesaugioje darbo aplinkoje“,– išplatintame pranešime cituojama I. Laugalytė.

Su teiginiu, kad translyčiai asmenys Lietuvoje turėtų turėti tokias pat teises, kaip ir visi kiti žmonės, sutinka vos 28 proc. apklaustųjų.

„Šiuo klausimu savo nuostatomis vos keliais procentais pralenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją, esančias paskutinėse vietose“, – nurodė I. Laugalytė.

Kokybinis tyrimas ir apžvalga yra projekto „Centre – translyčių žmonių balsai“, vykdomo kartu su Norvegijos Karalystės lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga, dalis, teigiama prnaešime.

Tikėjimo mokymo dikasterija, skelbianti ir ginanti katalikų tikėjimą, taip pat neprieštaravo, kad būtų krikštijami tos pačios lyties porų vaikai, įvaikinti arba pagimdyti surogatinės motinos, jeigu yra pagrįsta viltis, kad jie bus ugdomi pagal katalikų tikėjimą.

Šios pastabos pateiktos spalio 31 dieną parašytame, bet tik dabar viešai paskelbtame dokumente, kuriuo atsakoma į vieno Brazilijos vyskupo klausimus.

Jį patvirtino popiežius Pranciškus, ne kartą yra sakęs, kad Bažnyčia turi būti atvira visiems, įskaitant LGBTIQ bendruomenės tikinčiuosius.

Tačiau jis yra aiškiai pasakęs, kad homoseksualumą laiko „nuodėme, kaip ir bet kokį nesantuokinį lytinį aktą“.

Katalikų mokymas santuoką apibrėžia kaip vyro ir moters sąjungą siekiant susilaukti vaikų.

Dokumente dikasterija teigia, kad translyčiai tikintieji „gali priimti krikštą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti tikintieji, jei nėra situacijos, kai kyla pavojus sukelti viešą papiktinimą ar tikinčiųjų dezorientaciją“.

Tai pasakytina apie asmenis, kuriems buvo taikytas gydymas hormonais ir (arba) atlikta lyties keitimo operacija.

Teisės aktą dar turi patvirtinti parlamentas. Tai vienas iš kelių reformų planų, kurių ėmėsi kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) trijų partijų koalicija ir kuriuos kritikavo konservatyvioji opozicija.

Pagal planuojamą Apsisprendimo įstatymą, kuris rengiamas jau daugiau nei metus, suaugusieji galės pasikeisti vardą ir teisinę lytį civilinės metrikacijos įstaigose be jokių papildomų formalumų. Apie tai jie turėtų pranešti civilinės metrikacijos įstaigai prieš tris mėnesius iki pakeitimo.

Šiuo metu pagal keturis dešimtmečius galiojantį Transseksualumo įstatymą asmenys, norintys pakeisti lytį oficialiuose dokumentuose, pirmiausia turi gauti dviejų ekspertų, „pakankamai gerai susipažinusių su konkrečiomis translytiškumo problemomis“, vertinimą, o po to – teismo sprendimą.

Per daugelį metų Vokietijos aukščiausiasis teismas panaikino kitas nuostatas, pagal kurias translyčiai asmenys turėjo išsiskirti, sterilizuotis ir atlikti lyties keitimo operacijas.

„Įsivaizduokite, kad jūs (...) tiesiog norite gyventi savo gyvenimą ir niekam nieko blogo nelinkite, o tada jūsų klausinėja, kokios jūsų seksualinės fantazijos, kokius apatinius drabužius dėvite ir panašiai, – televizijai ZDF teigė teisingumo ministras Marco Buschmannas (Markas Bušmanas). – Susijusieji su tuo mano, kad tokios apklausos yra labai žeminančios.“

„Dabar tiesiog norime šiek tiek palengvinti gyvenimą nedidelei grupei, kuriai tai labai svarbu“, – pridūrė jis.

Siūlomame teisės akte daugiausia dėmesio skiriama asmenų teisinei tapatybei. Jame nenumatyta jokių Vokietijos lyties keitimo operacijų taisyklių pakeitimų.

