„Aš manau, kad mes turime dirbti iki galo, nes yra mandato suteikimas 4 metams, turėtume atlikti savo pareigą. O Prezidento rinkimai yra kitas formatas. Tai nereiškia, kad nepasitikėjimas Valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo išsakytas. Buvo balsuojama už konkrečias asmenybes, lygiai taip pat nebuvo pasisakyta ir prieš Saulių Skvernelį. Aš manau, kad tauta jį palaiko kaip premjerą“, - antradienį žurnalistams sakė V. Vingrienė.

Ji negalėjo atsakyti, kiek „valstiečių“ frakcijoje yra parlamentarų, nepritariančių pasitraukimui iš valdančiosios koalicijos.

Buvo balsuojama už konkrečias asmenybes, lygiai taip pat nebuvo pasisakyta ir prieš Saulių Skvernelį. Aš manau, kad tauta jį palaiko kaip premjerą.

„Negaliu atsakyti į tokį klausimą, bet tokių yra“, - sakė V. Vingrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministras, „valstietis“ Virginijus Sinkevičius irgi sakė, kad partijos tarybos posėdyje balsuotų prieš pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos.

„Niekas nepasikeitė, taryba rinksis. (..) Esu išsakęs savo nuomonę, kad taryboje balsuočiau prieš. Bet taryboje mes turime labai daug delegatų, tai mano vieno nuomonė tikrai nebus absoliuti dauguma“, - žurnalistams sakė V. Sinkevičius.

Pasak jo, taryba priims sprendimus ir nuspręs, ar šaukti suvažiavimą.

V. Sinkevičiaus nuomone, šiuo metu partijai svarbiausia - susitelkti Europos Parlamento rinkimams.

Kaip ELTA jau skelbė, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad, Sauliui Skverneliui nepatekus į antrąjį Prezidento rinkimų turą, tikriausiai bus balsuojama dėl pasitikėjimo juo, kaip partijos pirmininku, ir S. Skverneliu, kaip premjeru.

Pasak R. Karbauskio, apie pasitikėjimą, „valstiečių“ buvimą valdančiojoje koalicijoje bus kalbama antradienį vyksiančiame frakcijos posėdyje, taip pat penktadienį rengiamame partijos tarybos posėdyje

R. Karbauskis tikisi, kad Europos Parlamento rinkimai bus sėkmingi „valstiečiams“.

„Jei vaikysimės įvairiausių reitingų, tarpinių balsavimo rezultatų kituose rinkimuose, o ne Seimo, tai ištrinsime pačią visuomenės pasitikėjimo mandato esmę – jis yra suteikiamas ketveriems metams. Nepatinka – dėk mandatą ant stalo. (...) Aš tikrai nebijau pasiūlymo, grasinimo priešlaikiniais rinkimais – jei R. Karbauskis nori pasitikrinti, tikrinamės“, – Žinių radijui penktadienį sakė G. Paluckas.

Jis sakė atmetantis kitus svarstomus scenarijus dėl galimos mažumos Vyriausybės, jie būtų neefektyvūs, nes dominuojanti frakcija Seime išliktų ta pati – „valstiečių“.

Aš tikrai nebijau pasiūlymo, grasinimo priešlaikiniais rinkimais – jei R. Karbauskis nori pasitikrinti, tikrinamės.

„Į politinę krizę R. Karbauskis sąmoningai stumia politinę sistemą ir tai paverčia grėsme ar šantažo įrankiu. (...)  Realiausias variantas būtų technokratų specialistų, ne politinių paskyrimų Vyriausybė, kuri laikinai tą trumpą laikotarpį veiktų ir būtų organizuojami pirmalaikiai rinkimai. (...) Jei R. Karbauskis nusprendė, kad jam gana atsakomybės ir jis nori iš naujo tikrintis, reikia tokį didžiausios frakcijos norą gerbti. Nes kitaip nesulipdysi nieko tvaraus ir veikiančio“, – svarstė G. Paluckas.

Anot jo, pirmalaikiai rinkimai galėtų vykti kitų metų pavasarį, kad naujai išrinktas Seimas galėtų suformuoti naują biudžetą.

G. Palucko manymu, apie pasitraukimą iš valdžios pralaimėjimo atveju prabilęs R. Karbauskis kratosi asmeninės atsakomybės.

