– Paaiškinkite, kas yra biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojai. Kam jūs atstovaujate?

– Biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojus apima ir kalėjimų tarnybos gydytojai, slaugytojai, taip pat visuomenės sveikatos biurai, teismo medicinos darbuotojai.

– Kokios yra ten didžiausios problemos kalbant apie atlyginimus? Kiek laiko atlyginimai neauga?

– Didžiausios problemos būtų darbuotojų trūkumas, taip pat darbuotojų kaita.

– Jūs sakote, personalo kaita. Pavyzdžiui, kalbant apie teismo medicinos darbuotojus, kur tokie specialistai išeina? Ar jie gali išeiti į privatų sektorių?

– Konkrečiai teismo medicinos ekspertai, kai įgyja teismo medicinos gydytojo specialybę, gali dirbti tiktai vienintelėje įstaigoje – Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Ir niekur privačiai negali eiti. Kaip, tarkim, koks chirurgas ar šeimos gydytojas gali tuo pačiu metu dirbti ir valstybinėje, ir privačioje įstaigoje. Tai pas mus taip negalima. Arba dirbam valstybinėje įstaigoje, arba einam privačiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu trūksta darbuotojų, ką tai reiškia tiriant bylas arba darant visus kitus dalykus, kas susiję su teisėsauga?

– Tai reiškia, kad pailgėja išvadų atsakymai ir ikiteisminiai tyrimai.

– Galima sakyti, kad stringa bylos?

– Galbūt ir galima taip įvardyti.

– Ko jūs dabar norite iš Sveikatos apsaugos ministerijos? Koks būtų po šios akcijos ir derybų jus tenkinantis rezultatas?

– Įžvelgiame tris pagrindines problemas. Nepabloginti dabartinės sutarties, kurią mes pasirašėme 2021 m. ir šiais metais ji baigiasi. Tiesiog nepabloginti sąlygų dabartinėje sutartyje. Darbuotojų trūkumas, darbuotojų kaita, kas yra didžiausia problema. Ir pagrindinis motyvas, kodėl tie darbuotojai nenori dirbti arba vyksta jų kaita yra darbo užmokestis.

– Kiek jūs norite, kad jis didėtų?

– Mes norime, kad didėtų kukliai. Tai yra 2022 m. vidutinio darbo užmokesčio 10 proc.

– Kiek tuomet buvo vidutinis darbo užmokestis?

– Tuomet buvo 1875 eurai.

– Kodėl jūs sakote, kad norite kukliai? Palyginus su tuo, ko prašė mokytojai pastaraisiais metais?

– Tokie norai.

– Ar jūs jau kalbėjote su kažkuo iš Sveikatos apsaugos ministerijos? Kokie yra argumentai iš valdžios ir ko jūs tikitės?

– Taip, jau kalbėjome. Tai šiandien konkrečiai toliau tęsime dėl biudžetinio sektoriaus. Ir, matyt, jų argumentai, kad lėšų trūkumas yra.

– Kiek jums trūktų darbuotojų? Jeigu sąlygos būtų idealios, kiek norėtumėt?

–Būtent teismo medicinos ekspertų, mano žiniomis, trūksta 5-6 darbuotojų. O visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, mano žiniomis, per septynis metus išėjo apie tūkstantis darbuotojų – tai vos ne pusė. Išties dideli skaičiai.

Vienoje Šiaulių įmonėje gaminamos priemonės odontologams, ten produkcija pakuojama vietoje, tad įmonėje dirba per pusšimtis įvairių sričių specialistų. Šiandien bendrovei trūksta trijų darbuotojų – plastiko liejimo įrenginių operatoriaus, kokybės palaikymo specialisto ir chemiko technologo.  

„Daugiausiai susiduriame su sunkumais ieškant žmonių, kuriems reikalingos šiek tiek specifinės kompetencijos. Tai yra kokybės palaikymo vadybininkų, kurie dirba būtent su medicinos priemonėmis ir jų dokumentacija“, – teigė UAB „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace. 

Šiauliuose nelengva rasti ir kitų sričių kvalifikuotų darbuotojų.

„Sunkiai randame žmonių, kurie gali dirbti prie plastiko liejimo įrangos, todėl, kad patys gaminame dalį savo pirminių pakuočių: indelius, švirkštus ir panašiai“, – kalbėjo R. Žurauskaitė-Storace.

Įmonė, ieškodama darbuotojų, susiduria su dviguba problema, pavyzdžiui, medicinos kokybės specialistų ir chemikų technologų Šiauliuose beveik nėra, nes jiems nėra čia darbo, o štai su inžinieriais priešingai – jų stinga visur.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visam šiam reiškiniui yra terminas rinkoje – „galvų medžioklė“. Anksčiau šitą terminą naudodavome kalbėdami apie aukščiausių vadovų grandies perviliojimą, o dabar kalbame apie inžinerinės grandies darbuotojų perviliojimą“, – aiškino Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose trūksta ne tik inžinierių, didelį darbuotojų trūkumą jaučia ir logistikos įmonės.

Net yra tokių atvejų, kai įmonės siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje.

 

„Darbuotojų poreikis yra tarp variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, metalo apdirbimo staklių operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento direktorius Raimondas Šukys.

Yra kelios darbuotojų sritys, kurių įmonės ieško nuolat.

„Staklių operatoriai, staklių inžinieriai, IT specialistai, programuotojai – tai visa paletė specialybių, kurias mes galėtumėme įdarbinti, jeigu tik turėtume šios specialybės darbuotojų“, – tikino V. Lembutis.

Kad prisiviliotų trūkstamų specialistų, įmonės naudoja įvairius metodus, esą vien gero atlyginimo jau nepakanka ir bendrovės turi teikti papildomas paslaugas ir net keisti darbo krūvį.

„Nelaimingų atsitikimų draudimas, sveikatos draudimas, laisvas darbo grafikas, nuotolinis darbas, net yra tokių įmonių, kurios siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje“, – teigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Užimtumo tarnybai nerimą kelią nekvalifikuotų darbuotojų augimas, nes įmonėms jų nereikia.

„Du trečdaliai darbdavių nurodo, kad jiems reikia būtent kvalifikuotų darbuotojų ir tik kas penktas nurodo, kad reikalingi nekvalifikuoti darbuotojai“, – kalbėjo R. Šukys.