Pagal naująsias taisykles 14 metų ir vyresniems nepilnamečiams leidžiama pasikeisti vardą ir teisinę lytį gavus tėvų arba globėjų sutikimą. Jei jie nesutinka, paaugliai gali prašyti šeimos teismo juos nuginčyti.

Jaunesniems nei 14 metų vaikams tėvai arba globėjai turės pateikti prašymus registro įstaigai jų vardu.

Paklaustas apie nuogąstavimus, kad jaunuoliai gali priimti per ankstyvus sprendimus, M. Buschmannas sakė esąs „tvirtai įsitikinęs, kad didžioji dauguma tėvų labai rimtai ir atidžiai paklaus savęs: kas geriausia mano vaikui?“

Įsigaliojus oficialiam vardo ir pavardės bei lyties pakeitimui, vienerius metus nebūtų leidžiama atlikti jokių kitų pakeitimų.

Pagal naująjį teisės aktą, tokių vietų kaip sporto salės ir moterų persirengimo kambariai valdytojai, ir toliau spręs, kas gali jomis naudotis, teigė M. Buschmannas. Jis pridūrė, kad kitų šalių patirtis parodė, jog „paprastai tai nėra praktinė problema; vis dėlto mes ją išsprendėme, kad atsižvelgtume į dėl to susirūpinusių žmonių problemas“.

Ispanijos parlamentas vasarį priėmė įstatymą, pagal kurį vyresniems nei 16 metų asmenims leidžiama keisti teisiškai įregistruotą lytį be jokios medicininės priežiūros.

Škotijos parlamentas gruodį priėmė įstatymo projektą, pagal kurį 16 metų ir vyresni asmenys galės pakeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose savo pareiškimu. Šį įstatymą vetavo britų vyriausybė, o Škotijos pirmasis ministras pažadėjo užginčyti šį sprendimą.

Lietuva šiemet surinko keturis balus iš 30 galimų. Blogiau įvertintos tik trys ES valstybės: Latvija, Rumunija ir Bulgarija, pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Geriausiai Europoje tokių žmonių teisės užtikrintos Islandijoje. Estija surinko 15 balų, Lenkija – aštuonis.

Šiemet Lietuva įvertinta vienu balu aukščiau nei pernai.

Indeksu matuojama teisinė translyčių asmenų padėtis pripažįstant asmens lytinę tapatybę ir egzistuojančios apsaugos priemonės nuo diskriminacijos, neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų, priemonės prieglobsčio ieškantiems translyčiams žmonėms, situacija sveikatos ir šeimos srityse.

Tyrimo duomenimis, Lietuva užtikrina keturis iš 30 rodiklių: egzistuoja administracinis kelias asmenvardžiams pasikeisti, kreipiantis į teismą galima pakeisti lyties žymą dokumentuose, prieš keičiant dokumentus neprivaloma chirurginė intervencija, iš asmenų, norinčių pasikeisti lyties žymenį dokumentuose, nereikalaujama privalomos sterilizacijos.

„Translyčiai asmenys Lietuvoje susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant diskriminaciją, neigiamas nuostatas, priėmimo ir pripažinimo visuomenėje trūkumą“, – teigiama pranešime.

Translyčiai asmenys Lietuvoje susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių įvairiose gyvenimo srityse.

Reaguodama į tai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pranešė pradedanti projektą „Centre – translyčių žmonių balsai“.

Tai – dvišalė iniciatyva, įgyvendinama bendradarbiaujant su Norvegijos lygybės ir nediskriminavimo kontrolieriaus įstaiga.

Projekto veiklomis bus siekiama suprasti socialinį ir teisinį situacijos kontekstą atliekant translyčių asmenų padėties tyrimus, teisinę analizę, translyčių asmenų reprezentavimo žiniasklaidoje analizę ir vykdant plačiajai visuomenei skirtas sąmoningumo didinimo veiklas.

Tai buvo naujausias posūkis ilgai besitęsiančiame ginče, kuris supriešino translyčių teisių gynėjus su feministais, teigiančiais, kad pažeidžiamos tik moterims skirtos erdvės.