„Žinau, kad daugeliui žmonių S. Skvernelis kaip premjeras patinka. Tačiau problema yra, kad S. Skvernelis ne vienas – tai yra trys viename. Ir balsuojant už S. Skvernelį tu pirmiausia gauni Ramūną Karbauskį, Agnę Širinskienę ir tik tada S. Skvernelį. Ir čia milžiniška dilema daugeliui žmonių. Todėl R. Karbauskis tegul pažiūri į veidrodį ir ieško to, kuris gali būti kaltas dėl to, kad S. Skvernelis neišeis į antrą turą“, – kalbėjo G. Paluckas.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę pareiškė, kad jeigu partijos kandidatas į prezidentus premjeras S. Skvernelis nepateks į antrą rinkimų turą, o pati partija nelaimės Europos Parlamento rinkimų, jie trauksis iš valdžios.

Prezidento rinkimuose dalyvauja socialdemokratas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis, ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarai Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis, Mindaugas Puidokas ir konservatorių kandidatė parlamentarė Ingrida Šimonytė, „valstiečių“ kandidatas premjeras Saulius Skvernelis.

Pirmasis rinkimų turas vyks šį sekmadienį, išankstinis balsavimas vyksta nuo pirmadienio.

„Yra didelė tikimybė, kad pirmadienį turėsime (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko – BNS) Ramūno Karbauskio sukeltą krizę. Paprašėme ekspertų įvertinti galimus scenarijus, kurie atitiktų ir mūsų Konstituciją, ir realias politines aplinkybes“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Anot jo, vienas iš galimų ir realiausių scenarijų būtų mažumos Vyriausybė.

„Pirmasis būtų parama mažumos Vyriausybei, kaip buvo 2007 metais. Tai reiškia, kad Saulius Skvernelis galėtų likti premjeru ir sulaukti paramos ir iš dalies „valstiečių“, ir kitų frakcijų Seime, galbūt Tėvynės sąjunga irgi svarstytų tokį variantą“, – teigė G. Landsbergis.

Yra didelė tikimybė, kad pirmadienį turėsime Ramūno Karbauskio sukeltą krizę.

Antras scenarijus – nauja profesionalų Vyriausybė, kurioje nebūtų su politinėmis partijomis susijusių asmenų.

„Trečias variantas yra vadinamasis latviškas variantas, kada visos frakcijos gauna ne pagal proporciją, bet tiesiog nustatytą dydį ministrų. Septynios frakcijos – po du ministrus ir tokiu būdu sudaroma stabilizacinė Vyriausybė iki artimiausių rinkimų“, – sakė konservatorių vadovas.

Lietuvoje ir užsienyje jau vyksta balsavimas prezidento rinkimuose. Balsavimo apylinkėse rinkimai bus sekmadienį.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis pranešė, kad partija trauksis iš valdžios, jeigu jos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis nepateks į antrą prezidento rinkimų turą, o partija nelaimės Europos Parlamento rinkimų.

„Valstiečiai“ Seime turi daugiausia – 51 – atstovų, jų koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 11, valdančiąją koaliciją remiantys „tvarkiečiai“ – septynis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – aštuonis atstovus.

„Aš nemanau, kad EP rinkimai yra tie rinkimai, kurie rašo pažymį Vyriausybės darbui“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė ministras, tačiau kartu pabrėžė, kad susiklosčius aplinkybėms laikytųsi „valstiečių“ frakcijoje priimtos pozicijos.

„Aš savo poziciją išsakiau tiek taryboje, tiek frakcijoje, partijos pirmininko pozicija sulaukė daugumo palaikymo (...) Dirbti be daugumos tiesiog neįmanoma. Jeigu bus priimtas partijos tarybos sprendimas trauktis iš valdančiosios daugumos, tai akivaizdu, kad niekas neliks iš dabar esančių ministrų“, - sakė V. Sinkevičius.

Dirbti be daugumos tiesiog neįmanoma. Jeigu bus priimtas partijos tarybos sprendimas trauktis iš valdančiosios daugumos, tai akivaizdu, kad niekas neliks iš dabar esančių ministrų.

Pasak jo, jei LVŽS kandidatai pralaimėtų rinkimuose ir „valdantieji“ pasitrauktų, lauktų „niūrus scenarijus valstybei“.

„(Įvyktų. - ELTA) pauzė visuose sprendimų priėmimuose. Gyvenant tokiame konkurencingame pasaulyje, dinamiškame, besivystančiame - tai būtų žala valstybei“, - teigė jis.