Kad nedarbas sumažėtų, o įmonės įdarbintų kuo daugiau žmonių, Užimtumo tarnyba daug dėmesio skiria darbuotojų perkvalifikavimui. Pernai profesiją pakeitė daugiau nei 2000 asmenų, o tai dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Beveik 400 bedarbių įgijo aukštą kvalifikaciją ir tapo programuotojais, duomenų analitikais ar skaitmeninio dizaino kūrėjais.

Įdomu tai, kad prieš pusantrų metų buvo registruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų – per 30 tūkst. Tuo pat metu Užimtumo tarnyboje buvo užregistruota daugiau nei 150 tūkst. bedarbių, kurie niekaip negalėjo arba nenorėjo užimti tų laisvų darbo vietų.

Kodėl net tuomet, kai rekordiškai didelė dalis įmonių negalėjo surasti darbuotojų, nedarbo lygis vis tiek siekė apie 6 proc.? Daugelyje pažangių Vakarų valstybių nedarbo lygis taip pat buvo panašus ar net didesnis nei Lietuvoje, tačiau yra ir siektinų pavyzdžių. Šiuo metu Norvegijoje nedarbo lygis siekia 3,6 proc., Čekijoje – 2,6 proc., o Šveicarijoje tik 2 proc.

Dar viena aukšto struktūrinio nedarbo priežastis yra darbas šešėlyje (dažniausiai savarankiškas, o ne samdomas), tuo pat metu naudojantis ir socialinėmis išmokomis bei lengvatomis.

 

Deja, Lietuvoje turime ryškią taip vadinamą struktūrinio nedarbo problemą – atotrūkį tarp rinkos poreikių ir bedarbių galimybių. Dėl to vienu metu daugeliui įmonių trūksta darbuotojų, bet tūkstančiai bedarbių negali susirasti darbo.

Kartais taip atsitinka dėl geografinės atskirties – bedarbiai gyvena ne ten, kur įmonėms labiausiai trūksta darbuotojų ir neturi galimybių arba noro keisti gyvenimo vietą ar kasdien keliauti didelius atstumus.

Dar viena aukšto struktūrinio nedarbo priežastis yra darbas šešėlyje (dažniausiai savarankiškas, o ne samdomas), tuo pat metu naudojantis ir socialinėmis išmokomis bei lengvatomis. Šį polinkį iš dalies atskleidžia faktas, kad Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių yra keliasdešimčia tūkstančių daugiau nei jų randa Valstybės duomenų tarnybos atliekami darbo rinkos tyrimai.

Vis tik svarbiausia priežastis yra tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų trūkumas. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Deja, aukštasis išsilavinimas, ypač prastos kokybės, neužtikrina užimtumo. Daugelis pakankamų bazinių gebėjimų mokykloje neįgijusių abiturientų save darbo rinkoje realizuotų daug geriau tapdami šaltkalviais, slaugytojais, elektrikais ar tinkuotojais, nei bet kokia kaina siekdami aukštojo mokslo diplomo. Deja, neretai aukštojo mokslo institucijos įteikia diplomą, nesuteikdamos adekvataus išsilavinimo ir kvalifikacijos.

Tačiau net ir nepasisekus su formaliuoju išsilavinimu, šiandien kaip niekad yra daug galimybių gilinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų. Vien Užimtumo tarnyba siūlo šimtus nemokamų formalių ir neformalių ugdymo programų, padedančių įgyti įvairiausias kompetencijas – nuo betonuotojo iki programuotojo.

Vis tik svarbiausia priežastis yra tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų trūkumas. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą.

 

Valstybės duomenų tarnyba skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis padidėjo iki 6,2 proc. ir buvo puse procentinio punkto didesnis nei prieš metus. Nors užimtų gyventojų skaičius vis dar augo, laisvų darbo vietų skaičius nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Ši tendencija nėra labai netikėta – kas antra įmonė dabar jau skundžiasi ne darbuotojų trūkumo, o nepakankamos paklausos problema. Todėl tikėtina, kad šiemet ir kitais metais stebėsime ir toliau didėjantį nedarbo lygį.

Tačiau senėjančioje ir mažėjančioje Lietuvoje nuolat bus opi kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema. Iš dalies šią problemą spręs įsibėgėjanti automatizacija, robotizacija ir dirbtinio intelekto įdarbinimas. Tai matome jau dabar – per dešimtmetį Lietuvos pramonėje dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau gamybos ir eksporto apimtys padvigubėjo.

Dar vienas demografinių ir darbuotojų trūkumo problemų sprendimo būdų, kuriuo naudojasi daugelis pažangių valstybių, yra imigracija. Lietuvoje pastaruosius kelerius metus grynoji imigracija jau buvo teigiama. Deja, dažniausiai tai buvo žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, rečiau padėję įmonėms, kurioms trūksta programuotojų ir inžinierių.

Kai kurių Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad be tinkamos atrankos, kvalifikacijos tobulinimo ir integracijos politikos, vietoje abipusės ekonominės naudos atsiranda nepageidaujami šalutiniai efektai. Pavyzdžiui, Švedijoje gimusių gyventojų nedarbo lygis siekia apie 3,5 proc., o ten gyvenančių, bet gimusių užsienyje – per 15 proc.

Taigi, ateityje darbuotojų trūkumo problemą teks spręsti įvairiomis priemonėmis, bet pirmiausia teks tobulinti švietimo ir perkvalifikavimo programas, skatinti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų nuolatinį mokymąsi.

Oro uostus aptarnaujantys verslai sako, kad dėl griežtų patikrinimų keli šimtai darbuotojų nebegalės dirbti sau įprasto darbo. Pranešama, kad dėl to gali būti net atšaukti skrydžiai.

Oro uostuose dažnai galima pamatyti žmonių eiles, ypač registruojantis skrydžiui. Jau ir dabar oro uostas ragina keliaujančius į oro uostą atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio ir turėti pasiruoštus visus reikalingus dokumentus. Tačiau nuo spalio šios eilės gali išaugti kur kas labiau. Baiminamasi, kad oro uostuose pritrūks darbuotojų.

„Nuo spalio pirmos keičiasi laikinų leidimų išdavimų tvarka, jeigu anksčiau, neturėdami darbuotojų, mes galėdavome suteikti laikinus leidimus, kol jie praeina visas saugumo patikras, gali lydimi nuolatinius leidimus turinčių darbuotojų dirbti oro uosto teritorijoje, nuo spalio 1 d. tokia galimybė labai sumažėja – iki 21 d. per metus“, – pasakojo Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Orijana Mašalė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visa tai esą atsilieps ir keleiviams.