Vyriausybė apie tai paskelbė po to, kai 31 metų translytė Isla Bryson (Aila Braison), nuteista už dviejų moterų išprievartavimą prieš lyties keitimą, praėjusią savaitę po visuomenės pasipiktinimo buvo pašalinta iš Kornton Veilo moterų kalėjimo.

Jungtinės Karalystės žiniasklaida taip pat pranešė, kad kita translytė kalinė Tiffany Scott (Tifani Skot), laikoma keliančia grėsmę saugumui po to, kai priekabiavo prie trylikametės mergaitės, turėjo būti perkelta į moterų kalėjimą.

Škotijos teisingumo ministras Keithas Brownas (Kitas Braunas) nurodė skubiai peržiūrėti dabartinę praktiką.

Jis teigė, kad translyčių moterų, darančių smurtinius ir seksualinius nusikaltimus, klausimas yra „labai emocijas kelianti tema, todėl visuomenės susirūpinimas yra suprantamas“.

Tačiau jis įspėjo nestigmatizuoti translyčių moterų kaip neatsiejamos grėsmės moterims, pabrėždamas, kad „pavojų moterims kelia grobuoniški vyrai“.

Po to, kai Škotijos decentralizuota vyriausybė gruodį priėmė teisės aktus, kuriais siekiama palengvinti žmonėms galimybę patiems nustatyti savo lytį, Škotijoje translyčių žmonių klausimai atsidūrė dėmesio centre.

Britų vyriausybė neleido įstatymui gauti karališkojo pritarimo, motyvuodama galimu neigiamu poveikiu visoje JK galiojantiems lygybės teisės aktams, todėl Edinburgas ir Londonas dar kartą stojo į teisinę priešpriešą.

K. Brownas sakė, kad sekmadienio pranešimas nesusijęs su blokuojamu Škotijos įstatymu, pagal kurį nebereikėtų medicininės diagnozės, kad būtų galima save identifikuoti kaip translytį asmenį, ir būtų sumažintas ribinis amžius nuo 18 iki 16 metų.

Kai kurie feministai kritikavo Škotijos teisės aktus būtent dėl to, kad baiminosi, jog, nepaisant tekste numatytų nuostatų, seksualiniai grobuonys galės patekti į tik moterims skirtas erdves.

Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon (Nikolos Sterdžen) už nepriklausomybę pasisakanti administracija Edinburge apkaltino Londoną politizuojant šią jautrią temą. LGBTQ aktyvistai taip pat pasmerkė žingsnį blokuoti įstatymą.

Šis teisės aktas sukėlė nesutarimų Ispanijos kairiųjų vyriausybėje ir feministiniame judėjime.

Naujasis įstatymo projektas iš dalies supaprastintų lyties keitimo asmens tapatybės kortelėje procedūrą, suteikiant galimybę tai padaryti pateikiant paprastą prašymą.

Tačiau šis projektas sukėlė audringų ginčų tarp galingos Ispanijos feministinės lobistinės organizacijos ir LGBTQ lygybės aktyvistų.

Jei ketvirtadienį įstatymo projektas bus priimtas per pirmąjį svarstymą, jis bus perduotas šalies Senatui ir jei, kaip tikimasi, jis išliks nepakeistas, po kelių savaičių oficialiai įsigalios.

Ispanija taptų viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioje translyčiams būtų leista pakeisti lytį dokumentuose pateikus paprastą prašymą.

Europoje Danija buvo pirmoji šalis, kuri 2014 metais suteikė šią teisę.

Ispanijoje iki šiol oficialus lyties keitimas buvo leidžiamas tik suaugusiems, kurie turėjo pateikti medicininę ataskaitą, patvirtinančią lyties disforiją, ir įrodymą, kad pastaruosius dvejus metus buvo gydomi hormonais.

Tačiau remiantis naujuoju įstatymu, šis reikalavimas būtų nebetaikomas, ir kiekvienas asmuo nuo 16 metų galėtų laisvai pakeisti savo lytį asmens tapatybės kortelėje.

Prašymus dėl oficialaus lyties pakeitimo galėtų pateikti ir paaugliai nuo 12 metų amžiaus, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms.