Paklaustas, jei vis dėlto nelaimėtų Saulius Skvernelis rinkimuose, ar jis galėtų sėkmingai dirbti su kitais kandidatais, V. Sinkevičius teigė, kad jam sunku atsakyti. Pasak jo, tai priklausytų, ar jie juo pasitikėtų bei tvirtintų jo kandidatūrą.

„Man labai sunku pasakyti, aš galiu dirbti su dabartine prezidente Dalia Grybauskaite, nes ji patvirtino mano kandidatūrą. Kiti kandidatai, aš nežinau, ar jie tvirtintų mano kandidatūrą, ir apie darbą kalbėti labai sudėtinga“, - teigė jis.

ELTA primena, kad „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis antradienį pranešė, kad jo vadovaujama Seimo frakcija palaiko pastarąją savaitę viešai deklaruotą sumanymą trauktis iš valdančiosios daugumos, jei iš tikrųjų Lietuvos visuomenė „valstiečiais“ nepasitikės Prezidento, EP artėjančiuose rinkimuose.

„Frakcija palaiko sprendimą. Du susilaikė, visi kiti balsavo „už“, - antradienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis. Jis atsisakė nurodyti susilaikiusiųjų pavardes, nes tai, pasak jo, neetiška.

Premjeras S. Skvernelis antradienį taip pat pabrėžė, kad, pralaimėjęs Prezidento rinkimus, trauktųsi iš Vyriausybės vadovo posto. Pasak jo, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio deklaruota idėja pereiti į opoziciją, jei jo vadovaujamai valdančiajai partijai nepasiseks dveji rinkimai, yra pagrįsta ir, susiklosčius sąlygoms, bus įgyvendinta.

R. Karbauskio teigimu, balsuojant dėl to dauguma buvo už, susilaikė tik du frakcijos nariai, keli nedalyvavo balsuojant.

„Nelaimėjimas yra pralaimėjimas“

„Jeigu visuomenė šituose rinkimuose neparodys pasitikėjimo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, balsuodami dėl mūsų kandidatų prezidento rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose, mes neįsivaizduojame, kaip galime likti toliau valdančioje daugumoje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, prezidento rinkimų atveju pralaimėjimą reikštų „valstiečių“ kandidato premjero Sauliaus Skvernelio nepatekimas į antrąjį rinkimų turą.

„Kalbant apie Europos Parlamento rinkimus, čia yra balsų skaičiai ir procentai, dabar nesiimsiu to komentuoti“, – pridūrė R. Karbauskis.

Prašomas sukonkrentinti poziciją, „valstiečių“ vadovas teigė: „Nelaimėjimas tai yra pralaimėjimas“.

„Mes prašome visuomenės parodyti, ar pasitikima tuo, ką mes darėme tuos dvejus su pusę metų, ar visuomenė mano, kad grįžimas į valdžią konservatorių ir Palucko socialdemokratų, yra tai, ko visuomenė nori“, – sakė jis.

R. Karbauskis teigė, kad pats sugalvojo planą dėl traukimosi iš daugumos ir pripažino, kad jis pirmiausia skirtas mobilizuoti savo rinkėjus, mat apklausos rodo, kad ketvirtadalis „valstiečių“ rinkėjų nesirengia balsuoti už partijos kandidatus.

„Mes sakome, kad reikia mobilizuotis ir balsuoti už tą partiją, kurią jūs remiate, jeigu norite tų darbų tęstinumo“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų pirmininkas.

Landsbergiai valdys viską

R. Karbauskis kalbėjo ir apie galimą scenarijų, kad visos valdžios grandys – ir Prezidentūra, ir Seimas, ir Vyriausybė - bus konservatorių rankose.

„Jeigu mūsų rinkėjas mano, kad konservatorių rankose turi atsidurti ir Seimas, ir Prezidentūra, ir Vyriausybė, tai tokiu atveju taip ir atsitiks. Mes sakome: reikia mobilizuotis ir balsuoti už tą partiją, kurią jūs remiate, jeigu norite tų darbų tęstinumo. Mes tiesiog prašome pasakyti po 2,5 metų mūsų buvimo valdžioje, ar iš tikrųjų yra pasitikima mumis, mūsų darbais ir norima, kad mes tuos darbus tęstume. Ar tai yra nedemokratiška?“, - svarstė „valstiečių“ frakcijos seniūnas R. Karbauskis.

Tai yra Landsbergiai valdys viską. Jeigu taip visuomenė nori, taip ir atsitiks. Aš tikiuosi, kad to nenori.

Tai yra Landsbergiai valdys viską. Jeigu taip visuomenė nori, taip ir atsitiks. Aš tikiuosi, kad to nenori.