„Ilgesnės eilės prie registracijos, ilgesnis aptarnavimas prie įsodinimo vartų, aišku, aviacijos saugumo patikroje irgi gali susidaryti tam tikros spūstys“, – sakė oro uosto saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas.

„Galbūt netgi prasidės lėktuvų vėlavimai, kadangi lėktuvų, orlaivių remonto paslaugas teikiančios įmonės lygiai taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis. Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams“, – aiškino O. Mašalė.

Pasak Civilinės aviacijos asociacijos vadovės, tai palies apie keturis šimtus darbuotojų, tad skaičiai nejuokingi. Darbuotojų didžiausiame Vilniaus oro uoste ir taip trūksta.

„Ieškome jų, skelbiame atrankas. Šiuo metu paieškoje yra apie 40-50 darbuotojų“, – detalizavo V. Kšanas.

Blogiausia esą tai, kad gauti ilgalaikį leidimą dirbti oro uoste užtrunka per ilgai.

„Jei kitose ES šalyse leidimų reikia laukti nuo kelių iki keliolikos dienų, tai pas mus – nuo 30 iki 60 dienų, o kai kuriais atvejais netgi dar daugiau dienų. Turim tokių kuriozinių istorijų, kai žmogus daugybę metų dirba įmonėje, bet jau du mėnesius negali gauti leidimo pratęsimo“, – pasakojo O. Mašalė.

Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams.

Anot oro uostą aptarnaujančių įmonių atstovės, problema buvo žinoma jau porą metų.

„Šitą tvarką inicijavo Transporto kompetencijų agentūra (TKA). Nors jie ir žinojo problemą, kurią ir turime Lietuvoje būtent su tuo ilgu leidimų išdavimo procesu, tai yra tam tikri galbūt iš jų pusės pasiūlymai, bet kartu, manome, kad būtų buvę galima ir anksčiau padaryti tam tikrų žingsnių, kad situacija būtų geresnė“, – teigė O. Mašalė.

Transporto kompetencijų agentūra tikina, kad visas griežtas tvarkas nustato Europos Komisija.

„Šią vasarą Europos Komisija valstybes nares, tame tarpe – ir Lietuvą, papildomai informavo apie ypač griežtą požiūrį į laikinų leidimų išdavimo procesą ir tų leidimų galiojimo trukmę“, – tikino Transporto kompetencijos agentūros civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.

Kitose šalyse dažnai nusikaltimo dirbant nepadariusiems oro uostų darbuotojams leidimai toliau dirbti suteikiami automatiškai. Kodėl Lietuvoje to nėra, esą reikia klausti tų, kurie tikrina.

„Lietuvoje tą patikrinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas ir 2-asis operatyvinių tarnybų departamentas. Tai yra dvi institucijos, iš kurių turi būti pateikta išvada dėl asmens nepriekaištingos reputacijos patvirtinimo“, – nurodė V. Plėta.

Valstybės saugumo departamentas atsako, kad laikosi įstatymų. Esą tikrindamas asmenis dėl nepriekaištingos reputacijos atsakymą privalo pateikti per dvidešimt darbo dienų. Išimtiniais atvejais – per 30 darbo dienų.

Kaune veikiantis startuolis kuria DNR molekules duomenims saugoti. Jauna įmonė tapo žinoma, kai į DNR molekulę įrašė Lietuvos himną bei M. K. Čiurlionio darbus. Įmonės tikslas, naudojant biologiją, saugoti skaitmeninius duomenis. Tokios inovacijos prireikė todėl, kas kasdien pasaulyje kasdien sukuriant didžiulius kiekius informacijos, greitai nebebus, kur jų laikyti.

„Per dieną pasaulyje yra sugeneruojama apie 3 mlrd. GB. Tas sugeneruojamų duomenų kiekis kasmet auga apie 30 proc. 2060 m. visas pasaulis bus vienas didelis duomenų saugojimo centras“, – sakė „Genomikos“ bendraįkūrėjas Ignas Galminas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Startuolis projektams vystyti iš ES, Šveicarijos bei Jungtinės Karalystės gavo 5 mln. eurų. Visgi, net ir sulaukus tarptautinio įvertinimo, direktorius sako, kad startuoliams įsikurti, o paskui ir išgyventi, Lietuvoje nėra lengva.

„Susiduriame su visais mokestiniais dalykais, kaip ir kitos įmonės. Visada norisi, kad ta mokesčių našta būtų mažesnė, kad būtų galima sutaupyti“, – teigė „Genomikos“ direktorius Mantas Simutis.

Visi startuoliai kaip vienas kartoja tą patį – labiausiai trūksta talentų.

„Įmonės pešasi dėl gerų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Mūsų atveju, bioinformatikai yra labai paklausūs“, – sakė M. Simutis.

Technologijų parko Kaune vadovas, kuriame kuriasi startuoliai, sako, kad judesys rinkoje yra, tačiau ne toks, koks galėtų būti.

„Buvo tokia pozicija, kas mes investuojame į startuolius, tačiau ta logika keičiasi. Dabar pasaulyje yra kitas trendas. Dabar investuojame į tą žmogų, kuris kuria tą idėją, kad jis galėtų vystyti toliau“, – teigė „Tech-Park Kaunas“ direktorius Paulius Nezabitauskas.

Esą, sąstingis rinkose atsiranda todėl, kad Lietuva neišnaudoja viso startuolių kūrimosi potencialo, kuris turėtų būti skatinamas nuo mažens.

„Statistika pamažu keisis, kai bus norinčių ne tik eiti į darbą, bet ir norinčių kurti verslą. Tada turėsime daugiau įmonių. Šiai dienai yra korporacijos, kurios ateina, investuoja į Lietuvą ir joms reikia darbuotojų“, – teigė P. Nezabitauskas.

Dabar pasaulyje yra kitas trendas. Dabar investuojame į tą žmogų, kuris kuria tą idėją, kad jis galėtų vystyti toliau.

Ministrė Aušrinė Armonaitė sako ieškanti sprendimų su Švietimo ministerija, kaip šią problemą spręsti.