Prašymą pateikęs asmuo turės po trijų mėnesių jį patvirtinti, ir tuomet jis įsigaliotų.

Šis teisės aktas yra vienas iš pagrindinių Lygybės ministerijos, kurią kontroliuoja partija „Podemos“, radikalios kairiosios pakraipos jaunesnioji partnerė ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) socialistų vadovaujamoje koalicijoje, projektų.

„Pagaliau šis įstatymas depatologizuoja translyčių asmenų gyvenimą ir užtikrina jų teises“, – teigė lygių galimybių ministrė Irene Montero (Irenė Montero).

„Šiandien feministinė dauguma šiuose rūmuose reaguoja į transfobiją“, – pridūrė ji.

Kairiųjų nesutarimai

2021-ųjų birželį Ispanijos ministrų kabineto priimtas įstatymo projektas sukėlė įtampą tarp „Podemos“, kuri yra šio teisės akto iniciatorė, ir socialistų, kurie nesėkmingai bandė jį pakoreguoti.

Šis įstatymo projektas taip pat supriešino feministinį judėjimą į palaikančiuosius I. Montero arba galingą feministinę lobizmo organizaciją, kuri susivienijo su socialistais, griežtai prieštaraujančiais šioms pataisoms.

„Valstybė turi pateikti atsakymus translyčiams, tačiau lytis nėra nei savanoriška, nei pasirenkama“, – teigė Carmen Calvo (Karmen Kalvo), buvusi P. Sanchezo pavaduotoja, taip pat vadovavusi Lygybės ministerijai, kai ši buvo kontroliuojama socialistų.

„Kai socialinė lytis iškeliama aukščiau už biologinę lytį, man neatrodo, kad tai būtų žingsnis į priekį pažangos linkme, o atvirkščiai – žingsnis atgal“, – rugsėjį laikraščiui „El Mundo“ teigė C. Calvo.

Tuo metu aktyvistai baiminasi, kad šiuo įstatymu bus piktnaudžiaujama ir jis sumenkins moterų teises, leisdamas vyrams, kurie save identifikuoja kaip moterį, varžytis moterų sporto varžybose arba reikalauti perkėlimo į moterų kalėjimą.

Jie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepilnamečiai galės pasirinkti savo lytį nuo 14 metų su tėvų leidimu, o nuo 12 metų – su tėvų ir teismo leidimu.

Socialistai siekė pataisos, pagal kurią teisminis leidimas būtų taikomas ir 14–15 metų asmenims, tačiau pasiūlymas galiausiai buvo atmestas, o tai vertinama kaip I. Montero ir „Podemos“ pergalė.

Įtampą dėl šio teisės akto paskatino socialistų LGBTQ aktyvistė Carla Antonelli (Karla Antoneli) – pirmoji ir vienintelė translytė moteris, dirbusi Ispanijos įstatymų leidėja.

„Dar vienas žingsnis, ir tai bus įstatymas, proto triumfas prieš neapykantą“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ji.

„Iki šiol tvarkos, kuri nustatytų translyčių asmenų gydymo procedūras nebuvo“, – kalbėjo SAM psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop.

„Gydydavo taip, kaip kas išmanydavo arba iš viso nežinodavo, kaip gydyti“, – sakė jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narys Jonas Fugalis.

„Tai yra tokia skylė, kuri priverčia translyčius asmenis jaustis nematomais, neįvertintais, negauti sveikatos priežiūros paslaugų“, – teigė lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) mėnesio pradžioje patvirtino lyties tapatumo sutrikimo diagnozavimo ir gydymo tvarką, kitaip tariant nuspręsta, jog transeksualai bus gydomi už valstybės pinigus.

„Ir paciento priežiūros planas atsižvelgiant į paciento norus, kaip jis nori pakeisti savo išvaizdą“, – tęsė E. Bishop.

„Per platu vadinti lyties keitimu, tai labiau yra apie diagnozavimą ir gydymą. Mes šią iniciatyvą labai palaikome“, – sakė V. Gabrieliūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lygių galimybių ekspertai tokį SAM žingsnį laiko laimėjimu. Svetimais savo kūnuose besijaučiantys to laukė beveik du dešimtmečius, tačiau kritikos neišvengta ne kiek dėl turinio, o kaip apibrėžta tvarka.

