Išimtis, leidžianti netaikyti europinių reikalavimų, baigia galioti šiemet.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė išimties pratęsimui, už balsavo 46 parlamentarai, 11 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

2007-aisiais patvirtintas Europos Sąjungos reglamentas, be kita ko, įpareigojo šalis nares pritaikyti geležinkelio infrastruktūrą specialiųjų poreikių asmenims.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad jam pradėjus vadovauti ministerijai ir ėmusis domėtis šiuo klausimu, paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ praktiškai nieko nepadarė, jog pritaikytų savo infrastruktūrą neįgaliesiems.

Ministras teigė, kad dabar rengiamas veiksmų planas, pagal kurį šį valstybės įmonė „aiškiai ir konkrečiai turėtų įsipareigoti, ką atliks per tuos penkerius metus“.

Anot J. Narkevičiaus, per penkerius metus numatoma skirti per 218 mln. eurų vykdant Europos Sąjungos reglamentą.

„Bet mes tuo neapsiribojame. „Lietuvos geležinkeliai“ įpareigoti ir tai yra daroma, skirti dar papildomų priemonių pagal geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems techninės sąveikos specifikacijas. Tam dar numatoma skirti dar apie 50 mln. eurų“, – sakė ji.

Ministro duomenimis, dar kitoms priemonėms planuojama papildomai skirti apie 16 mln. eurų.

„Taigi iš viso būtų numatyta skirti apie 300 mln. eurų“, – tvirtino jis.

J. Narkevičius taip pat pranešė, kad Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Neįgaliųjų asociacija pasirašė sutartį, kad būtų atliekamas monitoringas, kaip laikomasi įsipareigojimų, detalizuojami darbai.

Pagal Vyriausybės teikimą, nuostata, kad vežant neįgaliuosius geležinkeliu turi būti jiems sudaryta galimybė patekti į peronus, įlipti ir išlipti iš traukinių ir pan., pradės galioti 2024 metų gruodžio 2 dieną.

„Tas pratęsimas dar penkeriems metams... Neįgalieji iš 48 stočių tik dviejuose gali išsikviesti pagalbą, yra mygtukas, iš 48 stočių tik pusėje yra įrengti tualetai. Ar reikia dar penkerių metų įrengti mygtukams ir tualetams?“ – stebėjosi Seimo narys Vytautas Bakas.

„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtino, kad išimties pratęsimas būtinas, nes kitu atveju, anot jų, tektų skubiai įsigyti 32 naujus traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.

Išimtis, leidžianti netaikyti europinių reikalavimų, baigia galioti šiemet. Pritarus Vyriausybei, įstatymo pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas.

Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika trečiadienį taip pat pasiūlė Vyriausybei pritarti Geležinkelių paslaugų pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims plano projektui.

Pasak jo, planas numato konkrečias priemones, kurios turi būti įgyvendintos dabar ir ateityje, nustato terminus ir preliminarų lėšų poreikį.

„Priemonės yra koncentruotos į keleivių informavimą įsigyjant paslaugą arba bilietą, prieinamumą arba prieigą keliauti traukiniu, tai yra, maršrutai be kliūčių patekti į peroną arba traukinį, taip pat orientuotos į pagalbą stotyse, traukiniuose. Bandome įvesti sisteminį požiūrį į problemą ir jos sprendimą“, – posėdyje sakė G. Mažeika.

Nepratęsus traukinių ir peronų pritaikymo neįgaliesiems termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų. Taip pat didelių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per 100.

Įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.

Susisiekimo ministerija taip pat nurodo, kad finansiškai ir techniškai būtų sudėtinga visose stotyse vienu metu įrengti vietas, kuriose neįgalieji galėtų pranešti apie savo atvykimą ir prireikus sulaukti pagalbos, – tokia įranga yra tik pagrindinėse šalies geležinkelio stotyse.