„Yra perkvalifikavimo programos. Mes dirbame kartu su Švietimo ministerija, kad valstybė padėtų darbo vietoje apsimokyti. Yra įvairių instrumentų“, – sakė A. Armonaitė.

Ministrė žada, kad Lietuvos startuolių laukia šviesesnė ateitis, kai į Lietuvą investuos Jungtinių valstijų startuolių akseleratorius.

„Į Lietuvą ateina globaliai labai žinomas vardas, rizikos kapitalo įmonė „Plug&Play“, kuri padės Lietuvos startuoliams trejus metus. Tai bus didelė pagalba bent 60 Lietuvos startuolių įmonėms“, – sakė ministrė.

Startuolių sektoriuje Lietuvoje dirba apie 18 tūkst. žmonių.

Kiekvienas ruduo šiai saldainių parduotuvei – kartus.

„Mūsų įmonei ruduo yra pats pokyčių metas“, – sakė „Candy POP“ Baltijos šalių mažmeninės prekybos vadovė Neringa Vytė.

Klientų netrūksta, bet darbo rankų – mažai. Ieškoma bent 10–15 darbuotojų, kurie galėtų tapti pardavėjais-konsultantais.

„Nors darome labai lanksčius darbo grafikus, darbuotojai gali laisvai suderinti darbą su studijomis, bet dažniausiai nutinka taip, kad jaunimas pareiškia norįs visiškai atsiduoti mokslams ir iškeliauja“, – komentavo situaciją N. Vytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Darbdaviai tikina, kad rudens pradžia įmonėms didmiesčiuose visada nelengva. Iš atostogų grįžę gyventojai ir naujakuriai studentai padidina paklausą, o aptarnauti galinčio personalo mažai.

„Padaugėjus vartotojų konkrečiuose miestuose, trūksta darbuotojų. Pirmiausiai, žinoma, – aptarnavimo sferoje“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Saldainių parduotuvės vadovai spėlioja – galbūt kaltas šiuolaikinio jaunimo noras dirbti lengvai, o uždirbti daug.

„Didžiausia šiuo metu problema ta, kad jauni žmonės nori uždirbti labai daug pinigų ir neįdėti pastangų. Kaip rodo darbo praktika mūsų įmonės viduje, jeigu žmogus stengiasi, mokosi ir nori tobulėti, tai pinigai ateina savaime“, – aiškino N. Vytė.

Didžiausia šiuo metu problema ta, kad jauni žmonės nori uždirbti labai daug pinigų ir neįdėti pastangų.

 

Be to, pastebimas išaugęs ir pačių klientų reiklumas, kuris ne vieną naują darbuotoją gali išgąsdinti. Tad ne visi ryžtasi darbintis prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose.

„Kartais neužtenka būti baigus profesinę mokyklą, reikia tobulinti save šioje srityje, kad  jaustumeis pakankamai užtikrintas ir galėtum patenkinti išaugusius klientų, pirkėjų poreikius“, – kalbėjo D. Arlauskas.  

„Darbuotojų trūkumas iš tikrųjų atsiliepia aptarnavimo kokybei“, – sakė Viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė.

Tie, kurie idealiai tinka dirbti prekybos ir paslaugų srityse, renkasi tik tas vietas, kur sąlygos geriausios. Mat jaunimas esą nėra nusiteikęs ilgai aptarnauti staliukų ar dirbti tik už prekystalio. Tad biurai ir startuoliai gali lengvai pavilioti jaunus talentus. O aptarnavimo sričiai tenka ieškoti naujų būdų, kaip išsaugoti darbuotojus.

„Reikėtų kai kuriems darbdaviams keisti požiūrį, kad jis turi reikalą ne su kokiu nors samdomu darbuotoju, o kad reikia ieškoti partnerystės, kaip ir įprasta civilizuotame pasaulyje. O ta kultūrinė  transformacija nėra greita“, – savo pastebėjimus išsakė D. Arlauskas.

Nors darbdaviai prognozuoja, kad kiekvieną rudenį rasti darbuotojų bus vis sudėtingiau, restoranų verslai įsitikinę, kad sunkiau nei vasarą jau nebus.

„Vasaros sezonas buvo ypač sudėtingas ieškant darbuotojų viešbučiams, maitinimo įstaigoms tiek Palangoje, tiek kitose pajūrio vietose. Per patį sezoną buvo nežmoniška darbuotojų kaita. Jaunimas darbinasi neįvertindami ir savo lūkesčių, nei žinodami, koks tai darbas“, – konstatavo  E. Ližaitytė.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiuo metu paklausios maždaug trisdešimt profesijų. Tačiau pirmaujančios vis dar išlieka informacinių technologijų ir rinkodaros specialybės. Taip pat aktualios vairuotojų ir statybininkų karjeros galimybės, bet aptarnavimo ir paslaugų sektorius tarp favoritų nepatenka.

Plačiau apie tai papasakojo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūniene.

– Kaip vasara teisme? Darbo sumažėjo, dauguma atostogauja, ar visgi tas tempas išlieka?

– Ritmas toks pats. Tik atidedame dalį darbų ateičiai. Atidedami teismo posėdžiai, advokatai atostogauja.

– Ar pakanka darbuotojų? O gal teks didinti darbo krūvį kitiems?

– Nuo liepos 1 d. pakelti teisėjų atlyginimai. Turime teigiamus pasikeitimus dėl šio faktoriaus. Turime daugiau norinčių tapti teisėjais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuriuose sektoriuose trūksta darbuotojų?

– Turime teigiamą pokytį dėl teisėjų. Bet, deja, negalime pasakyti, kad kas nors būtų pasikeitę dėl teisėjo padėjėjų, teismo posėdžio sekretorių. Jų atlyginimai išliko nepakitę ir yra tikrai maži, atsižvelgiant, kokia atsakomybė jiems tenka. Būtent šios srities darbuotojų mums labiausiai trūksta. Apylinkių teismuose turime apie 80 laisvų darbo vietų teisėjo padėjėjams ir apie 65 laisvas darbo vietas teismo posėdžio sekretoriams.

– Nuolatos skelbiami konkursai, kuriuose jūsų išvardytų specialybių atstovai gali dalyvauti.

– Deja, bet neturime kandidatų. Teisėjo padėjėjo alga vidutiniškai siekia 900 eurų, teismo posėdžio sekretoriaus atlyginimas dar mažesnis. Rajonuose tai tampa rimta problema.