„Aš manyčiau, kad ministras pasijuto pats sau įstatymu, nes civilinis kodeksas reikalauja, kad lyties keitimui būtų priimtas atskiras įstatymas ir nustatyta tvarka. Šiuo atveju akivaizdu, kad ministerija civilinio kodekso nuostatas pažeidė“, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.

A. Širinskienė sako, kad kreipimasis į Vyriausią administracinį teismą jau rengiamas.

„Pažeidimas yra akivaizdus, matyt, padarytas grynai iš politinių sumetimų suprantant, kad yra labai prieštaringas klausimas, kuris Seime vargu ar būtų priimtas labai vienareikšmiškai“, – tęsė A. Širinskienė.

Teisininkai turi priekabių ir prie paties turinio.

„Prieinamumo kriterijus nėra iki galo įgyvendinamas, nes šis reguliavimas neaprėpia translyčių asmenų, kurie šiuo metu nėra sulaukę pilnametystės“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos (LGL) teisininkė Monika Antanaitytė.

Iki šiol medikai neturėjo lyties tapatumo sutrikimo nustatymo bei gydymo standartų, kas lėmė ne tik skirtingų praktikų asmens sveikatos priežiūros įstaigose atsiradimą, bet ir nesudarė teisinių sąlygų prireikus skirti reikalingų medikamentų, tyrimų. Dar 2007 m. Lietuva pralaimėjo bylą Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teisme (ETŽTT), vienas įvardijamų pažeidimų – teisės aktų, užtikrinančių translyčių asmenų teisę į sveikatos paslaugas, nebuvimas.

Mūsų valstybėje visi jos piliečiai yra svarbūs ir neturi būti daroma kompromisų žmogaus teisių srityje.

„Naujoji tvarka sumažins pilkojoje zonoje esančių sveikatos paslaugų apimtį ir užtikrins pacientų teises. Mūsų valstybėje visi jos piliečiai yra svarbūs ir neturi būti daroma kompromisų žmogaus teisių srityje. Tai ypač svarbu dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kur reikia ne tik žodžiais, bet ir veiksmais demonstruoti priklausymą Vakarų pasauliui ir pagarbą žmogaus teisėms“, – sako Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Aprašu apibrėžiami šeimos gydytojo, gydytojo psichiatro, endokrinologo, akušerio ginekologo, urologo ir kitų specialistų vaidmenys ir atsakomybės. Šiuo teisės aktu taip pat nustatomos gydytojų specialistų konsiliumo sudarymo sąlygos, jame dirbančiųjų įgaliojimai, detalizuoti kiti su pacientų sveikata susiję klausimai.

Pacientas, norintis pradėti gydymą hormoniniais vaistais Lietuvoje, turės kreiptis į šeimos gydytoją arba į pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją psichiatrą dėl siuntimo išrašymo į gydytojų specialistų konsiliumą. Medikamentinio gydymo skyrimo atveju kiekvienam pacientui bus sudaromas jo kompleksinio gydymo ir stebėsenos planas, atitinkantis jo sveikatos poreikius. Diagnozavimo ir gydymo paslaugos (kaip ir esant kitiems TLK-10 ligų klasifikatoriuje esantiems sutrikimams ar ligoms) bus apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Nuo 2011 m., kai Lietuva pralaimėjo byla ETŽTT, ji buvo įpareigota kasmet atsiskaityti dėl padarytos pažangos translyčių asmenų teisių užtikrinimo srityje. 2022 m. liepos 1 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje patvirtinta Lietuvos visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo ataskaita, kurioje valstybių narių teiktose rekomendacijose, skirtos žmogaus teisių padėčiai Lietuvoje gerinti, taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti translyčių asmenų teises teikiant sveikatos paslaugas. Taigi naujai patvirtinto dokumento turinys bus analizuojamas tarptautinių institucijų, vertinant tiek šalies reputaciją, tiek padarytą pažangą žmogaus teisių aspektu.