Vyriausybė pavedė Susisiekimo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei neįgaliųjų organizacijomis aptarti plano vykdymo eigą ir kasmet iki gruodžio 1 dienos (iki 2024 metų) pateikti Vyriausybei informaciją apie priemonių įgyvendinimą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada iki gruodžio parengti konkretų priemonių planą, numatant kas ir kada bus padaryta.

„Esame sutarę, kad iki gruodžio pateiksime priemonių planą, siekius, ką reikia padaryti, kad būtų įgyvendinti tie reikalavimai“, – ketvirtadienį per neeilinį Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos posėdį sakė jis.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos negalės organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė tvirtino, kad su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais buvo susitikusi 2007-aisiais patvirtinus Europos Sąjungos reglamentą, įpareigojantį pritaikyti keliones geležinkeliais neįgaliesiems, bet tuo dėmesys ir baigėsi.

„Su „Lietuvos geležinkeliais“ buvau susitikusi dar pačioje reglamento įgyvendinimo pradžioje, lyg ir buvo dėmesys, bet paskui viskas nutilo. Buvo tik reklaminis viešinimasis, pasikviečia kokią nors organizaciją, pasimoko ir pliusą užsideda. (...) Atsainumas. Dvylika metų nedarė“, – valstybės įmonės elgesį įvertino H. Varnienė.

Neįgaliųjų komisijos narė konservatorė Ingrida Šimonytė stebėjosi, kad padarius maždaug pusę darbų paskutinę minutę susizgribta prašyti reglamento įgyvendinimo pratęsimo.

„Kiek suprantu skaičius ir pinigus, vertinant iš akies, padaryta maždaug pusė to, kas turėtų būti padaryta“, – sakė Neįgaliųjų komisijos narė konservatorė I. Šimonytė.

Kiek suprantu skaičius ir pinigus, vertinant iš akies, padaryta maždaug pusė to, kas turėtų būti padaryta.

„Lietuvos geležinkeliai“ Seimo komisijai pateikė duomenis, kad šiuo metu neįgaliesiems pritaikyti 23 traukiniai, devyni vagonai, 55 stotys ir stotelės, įrengta 11 keltuvų, trys liftai, šiemet pradėti mokymai darbuotojams padėti neįgaliesiems.

Įmonės duomenimis, neįgaliųjų poreikiams dar reikia pritaikyti 21 traukinį, 61 stotį ir stotelę, įrengti vieną keltuvą, tris liftus bei 33 pėsčiųjų viadukus ir tunelius.

Iš 48 stočių žmonės, sėdintys neįgaliojo vežimėlyje, tik 11-oje gali patys privažiuoti prie bilietų kasų ir nusipirkti bilietą, keturios laukimo salės tėra pritaikytos specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Neįgaliesiems skirtus tualetus turi 26 stotys, o galimybę išsikviesti pagalbą – dvi stotys.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška Seimo komisijos posėdyje akcentavo, kad būtent pastarajai pagalbai skiriama daug dėmesio.

„Labai daug dėmesio skiriame vadinamosioms softinėms priemonėms, kad tie žmonės, kurie skambina, kad mes juos palydėtume, nuvestume, nuvežtume, išlaipintumėm, kad ta kelionė sėkmingai įvyktų“, – sakė jis.

H. Varnienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, jog neįgaliesiems skirtas tualetas yra, bet jis neretai būna užrakintas.

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Vyriausybę, prašydami iki 2024 metų pabaigos pratęsti išimtį, leidžiančią nevykdyti europinio įsipareigojimo traukinius ir peronus pritaikyti neįgaliesiems.

Nepratęsus termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.

Taip pat didžiulių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per šimtą. Valstybės valdoma įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.

Prašymą dėl išimties taikymo šią savaitę svarsčiusi Vyriausybė sprendimą atidėjo, kol bus parengtas priemonių planas. Be to, dėl išimties taikymo reikės ir Seimo sprendimo.

2007-aisiais patvirtintas Europos Sąjungos reglamentas taip pat įpareigoja pritaikyti traukiniuose kelionės informacijos sistemą girdėjimo ar regos negalią turintiems asmenims.