– Tai didesnis darbo krūvis tenka teisėjams? Ar gali neįvykti teismo posėdis, jei nėra sekretoriaus?

– Pavasarį buvo atvejų, kai teismo posėdis neįvyko būtent dėl to, kad nėra teismo posėdžio sekretoriaus. Kroatijoje teisėjų padėjėjai ir teismo posėdžio sekretoriai streikuoja jau tris savaites. Tai visiškai paralyžiuoja teismų darbą. Mes iš paskutiniųjų stengiamės spręsti tą problemą.

– Kiek padėjėjų vidutiniškai tenka teisėjui?

– Apylinkių teismuose kiekvienam teisėjui netenka po vieną teisėjo padėjėją.

– Ar keliami aukšti reikalavimai šioms specialybėms?

Sprendimas būtų pabandyti bent minimaliai pakelti algą.

– Aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Tai nemaži reikalavimai. Dabar nuleidome kartelę ir priimame žmones, neturinčių patirties.

– Koks būtų realus sprendimas šiai situacijai?

– Sprendimas būtų pabandyti bent minimaliai pakelti algą.

– Iš kokių resursų?

– Turėtų būti ieškoma papildomo finansavimo iš valstybės. Pati teismų sistema yra jau peržiūrėjusi viską, išnaudojusi visas galimybes.

– Be šių asmenų negalėtų vykti teismo posėdis?

– Deja, bet be teismo posėdžio sekretoriaus negalėtų vykti. Sekretorius fiksuoja posėdžio eigą, rašo protokolus.

Kvotos didėja

Prieš 700 metų Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kvietė riterius, ginklanešius, prekiautojus, gydytojus, kalvius, račius, batsiuvius, kailiadirbius, malūnininkus, valstiečius ir kitus atvykti dirbti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Dabar, kaip kasmet, Užimtumo tarnyba (UŽT) parengė trūkstamų profesijų sąrašą, pagal kurį kartu su socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ministrais nustatomos kitų metų kvotos darbdaviams kviestis trečiųjų šalių piliečių. Į sąrašą gali patekti tos profesijos, kurių registruota paklausa per metus viršija pasiūlą ne mažiau kaip du kartus, o paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip penkis kartus.

Šiemet sąrašas ilgesnis nei pernai devyniolika profesijų, iš viso jų – 175. Kitiems metams nustatyta kvota – 35 950 darbuotojų iš trečiųjų šalių, 350 daugiau nei buvo šiems. Išnaudojus kvotą, trūkstamas profesijas turinčius užsieniečius darbdaviai gali įdarbinti ir toliau, bet tuomet procedūra sudėtingesnė.

Tiesa, šis sąrašas skirtas kvalifikuotų darbininkiškų profesijų darbuotojams. Aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančios profesijos įtraukiamos ne į UŽT, o į ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu tvirtinamą aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tokie specialistai Migracijos departamente gauna leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Švaistomi valstybės pinigai profesiniam mokymui, nes parengiame daug tokių specialistų, kurių nereikia, arba ne tame regione, kur jų trūksta.

Vis dėlto profesijų, kokių darbuotojų atsivežame iš svetur, sąrašas kelia nemažai klausimų. „Liūdžiu žiūrėdamas į šį sąrašą. Didžioji jo dalis – darbininkiškų profesijų, bet nematau tų specialistų, kurių labiausiai trūksta. Valstybės politika turėtų orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Mums tikrai reikia pradėti kalbėti apie gamybos sektoriaus technologijas, norėčiau šiame sąraše matyti, pavyzdžiui robotų aptarnavimo specialistus, kurių labai reikia. Kodėl užsieniečių nekviečiame į tokias darbo vietas?“ – svarsto darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Be to, jis sugretina du faktus: trūkstamų profesijų sąraše – darbininkų pozicijos, o bedarbių turime santykinai daug. Tai, pasak A. Franco, rodo, kad švaistomi valstybės pinigai profesiniam mokymui, nes parengiame daug tokių specialistų, kurių nereikia, arba ne tame regione, kur jų trūksta.

Konkurencija: pasak A. Franco, reikėtų pripažinti, kad kai kuriose srityse nebegalime konkuruoti su pigesnės darbo jėgos šalimis ir nereikia to daryti. Asmeninio archyvo nuotr.

Importuoti prekes?

A. Francas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: „Pavyzdžiui, trūkstamų profesijų sąraše ir užsieniečių iš trečiųjų šalių kvotose – ir mezgėjai, verpalų verpėjai, siuvėjai ar sukirpėjai. Tačiau reikėtų pripažinti, kad kai kuriose srityse nebegalime konkuruoti su pigesnės darbo jėgos šalimis ir gal mums nereikia to daryti. Jei tavo produktas konkurencingas pasaulyje, gali mokėti gerą atlyginimą, ir darbuotojų neturėtų trūkti. Tačiau jei bandai tik išgyventi, matyt, reikia užsakyti atlikti tą paslaugą kur kitur, pavyzdžiui, Bangladeše, kur siuvėjo darbas keturiskart pigesnis nei Lietuvoje. Nebesame pigių kaštų šalis, tad turime persiorientuoti. Valstybė bando gelbėti visus, tačiau negali visų gelbėti.“

Darbo rinkos eksperto įsitikinimu, tos įmonės, kurios atlyginimais nepritraukia darbuotojų, skundžiasi, kad jų trūksta, kreipiasi į UŽT ir reikalauja jų staigiai suorganizuoti. Tačiau didesnių algų mokėti nenori. Kurios moka daugiau, tos pritraukia darbuotojų.

Tos pačios profesijos žmonėms skirtingos Lietuvos įmonės moka labai skirtingus atlyginimus. A. Francas paanalizavo cvbankas.lt skelbiamas siūlomų algų žirkles. Pavyzdžiui, šaltkalviui įmonių siūlomo atlygio minimumas ir maksimumas skiriasi 60 proc., o kartais ir 100 proc. Vieni šaltkalviui moka, atskaičiavus mokesčius, 750–1 500 eurų, kiti – 900–2 200. Tai, pasak jo, rodo, kad rinkoje yra nekonkurencingų įmonių, kurios negali pagaminti gaminio už tokią kainą, kiek reikėtų mokėti darbuotojui, ir jie ateityje neišgyvens.

