Išmokos nukentėjusiems keliuose didės ketvirtadienį įsigaliojus Seimo priimtoms Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisoms.

Jomis sustiprinta nukentėjusiųjų keliuose, ypač patyrusių labai sunkių sužalojimų, apsauga.

Seimas panaikino buvusią 5 tūkst. eurų ribą neturtinei žalai ir taip pat nustatė kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant neturtinės žalos dydį.

Pernai Seimo priimtomis įstatymo pataisomis įgyvendinami Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai ir užtikrinama Lietuvos nacionalinių teisės aktų atitiktis ES teisės aktų reikalavimams.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisas Seimas priėmė 2017 metų lapkričio 16 d. Už jas balsavo 50, prieš buvo 9, susilaikė 29 Seimo nariai.

Dabartinė riba – per žema

Pagal kol kas galiojančią tvarką, maksimali transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo suma materialinei žalai atlyginti siekia milijoną eurų. Žmogaus sveikatai padaryta žala atlyginama iki 5 mln. eurų, įskaitant 5 tūkst. eurų dėl neturtinės, dar kitaip vadinamos moraline, žalos.

R. Pociaus nuomone, dabartinės išmokų ribos per žemos ir neretai neatitinka draudėjų lūkesčių, ypač skaudžių eismo įvykių atveju, kai smarkiai sužalojami ar žūva žmonės, todėl sprendimas sumas didinti yra logiškas. „Tarkime, asmuo yra įvykio kaltininkas ir stipriai sužeidžia kitą vairuotoją. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturtinės žalos nukentėjusiajam gali maksimaliai išmokėti 5 tūkst. eurų. Tačiau jei jis kreipsis į teismą ir ten bus nustatyta, kad ši žala iš tiesų siekia 20 tūkst. eurų, likusį skirtumą kaltininkui teks sumokėti pačiam“, – aiškina draudimo ekspertas.

Tokiu atveju, pasak R. Pociaus, nepatenkintos gali likti abi pusės. Nors kaltininkas pavyzdingai draudė savo transporto priemonę, dalis finansinės naštos dėl galiojančio ribojimo už padarytą žalą vis tiek gali gulti ant jo pečių, o žalą patyręs asmuo iš kaltininko iškart gali nesulaukti visų pinigų, jei šis jų tiesiog neturės.

„Minėta situacija rodo, kad pokyčių draudimo srityje reikėjo. Buvo būtina kilstelėti išmokų už neturtinę žalą „lubas“ ir taip išspręsti problemą, kai apsidraudęs vairuotojas po eismo įvykio vis tiek priverstas papildomai susimokėti iš savo lėšų, o dėl to kartais dar labiau kenčia ir nukentėjusysis“, – pridūrė jis.

Labiau apsaugoti interesai

Kaip teigia R. Pocius, tie, kurie norėdavo dar labiau apsisaugoti per eismo įvykius, iki šiol neretai rinkdavosi papildomą draudimą, kuriame numatydavo didesnes išmokų sumas. Šis savanoriškas draudimas veikdavo papildomai prie privalomojo draudimo sutarties.

Nuo lapkričio 1 d. sudaromoms sutartims, įsigaliojus įstatymo pataisoms, didesnės išmokų ribos bus taikomos pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Todėl šiuo atveju draudimo bendrovės turės padengti neturtinę žalą iki 5 mln. eurų, kuri įskaičiuojama į bendrą žalos asmeniui draudimo sumą. „Galima sakyti, kad po pokyčių minėti atvejai bus dengiami pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Ir tiek kaltininko, tiek tuo labiau nukentėjusiojo interesai bus labiau apsaugoti“, – priduria draudiko atstovas.

R. Pociaus teigimu, išplečiant šias finansines „lubas“ lieka konkretaus išmokos dydžio pagrindimo klausimas. Kadangi materialinius nuostolius ar žalą sveikatai įprastai galima pagrįsti dokumentais, neturtinės žalos klausimas dėl savo sudėtingumo dažniausiai nagrinėjamas teisme. „Teisme neturtinė žala dėl žmogaus smarkaus sužalojimo ar mirties įvertinama ir apskaičiuojama pagal specialias metodikas ir teismų praktiką, taip pat nustatoma galutinė suma“, – sako R. Pocius.

Transporto priemonių savininkų žiniai, po šių metų lapkričio 1-osios pati draudimo sutarties forma ir kiti su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu susiję dokumentai nesikeis.

Pasiūlymu bus užtikrinta, kad nukentėjusiesiems motorinių transporto priemonių sukeltuose eismo įvykiuose būtų išmokėta visa jiems priklausanti kompensacija, net kai draudikas yra nemokus. Atnaujintomis taisyklėmis taip pat bus užtikrinta, kad asmenys, anksčiau turėję draudimą kitoje ES valstybėje narėje, būtų vertinami taip pat, kaip ir vietos draudėjai, ir turėtų galimybę pasinaudoti geresnėmis draudimo sąlygomis.

Europos Komisija siūlo tokius pakeitimus:

Draudiko nemokumas: jeigu transporto priemonės, kuria sukeltas eismo įvykis, draudikas yra nemokus, žala nukentėjusiesiems bus greitai ir visiškai atlyginta jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Tarpvalstybiniais atvejais bus užtikrinta, kad galutinė finansinė atsakomybė tektų draudiko buveinės valstybės narės draudimo sektoriui, o nukentėjusiesiems būtų greitai atlyginama žala.

Draudžiamųjų įvykių pažymos: draudžiamųjų įvykių pažymas, kurias išdavė draudikas kitoje valstybėje narėje, draudimo įmonės turės vertinti lygiai taip pat kaip ir jų šalyje išduotas pažymas. Tai turėtų užtikrinti, kad draudimo paslaugas užsienyje perkantys piliečiai galėtų naudotis tokiomis pačiomis palankesnėmis draudimo įmokomis, kaip ir vietos vartotojai.

Vairavimas neapsidraudus: bus sustiprinti valstybių narių įgaliojimai kovoti su vairavimu neapsidraudus. Tai turėtų padėti spręsti problemas, susijusias su neapsidraudusiais vairuotojais, dėl kurių didėja draudimo įmokos sąžiningiems automobilių vairuotojams.

Minimalios draudimo sumos: keliaudami po ES jos piliečiai galės naudotis tokia pačia minimalia apsauga. Pasiūlymu nustatomi suderinti minimalios apsaugos lygiai kūno sužalojimo ir turto sugadinimo atveju visoje ES, nes dabar valstybių narių taikomi minimalios apsaugos lygiai šiek tiek skiriasi.

Taikymo sritis: siekiant didesnio teisinio tikrumo į pasiūlymą įtraukta naujausia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Visų pirma, dabar taisyklėse aiškiai nurodoma, kad direktyva taikoma eismo įvykiams, įvykusiems įprastai naudojant transporto priemonę vežimo tikslais, taip pat ir naudojant privačioje teritorijoje.