Bendrovė „Ltg Link“ skelbė, kad nuo gruodžio pabaigos kursuojantis traukinys Vilnius–Ryga nuo balandžio 1 dienos stos dvejose stotyse Jonavoje ir Kėdainiuose. Pasak bendrovės atstovų, kelionės trukmė dėl šių sustojimų nepailgės – traukinys esą galės važiuoti greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai–Kaišiadorys. Keleiviai jau gali įsigyti bilietus ir pats išbandyti šį maršrutą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir jo kolega Viktoras Fiodoravas džiaugėsi, jog dėl sustojimų Jonavoje ir Kėdainiuose pavyko susitarti su „LTG Link“ atstovais. Pasak jų, tai skatins regionų ekonomiką, žmonėms bus patogiau keliauti. Tiesa, kol kas papildomi traukinio sustojimai maršrute Vilnius – Ryga yra bandomieji. Iki metų pabaigos bus stebimi keleivių srautai. Jei bus didelis susidomėjimas, sustojimai taps nuolatiniais. Tad keliautoji raginami pasinaudoti proga ir traukiniu iš regionų nuvykti ne tik į Lietuvos sostinę, bet ir pasidaryti kelionę į Rygą.

„Šie sustojimai gerina tiesioginį susisiekimą su regionais, nes po pandemijos buvo sumažinta autobusų maršrutų, tad susisiekimas traukiniais tampa ypač aktualus. Paleidus traukinį Vilnius – Ryga, kilo žmonių pasipiktinimas, kad traukinys pravažiuoja pro kitų miestų centrus, tačiau nestoja. Matėme, kad poreikis keliauti yra, todėl džiugu, jog pavyko su „LTG Link“ susitarti“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto narys V. Fiodorovas.

Kazys Starkevičius (dešinėje) ir Viktoras Fiodoravas (kairėje)

Jis jau įsigijo ir bilietus. Dviejų asmenų savaitgalio kelionė Kėdainiai-Ryga-Kėdainiai kainavo apie 100 eurų. „Pasirinkome kelionę su viena nakvyne Rygoje. Tai bus toks maršruto išbandymas. Kartu tai bus ir maršruto populiarinimas, kad kuo daugiau keleivių juo keliautų“, – pridūrė V. Fiodorovas.

„Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija. Stovėdamas prie apleistos Rokiškio geležinkelio stoties, kur dar neseniai važiavo keleiviniai traukiniai, arba ieškodamas internete kiek autobusų per dieną keliauja iš Vilniaus į Anykščius, negaliu pilnavertiškai džiaugtis traukiniu į Rygą, nes per anksti šauti šampaną, kai atgaivinamas prieš 20 metų egzistavęs maršrutas. Džiaugtis galėsime, kai atsiras nors vienas naujas viešojo transporto maršrutas“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.

Pasak jo, traukiniais lietuviai keliauja mažiausiai Europoje.

„Nuo 2018 iki 2023 metų per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikinta trečdalis maršrutų. Iki COVID-19 pandemijos turėjome 364 maršrutus ir daugiau nei 1200 reisų. Nuo šių metų liepos 1 d. maršrutų skaičius sumažėjo iki 230, o reisų – iki 615“, – sako T. Tomilinas.

Kol visi džiaugiasi prikeltu seniai egzistavusiu traukinio maršrutu į Rygą, man norisi priminti visiems, kad Lietuvoje tebevyksta viešojo transporto agonija.

Pasak jo, autobusų maršrutai ir reisai regionuose miršta tyliai, bet nesustabdomai, o drauge su jais dingsta ir gyventojų galimybė pasiekti gydymo įstaigas, valstybės institucijas regionų centruose, keliauti į darbą ar į popamokinius užsiėmimus.

Seimo nario T. Tomilino nuomone, viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, nes esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas.

„Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas, gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus, tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti. Patogus viešasis transportas yra kur kas daugiau nei susisiekimo priemonė. Didžioji dauguma keliaujančiųjų autobusais yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kitaip sakant, tai visuomenės grupės, dažniausiai turinčios mažiau socialinės galios, aštriau patiriančios nelygybę ir pažeidžiamesnės“, – sako T. Tomilinas.

Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį po beveik 20 metų pertraukos iš Vilniaus į Rygą išvyko pirmasis traukinys – susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tai yra tik pirmasis žingsnis, o vėliau planuojama tolimesnė jungtis iki Talino. Taip pat, pasak jo, galvojama ir apie traukinių jungtį su antru pagal dydį Latvijos miestu – Daugpiliu.

Taip pat traukiniu į Rygą vykusi premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad toks keliavimo būdas yra tvarus bei leisiantis prisidėti prie tarpusavio lietuvių ir latvių ryšių.

Tiesioginiai traukiniai kursuos kasdien – LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ iš Vilniaus kviečia išvykti rytais, o iš Rygos – kiekvienos dienos popietėmis. Numatoma, kad įprastai kelionė traukiniu tarp dviejų sostinių truks apie 4.15 val.

Pirmuoju traukiniu į Latvijos sostinę taip pat išvyko premjerė Ingrida Šimonytė bei susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jie Rygoje susitiks su kolegomis – Latvijos premjere Evika Silina ir susisiekimo ministru Kasparu Briškenu.