„Jei įmonė moka mažesnius atlyginimus nei kiti rinkos žaidėjai, vadinasi, ji nekuria aukštesnės vertės darbo vietų. Jei darbuotojams moka 700 eurų, gal tokių darbo vietų mums nereikia, gal geriau pirkime paslaugas iš tų, kurie moka tai geriau padaryti, kad ir iš Lenkijos – tegu atvažiuoja, čia deda langus ar mūrija. Mums trūksta efektyvumo. Važiuodamas automobiliu matau, kaip remontuojami keliai: vienas dirba, devyni stovi. Įmonės turėtų veikti efektyviai, taip jos galėtų darbuotojams mokėti konkurencingus atlyginimus“, – sako darbo rinkos ekspertas.

Vis dėlto mūsų algos daug kur žymiai atsilieka nuo kitų Europos šalių. A. Francas lygina: santechnikui Nyderlanduose siūloma nuo 2 300 eurų, Vilniuje 1 200–1 700. Vis dėlto ir tai ne pats mažiausias atlyginimas, tad klausimas, kodėl jų turime nepakankamai. Gal per mažai ruošiame?

„Pažiūrėjus, kokių specialybių didžiausias poreikis darbo rinkoje ir ką rengia profesinio mokymo centrai, akivaizdu, kad sąrašai prasilenkia. Daug jų rengia vadybininkus, grožio specialistus, bet mažai tų, ko tikrai reikia darbo rinkai. Atrodo, orientuojamasi į tai, kas kam įdomu ar gali praversti asmeniniams poreikiams, pavyzdžiui, išmokti pačiam susitvarkyti plaukus ar draugę apkirpti“, – konstatuoja ekspertas. Pasak jo, yra tik vienetai profesinio rengimo centrų, kuriuos darbdaviai vertina gerai, pavyzdžiui, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrą, nes jis parengia tai, ko reikia darbo rinkai.

A. Franco manymu, ir pačios įmonės per asociacijas turėtų spausti profesines mokyklas rengti, ko reikia darbo rinkai. Kai kurios trūkstamos profesijos sąraše – specifinės, pavyzdžiui, laivo vamzdynininkas ar laivų korpusų dažytojas. Pasak jo, jei tai tik kokios vienos įmonės problema, ji pati turėtų rūpintis specialistų rengimu, iš dalies prisidėti finansuojant jų rengimą, o absolventams užtikrinti darbo vietas.

Vietos užpildytos

Kauno technologijų mokymo centro (KTMC), kurio rengiamų profesijų nemaža dalis įtraukta į trūkstamų sąrašą, direktoriaus pavaduotojas ugdymui Tomas Paulius aiškina, kad galutinis sprendimas, kiek priimti mokinių, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM). Tiesa, neseniai atsirado galimybė profesinėms mokykloms bendradarbiaujant su socialiniais partneriais – kolegialiu valdymo organu ir pačioms koreguoti, kiek kokių specialistų reikėtų rengti.

Tad ar nėra pakankamai norinčių įgyti trūkstamas profesijas ar joms įgyti per mažai vietų profesinio mokymo mokyklose?

T. Paulius pasakoja, kad KTMC, į kurį po reformos nuo šio rudens sujungti Kauno technikos profesinio ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrai, taip pat Vilkijos žemės ūkio mokykla, siūlomos programos sulaukia skirtingo populiarumo. Pavyzdžiui, automobilių remonto programas renkasi žymiai daugiau jaunuolių nei medienos apdirbimo. Skiriasi statybos srities programų populiarumas: apdailininkų grupėje daugiau kaip 20 mokinių, o mūrininkų ar betonuotojų – po šešis. Tačiau visos vietos, kurioms buvo skirtos finansuojamos priėmimo kvotos, užimtos.

Gal kvotos neadekvačios darbo rinkos poreikiams? Gal rengiame paklausių profesijų žmones užsienio šalims ar šešėlinei darbo rinkai Lietuvoje?

Pasak T. Pauliaus, specialistų, pavyzdžiui, metalo apdirbimo, galėtų rengti ir daugiau. Tačiau tokiu atveju iškiltų didesnis žmogiškųjų išteklių poreikis, o mokytojo atlyginimas kur kas mažesnis nei šios srities specialistų pramonės įmonėse. Tad klausimas, kaip juos būtų galima pritraukti dirbti mokytojais.

T. Paulius tikina, kad KTMC bendrauja su darbdaviais, bando suderinti darbo rinkos paklausą ir specialistų pasiūlą. Tačiau poreikį planuoti sunku, nes, pavyzdžiui, statybų sektoriuje jis tai padidėja, tai sumažėja.

Be to, ne paslaptis, nemažai absolventų išvažiuoja dirbti į užsienį, juolab aukščiausio – ketvirto lygmens kvalifikacijos diplomai pripažįstami visoje ES. Pasak T. Pauliaus, pavyzdžiui, inžinerinio profilio programų absolventų pagal įgytą kvalifikaciją Lietuvoje įsidarbindavo apie 65 proc. Kai kurių profesijų darbuotojai – metalo suvirintojai ar jo apdirbėjai gana dideles algas gauna ir Lietuvoje, tad jiems verta dirbti ir čia. Vis dėlto dažnas profesinio mokymo mokyklos absolventas, įgijęs aukščiausią kvalifikacijos kategoriją, siekia didesnio atlyginimo nei pragyvenimo vidurkis.

Klausimas, ką rengia mūsų profesinio mokymo įstaigos ar kur dingsta jų absolventai, jei net 175 profesijų darbuotojų tenka ieškoti svetur.

Be imigrantų neapsieisime

„Pramonei labai reikia darbininkiškų profesijų, nes čia darbuotojų santykis toks – vienas inžinierius ir penki darbininkai. Profesinės mokyklos galėtų jų rengti žymiai daugiau, tačiau nėra iš ko, nes Lietuvoje visi vaikai stumiami į aukštąsias mokyklas, gabus ar ne, svarbu gauti diplomą. Kai rinkos paklausos ir specialistų proporcija atvirkščia, trūksta darbininkiškų profesijų darbuotojų, ir tai didžiulė problema“, – konstatuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas. Pasak jo, verslas su mokyklomis turėtų daugiau dėmesio skirti profesiniam orientavimui, aiškinti, kad profesinis mokymas – gyvenimo pradžia, o ne pasaulio pabaiga. Jo vertinimu, profesinės mokyklos dabar tikrai modernios, turi puikios įrangos mokyti paklausių profesijų, per pastaruosius porą metų padaryta nemažai teigiamų žingsnių. Profesinių mokyklų mokinių rezervas dar galėtų plėstis, jei atsirastų ukrainiečių integracijos programų.

