Pasak ministerijos pranešimo, jei savivaldybės bent iš dalies nekompensuos nuostolių, vietoj kelių besidubliuojančių maršrutų šiaurės Lietuvoje siūloma vežti vienu nauju maršrutu Mažeikiai–Panevėžys. Jis padengtų didžiąją dalį kelionių šiame regione poreikio, teigia ministerija.

Be to, toliau išliktų maršrutai Vilnius–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai – šie traukiniai kelis kartus per dieną stoja Šiauliuose ir Radviliškyje. Bus išsaugotas ir maršrutas Klaipėda–Šilutė.

Ministerijos vadovai problemą aptarė su Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių ir Panevėžio savivaldybėmis, pranešė ministerija.

„Vertiname visus esamus traukinių maršrutus, taip pat galimybę keisti juos naujais, valstybės biudžetui mažiau nuostolingais maršrutais (...) Žmonėms galimybė keliauti išliks, atsižvelgiant į biudžetą, todėl dabar svarbu suderinti lūkesčius ir finansus“, – susitikime kalbėjo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos ir Šilutės savivaldybės gavo laiškus, kuriuose siūloma didinti traukinių keleivių skaičių arba mokėti subsidijas „Lietuvos geležinkeliams“, kad maršrutai liktų.

Pavyzdžiui, norint, jog reisas Radviliškis-Šiauliai liktų, Radviliškio savivaldybė turėtų sumokėti 227 tūkst. eurų.

Tuo metu savivaldybės įsitikinusios, kad išlaidas turėtų padengti valstybė.

„LTG Link“ BNS patvirtino, kad vyksta susitikimai su minėtomis savivaldybėmis dėl keleivių vežimo subsidijavimo kriterijų, galimų sprendimų bei būdų, kaip pritraukti daugiau keleivių. „LTG Link“ rugpjūčio pabaigoje išsiųstame rašte pasidalino vertinimu, koks galėtų būti savivaldybių indėlis, jei jos norėtų išlaikyti maršrutus, kurių nesubsidijuoja Vyriausybė.

Ateityje „LTG Link“ turėtų vežti tik tais maršrutais, kurie bus įtraukti į keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugų sutartį 2023–2032 metams ir kuriuos subsidijuos valstybė. Sutartį su Susisiekimo ministerija „LTG Link“ tikisi pasirašyti šiemet.

Pasak viceministro M. Tarnausko, pastaraisiais metais keleivinių maršrutų nuostoliai siekia apie 40 mln. eurų per metus, juos dabar dengia valstybė.

LNK teigimu, Rokiškis, Radviliškis, Šiauliai, Akmenė, Mažeikiai, Panevėžys, Klaipėda ir Šilutė gavo laiškus, kuriuose siūloma didinti traukiniais važiuojančių skaičius arba sumokėti „Lietuvos geležinkeliams“, kad maršrutai liktų.

„Subsidijuoti tokį maršrutą (nuostolingą – BNS) gali valstybė ir ar savivaldybė ", – LNK žinioms teigė „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.

Skelbiama, kad, pavyzdžiui, norint, jog reisas Radviliškis-Šiauliai liktų, Radviliškio savivaldybė turėtų sumokėti 227 tūkst. eurų.

Tuo metu savivaldybės įsitikinusios, kad išlaidas turėtų padengti valstybė.

Kol kas galutiniai sprendimai dėl maršrutų nepriimti, „Lietuvos geležinkeliai“ žada diskutuoti su savivaldybėmis.

"Lietuvos geležinkelių tinklo valdytojas "LTG Infra" šios pertraukos metu dirba ruože Livintai–Gaižiūnai. Ten vykdomas svarbus antrųjų kelių statybos projektas", – paaiškino bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" ryšių su visuomene vadovas Tomas Digaitis.

Pabaigus darbus pagrindinėje geležinkelių magistralėje galės kursuoti daugiau traukinių, bus lengviau derinamas keleivinių ir krovininių traukinių eismas.

Vykstant darbams keleivinių traukinių važiavimo tvarka pakeista liepos 19–23 d. Šiandien ir rytoj atšaukti trys traukiniai iš Klaipėdos į Vilnių, tiek pat priešinga kryptimi – iš Vilniaus į Klaipėdą. Du maršrutai tarp šių miestų sutrumpinti – traukiniai važiuos abiem kryptimis tik iki Šiaulių.

Tikimasi, kad dėl to didelių nepatogumų keleiviams nekils.

"Kadangi eismo pertrauka buvo planuojama iš anksto, tai ir bilietų nebuvo parduodama į tuos reisus. Jokių didelių nusiskundimų neturime. Keleiviams perkant bilietus mes informuojame apie tokius įvykius", – paaiškino "Lietuvos geležinkelių" atstovas.