Pasak I. Šimonytės, traukinys Vilnius–Ryga bus papildoma kelionių į Latvijos sostinę alternatyva, o kelionės geležinkeliu, jos teigimu, yra „europietiškas įprotis“. 

„Turbūt daugelis mūsų yra išbandęs įvairius keliavimo būdus tarp Vilniaus ir Rygos – yra skridęs lėktuvu, važiavęs automobiliu, autobusu. Dabar šitas galimybes papildys turbūt tvariausias būdas keliauti – tai yra geležinkeliu“, – trečiadienį ryte Vilniaus geležinkelio stotyje vykusiame maršruto pristatyme kalbėjo I. Šimonytė.

Susisiekimo ministras M. Skuodis pažymėjo, kad tokiame mieste kaip Joniškis stosiantis keleivinis traukinys Vilnius–Ryga yra ir regioninės politikos dalis. Jis tikisi, kad ateityje šį maršrutą papildys jungtis į Taliną, taip pat atsiras ir daugiau maršrutų su kaimynine šalimi. 

Ko mums dar reikės, tai būtinai mums reikės jungčių per Daugpilį, kad galėtume lengvai pasiekti didžiausią Latvijos miestą.

„Mums reikės traukinį iki Rygos pratęsti iki Talino, ir mes to tikrai norime, reikės trijų šalių tolesnių žingsnių. Aš labai tikiuosi, kad mes turėsime (...) ne tik į Rygą, bet ir tuo pačiu metu kursuosiantį traukinį iš Rygos, kad keliavimas būtų dar patogesnis“, – teigė M. Skuodis. 

„Ko mums dar reikės, tai būtinai mums reikės jungčių per Daugpilį, kad galėtume lengvai pasiekti didžiausią Latvijos miestą“, – pridūrė susisiekimo ministras.

LTG vadovas Egidijus Lazauskas teigė, kad Lietuvoje atnaujintas maršrutas tarp Vilniaus ir Rygos bus subsidijuojamas iš valstybės biudžeto, tuo metu Latvijoje jis vyks komerciniais pagrindais.

Keleiviai teigė norintys aplankyti Rygą, išbandyti maršrutą

40 metų vilnietė Justina teigė kelionę pirmuoju atnaujinto maršruto traukiniu pasirinkusi, nes norėjo aplankyti Latvijos sostinę.

„Paprastai į Rygą apskritai nekeliauju. Tiesiog nusprendžiau apžiūrėti Rygą ir tiek. (...) Pirmas traukinys. Kadangi dažnai važinėju traukiniu, kodėl gi ne (nenuvažiavus – BNS) į Rygą“, – BNS prieš išvykstant traukiniui teigė Justina.

Vilnietis Edmundas taip pat teigė norėjęs aplankyti Latvijos sostinę, o kelionę traukiniu pasirinkęs norėdamas išbandyti atnaujintą maršrutą. Jis teigė kitą dieną į Lietuvą iš Rygos taip pat grįšiantis traukiniu.

„Traukiniai Lietuvoje dar nelabai išvystyti, o Ryga vis tiek tai yra sostinė, kalėdinis miestelis, pasižiūrėsime ir rytoj grįšime“, – sakė 50 metų Edmundas.

Jis teigė verslo reikalais kartą per metus į Rygą keliaujantis automobiliu: „Atstumas panašus, bet tuo metu (traukinyje – BNS) galima padirbėti, nereikia vairuoti“.

Latvis Richardas į Rygą traukiniu grįžta išvakarėse į Vilnių atmynęs dviračiu.

„Mes pirmą kartą dviračiais atvykome į Vilnių ir dabar grįšime pirmuoju traukiniu“, – teigė 31 metų Jūrmaloje gyvenantis latvis.

Traukiniai tarp Vilniaus ir Rygos sostinių kursuos kasdien. Iš Vilniaus jie išvyks rytais, 6.30 val., o iš Rygos – popietėmis, kelionė truks kiek daugiau nei 4 valandas. Traukiniai stos Kaišiadoryse, Šiauliuose, Joniškyje ir Latvijos mieste Jelgavoje.

Kelionė į Rygą traukiniu kainuoja 24 eurus, pirmos klasės vagone – 34 eurus.

Gruodžio viduryje „LTG Link“ gavo Europos Sąjungos (ES) geležinkelių agentūros saugos sertifikatą veiklai Latvijoje, leidžiantį vežti keleivius kaimyninėje šalyje.

M. Skuodis anksčiau sakė, jog traukinys tarp Vilniaus ir Rygos yra vienas svarbiausių metų projektų jam asmeniškai geležinkelių transporto srityje.

Anksčiau tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Rygos kursavo iki 2004 metų sausio. Nuo 2018-ųjų rugsėjo iki 2020-ųjų kovo – korononaviruso pandemijos pradžios – Vilnių ir Rygą jungė tarp Kyjivo ir Latvijos sostinės kursavęs Ukrainos geležinkelių traukinys. Pasak LTG, Vilnių ir Rygą kartais epizodiškai sujungdavo ir kitų šalių vežėjų ilgesni traukinių maršrutai.

Dėl traukinių maršruto tarp Vilniaus ir Rygos spalį sutarė trijų Baltijos šalių transporto ministrai. Tikimasi, kad ateityje jis taip pat pasipildys jungtimi iki Talino.