LPK viceprezidento vertinimu, dabar yra susišnekėjimas tarp darbdavių ir profesinių mokyklų. Tiesa, vieni pavyzdžiai geresni, kiti – blogesni, bet geresnių daugiau nei prieš kokius penkerius metus. ŠMSM, imdamasi profesinio ugdymo pertvarkos, taip pat nepalieka verslo nuošalyje, pavyzdžiui, atsižvelgta į maždaug 90 proc. LPK siūlymų.

Uždari: G. Kvietkausko įsitikinimu, kai Lietuvoje gimstamumas toks mažas, darbo rinka neapsieis be imigrantų. Žinoma, imigracija turi būti reguliuojama. Tačiau mūsų migracijos politika tokia, kad esame kaip uždara valstybė. Asmeninio arch.nuotr.

Vis dėlto, G. Kvietkausko įsitikinimu, kai Lietuvoje gimstamumas toks mažas, darbo rinka neapsieis be imigrantų. „Žinoma, imigracija turi būti reguliuojama. Tačiau mūsų migracijos politika tokia, kad esame kaip uždara valstybė. Profesinės mokyklos puikiai galėtų apmokyti ir imigrantus, ir čia ne profesinių mokyklų, o valstybės imigracijos politikos problema“, – mano LPK viceprezidentas.

Jis primena, kad imigracijos politika užveriame kelius ir specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą: studentai iš trečiųjų šalių įstoja į Lietuvos universitetus, gauna diplomą, bet paskui čia likti ir įsidarbinti yra trukdžių. Tikslas turėtų būti, kad jie čia ne tik atvyktų, pasimokytų ir išvažiuotų, bet ir liktų dirbti, nes specialistų Lietuvai trūksta.

Daug nekvalifikuotų

UŽT atlikta darbdavių apklausa rodo, kad šiais metais su darbuotojų trūkumu susidūrė 43,7 proc. šalies įmonių. Akivaizdu, kad darbo jėgos stygiaus problemos sprendimas kur kas gilesnis, nei kasmet surašyti trūkstamų profesijų sąrašą ir ieškoti svetur skerdikų ar grybų augintojų.

UŽT skelbiamais duomenimis, gruodžio 1 d. šalyje buvo registruota 145,8 tūkst. oficialų bedarbio statusą turinčių asmenų, o ieškoma beveik 36 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių. Klausimas, kiek efektyvios bedarbių perkvalifikavimo programos – juk daugelis sąraše skelbiamų profesijų, pavyzdžiui, vidaus patalpų valytojo statybose ar mėsos rūkyklos darbininko, nėra raketų mokslas.

Klausimas, ką rengia mūsų profesinio mokymo įstaigos ar kur dingsta jų absolventai, jei net 175 profesijų darbuotojų tenka ieškoti svetur. Nacionalinės švietimo agentūros skelbiamais duomenimis, 2018–2022 m. profesinio mokymo įstaigų mokinių sumažėjo žymiai – net 20,1 proc., o aukštųjų mokyklų studentų – 7,5 proc. Ekspertų vertinimu, studentų atveju tai lėmė atitinkamo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, o profesinio mokymo mokinių – ir nedidelis jo populiarumas. Žymiai skiriasi ir įsidarbinusių absolventų dalis: po studijų aukštosiose mokyklose tokių 92,2, o baigusių profesinio mokymo įstaigas – 69,8 proc.

UŽT atkreipia dėmesį, kad ryškėja ir dar vienas nerimą keliantis reiškinys: nors darbo neturinčių jaunuolių skaičius mažėja, bet tarp nedirbančių jaunuolių net 50,4 proc. neturi jokios kvalifikacijos. „Darbdaviai ieško darbuotojų, galinčių siekti aukštų kompetencijų. Jų trūkumas darbo rinkoje – akivaizdus“, – pabrėžia UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Kodėl tiek jaunimo iškrito iš švietimo sistemos ir neturi karjeros tikslų? „Mūsų specialistai jau senokai pastebėjo kai kurių jaunuolių abejingumą toliau mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Nemažai jų tiesiog pageidauja dirbti nekvalifikuotus darbus“, – sako V. Kamandulienė. Pasak jos, tikėtina, kad ne vieną sustabdo nuo mokymosi mokymo įstaigų prieinamumas, pragyvenimo išlaidos ar mokamos studijos, prasti valstybinių egzaminų įvertinimai, tačiau svarbiausia – nepakankamas profesinis orientavimas. Nuo metų pradžios pradėjo veikti regioniniai karjeros centrai, bandoma keisti situaciją pokyčiais profesinio mokymo sistemoje, bet kokie bus rezultatai – dar neaišku.

Akivaizdu, neapsieisime ir be darbo jėgos imigracijos. Valstybei vertėtų apsispręsti, ar geriau importuoti iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, trūkstamų Lietuvoje profesijų sąraše įrašytus vyriškų drabužių siuvėjus, ar šią paslaugą pirkti iš pigesnės darbo jėgos šalių, ar ieškoti išmanesnių technologijų. Gediminas prieš 700 metų kvietė į Lietuvą iš svetur verslo žmones, kad jie padarytų postūmį mūsų valstybėje. Dabar taip pat turėtume siekti jais ne tik užkamšyti darbo rinkos skyles.

Kokių profesijų Lietuvai trūksta

Trūkstamų profesijų sąraše 2023-iesiems – 175 profesijos. Jame nebeliko 56 profesijų iš 2022 m., tačiau jis pasipildė 75 naujomis. Kitiems metams iš viso nustatyta 35 950 kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams. Didžioji jos dalis – 60,1 proc. tenka paslaugų sektoriui.