Jo nuomone, galbūt tai precedento neturintis atvejis, bet tai yra sąžininga atsiklausti žmonių.

Į klausimą, ar negalima būtų tęsti darbų neturint prezidento posto, R. Karbauskis atsakė: „Jeigu laimės šituos Prezidento rinkimus konservatorių kandidatas ar kandidatė, tai tokiu atveju gali būti taip, kad mes netrukus turėsime visas grandis valdžios konservatorių rankose. Tai yra Landsbergiai valdys viską. Jeigu taip visuomenė nori, taip ir atsitiks. Aš tikiuosi, kad to nenori“, - sakė R. Karbauskis.

„Pasitraukimas – lengviausias kelias“

Viena iš per frakcijos posėdį vykusį balsavimą susilaikiusių „valstiečių“ Virginija Vingrienė žurnalistams teigė, kad taip pasielgė, nes jai nėra aišku, kas vadinama pralaimėjimu.

„Manau, kad tauta mums suteikė mandatą visai kadencijai ir mes turime eiti iki galo. Pasitraukimas yra nuėjimas lengviausiu keliu nuleidžiant rankas. Manau, kad neturėtume nuleisti rankų, nesvarbu, kokie rezultatai būtų“, – teigė ji.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ruožtu teigė nebijąs dėl savo posto, nes jį rinko Seimas, o frakcija tik nominavo.

„Mes esame įsipareigoję rinkėjams įvykdyti savo programą“, – pridūrė jis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius žurnalistams sakė žinojęs apie R. Karbauskio planą. Jis pabrėžė, kad bet kokiu atveju po rinkimų reikės tarybos valios priimti kokį nors sprendimą.

Nors neprieštaravo traukimuisi iš valdžios, ministras, skirtingai nei R. Karbauskis, nematė tragedijos, jeigu prezidentas nebūtų Seimo daugumos atstovas.

„Pažiūrėjus nepriklausomos Lietuvos istoriją, nebuvo daug valdančiųjų daugumų, kurios dirbo su jų prezidentu, tai nebūtų kokia nors išimtis iš taisyklės, bet mes sulaukime rezultatų“, – sakė jis, paklaustas, ar galėtų dirbti ministru, jeigu prezidentu būtų išrinktas opozicinių konservatorių iškeltas kandidatas.

Kitas „valstiečių“ vicepirmininkas Tomas Tomilinas pritarė lyderio planui.

„Mano pozicija – mes valdžios nesilaikome, žmonės sprendžia, ar mūsų politika yra sėkminga, ar reikia ją tęsti, žmonės turi sėkmingai pasirinkti, ar turi būti grąžinta iš esmės korumpuota valdžia, ar ne“, – kalbėjo jis.

Prezidentė sieja su rinkimų įtampa

Prezidentė Dalia Grybauskaitė valdančiųjų „valstiečių“ kalbas apie galimą pasitraukimą iš koalicijos sieja su įtampa prieš rinkimus.

„Turbūt vertinti (grasinimų) neverta, nes tai yra politinio sezono, rinkiminio sezono įtampos. Kai tos įtampos praeis, tai viskas ir praeis“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija antradienį pritarė lyderio Ramūno Karbauskio planui trauktis iš valdžios, jeigu partijos kandidatas premjeras Saulius Skvernelis pralaimės prezidento rinkimus, o partija – Europos Parlamento.

Opozicija tokias kalbas vadina siekiu mobilizuoti rinkėjus.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – gegužės 26 dieną.

Su partneriais nederino

„Valstiečių“ koalicijos partnerių socialdarbiečių vadovas Gediminas Kirkilas tvirtino, kad „valstiečiai“ savo veiksmų su jais nederina.

„Ne, su mumis derinta nebuvo, jie čia savo vykdo reklaminę rinkimų kampaniją“, – antradienį Seime jis sakė žurnalistams.

G. Kirkilas neatmetė, kad „valstiečiai“ iš tiesų gali pasitraukti, tačiau tvirtino, kad jeigu būtų kuriama nauja valdančioji dauguma, be socialdarbiečių ji neapsieitų.

„Nė viena dauguma be mūsų negali išsiversti“, – sakė jis.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją yra pasirašiusios LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija, jos dar turi bendradarbiavimo susitarimą su „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime. Tai sudaro 69 balsus Seime iš 141.

Per balsavimus dažnai valdantieji sulaukia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių palaikymo. Pridėjus šiuos balsus, susidaro 77 mandatai.