Kitąmet Lietuvoje greičiau bus įdarbinami asmenys iš trečiųjų šalių, turintys šias profesijas: plataus profilio statybininko, apdailos mūrininko, staliaus dailidės, pastatų surenkamųjų konstrukcijų montuotojo, stikliaus, vėdinimo vamzdyno montuotojo, metalinių gaminių dažytojo, pastatų vidaus valytojo statybose, skardininko, šaltkalvio, požeminių kabelių klojėjo, ryšių kabelių montuotojo, gręžinių gręžimo įrangos ir betono maišyklės operatorių, staliaus, laivo vamzdynininko, metalo šlifuotojo, metalo poliruotojo, mezgėjo, siūlų ir verpalų verpėjo, betono armatūrininko, betonuotojo, langų ir (arba) durų montuotojo, pastolių statytojo, plytelių klojėjo ir klijuotojo, gipso kartono atitvarų montuotojo-apdailininko, tinkuotojo, santechnikos sistemų ir įrenginių montuotojo, vamzdžių klojėjo, santechniko, buldozerio mašinisto, suvirintojo, mėsininko, skerdiko, mėsos rūkyklos darbininko, kepėjo, siuvėjo, virėjo, grybų augintojo, medkirčio, spausdinimo mašinų operatoriaus, laivų korpusų dažytojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, orlaivių metalinių sklandmenų montuotojo, mechaniko, elektriko, mezgimo mašinų derintojo, operatoriaus – medienos apdailos, farmacijos gaminių gamybos, plastikinių gaminių liejimo, tekstilės pluošto dažymo mašinų ir kt.

Šios problemos aptartos sąjungos penktadienį organizuotame renginyje „Teismo vieta Lietuvos valdžių sistemoje šiandien“.

„Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška. Teismai negauna jų poreikius užtikrinančio finansavimo, atlyginimai teisėjams neatstatyti į 2008 m. lygį, nuolat neužpildomi teisėjų etatai, pastoviai trūksta ir teisėjo padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų“, – rašoma pranešime.

Pasak jo, teismų sistema dėl mažų atlyginimų, didelio darbo krūvio nebesulaukia pretendentų į teismui svarbias pareigybes – teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių.

Teismo, kaip savarankiškos teisminės valdžios statusas yra įtvirtintas Konstitucijoje, tačiau pastaruoju metu šios valdžios padėtis darosi kritiška.

Teisėjų sąjunga pažymi, kad ši problema itin opi didžiuosiuose miestuose.

„Tapti teisėjais norinčiųjų mažėja, o pastaruoju metu teisėjai palieka pareigas savo noru dėl didelio darbo krūvio, personalo trūkumo, nekonkurencingo atlyginimo. Dažnai teismus palikę teisėjai papildo advokatų ar kitų teisininkų specialybių gretas“, – skelbia sąjunga.

Pabrėžiama, kad kandidatų į laisvas teisėjų vietas šiuo metu yra mažiau nei laisvų teisėjų etatų, o situacija didžiausiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune – darosi grėsminga. Pastebėta, kad ir tie patys atrankoje dalyvaujantys kandidatai ne visuomet pripažįstami tinkamais eiti teisėjo pareigas.

Konstatuojama, kad valstybės teismams skiriamas jų poreikių neužtikrinantis finansavimas lemia problemas, kai susidaro skolos už pašto paslaugas, ir kitas būtinąsias išlaidas.

„Nutarta, kad kokybiškam teisingumo vykdymui, teismų nepriklausomumo principo įgyvendinimui reikalingas nepriklausomo, teismų poreikius atitinkančio finansinio ir materialaus aprūpinimo mechanizmo sukūrimas“, – skelbiama pranešime.

– Kokią matote ukrainiečių darbuotojų perspektyvą? Ar jie pasiliks, ar tai tik laikinas sprendimas?

– Kai kurios atvykusios moterys, nes dauguma atvykusiųjų moterys, tikrai integruojasi į visuomenę, vaikus veda į darželius, mokyklas. Tikėtina, kad liks ilgesniam laikui. Pačios sako, kad tikrai prireiks laiko, kol jų miestus atstatys, kol galės grįžti. Deja, nėra darbuotojų vyrų iš Ukrainos, nes jie kariauja.

– Ar sudėtinga situacija dėl darbuotojų iš Centrinės Azijos?

– Manau, pagrindinis trikdis – teisės aktai, kurie sunkina sąlygas. Labai džiaugiamės, kad aukštos kvalifikacijos sąrašai buvo panaikinti ir palengvintas atvykimas iš įvairių šalių. Didžiulis trūkumas vairuotojų, gamybos operatorių, virėjų, tarnyba spalio mėnesį registravo bent 30 tūkst. laisvų darbo vietų. Galėtume pasitelkti darbuotojus, kurie nori atvykti į Lietuvą, kurie motyvuoti, galėtume iš to gauti pridėtinės vertės ir naudos, nes visada gerai, kai yra mokesčių mokėtojų, dirbančių Lietuvoje, o ne komandiruotų iš kitų šalių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokiems sektoriams labiausiai trūksta darbuotojų šiandien?

– Išskirti vieno negalime, nes trūksta įvairių profesijų įvairiose darbovietėse. Net trūksta nekvalifikuotos darbo jėgos – valytojų.

– Kodėl iš Centrinės Azijos atvykę darbuotojai greitai išvyksta ir neužsibūna?

– Manau, daug priežasčių. Dažnai į Lietuvą žiūri kaip į tarpinę stotelę prieš patenkant į Vakarų Europos šalis, kur didesni atlyginimai. Nuo sausio mėnesio bus tam tikrų migracijos pokyčių, bus galima stebėti, ar tikrai visi atvyksta, kurie gauna vizas. Nes ne visi gavę vizas atvyksta į Lietuvą. Kol kas nėra bendros Europos sistemos, kad pamatytume, ar su ta viza nevyksta į kitą šalį, net neatvykę į Lietuvą. Nuo sausio tai bus galima patikrinti.

Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų demografinė padėtis pasikeitė tiek, kad sumažėjo darbingo amžiaus žmonių.

– Ką galėtume padaryti, kad srautas iš Centrines Azijos būtų ryškesnis?

– Turime leis įdarbinimo įmonėms vežti darbuotojus. Smulkesnės įmonės dabar telkiasi komandiravimo paslaugas. Lietuvoje yra per 80 proc. smulkiojo verslo, kur apie 20 darbuotojų, jos pačios nepajėgios iš kitų šalių atsivežti. Tikrai nelengva surasti, surinkti reikalingus dokumentus. Manome, kad turėtų būti leidžiama tai daryti įdarbinimo įmonėms ir tai pagerintų situaciją rinkoje. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų demografinė padėtis pasikeitė tiek, kad sumažėjo darbingo amžiaus žmonių 350 tūkst. Turime rimtai galvoti, kuo užpildysime šį trūkumą.