Šis sprendimas rodo D. Trumpo nuomonių kaitą – politikas vos prieš mėnesį tvirtino norintis pasakyti savo kalbą gyvai Generalinės Asamblėjos salėje Niujorke, nepaisant kitų pasaulio šalių lyderių nedalyvavimo dėl koronaviruso pandemijos.

Baltųjų rūmų administracijos vadovas M. Meadowsas JAV prezidento lėktuve „Air Force One“, kuriuo D. Trumpas skrido į Viskonsiną surengti rinkimų kampanijos renginį, patvirtino, kad D. Trumpas gyvai nedalyvaus 75-ojoje Generalinės Asamblėjos sesijoje.

Ši sesija vyks daugiausia vaizdo konferencijos būdu dėl tebevykstančios pandemijos.

Pagrindinė JT Generalinės Asamblėjos dalis, kuomet pasaulio šalių lyderiai paeiliui sako kalbas, vyks nuo rugsėjo 21 iki 29 dienos.

Antradienį JT generalinis sekretorius, pradėdamas sesiją, pabrėžė šių metų temas – pasaulio atsaką į koronaviruso pandemiją kartu su „taika ir saugumu, nusiginklavimu, žmogaus teisėmis, lyčių lygybe ir tvaria plėtra“.

J. Bidenas savo varžovą rinkimuose D. Trumpą, už kurį šiuo metu yra populiaresnis, taip pat kaltino politizuojant vakcinos kūrimo procesą ir sakė nepasitikintis viešais prezidento pareiškimas. D. Trumpas antradienį vakare sakė, kad vakcinos nuo COVID-19 kūrimas bus baigtas vos už kelių savaičių.

Tai, ar D. Trumpo administracija gali skubinti masiškai gaminti skiepus, tapo svarbiu 2020 metų rinkimų kampanijos klausimu.

„Svarbiausia prezidento atsakomybė yra ginti Amerikos žmones, o jis to nedaro. Ir tai [jį] visiškai diskvalifikuoja“, – žurnalistams sakė J. Bidenas, kuris teigė, kad D. Trumpas nerimtai tvarkosi su pandemija.

Susipažinęs su visuomenės sveikatos ekspertų pateikta informacija, J. Bidenas kalbėjo, kaip COVID-19 vakcina padėtų sugrąžinti Amerikos gyvenimą į normalias vėžes, bet akcentavo, kad šis procesas turėtų priklausyti nuo mokslo ir saugumo, o ne nuo politikos.

„Tad leiskite pasakyti aiškiai: aš pasitikiu skiepais, pasitikiu mokslininkais, bet nepasitikiu Donaldu Trumpu, – sakė J. Bidenas. – Šiuo momentu negali [pasitikėti] ir Amerikos žmonės.“

J. Bidenas pabrėžė, kad remia spartų masinį vakcinos gaminimą, bet tik tuo atveju, jei bus pademonstruota, kad ji yra saugi ir veiksminga, jei mokslinė šio reikalo pusė bus visiškai skaidri ir jei skiepai bus platinami „nešališkai“.

D. Trumpui tvirtinant, kad vakciną Amerika turės po kelių savaičių, vienas garsus sveikatos ekspertas jo paties administracijoje trečiadienį perspėjo, kad vakcina plačiajai visuomenei nebus prieinama bent iki 2021 metų vidurio.

Ekspertai sako, kad skiepai nuo koronaviruso yra tarp geriausių būdų 196 tūkst. amerikiečių gyvybių nusinešusiai pandemijai stabdyti.

Antradienį D. Trumpas dar labiau pagerino savo optimistines prognozes ir sakė, kad skiepai gali tapti prieinami iki lapkričio 3-iąją įvyksiančių prezidento rinkimų.

„Ją gausime po kelių savaičių, žinot, tai gali būti trys savaitės, keturios savaitės“, – sakė jis, Pensilvanijoje atsakinėdamas į rinkėjų klausimus. Renginį transliavo televizija ABC.

Keliomis valandomis anksčiau D. Trumpas televizijai „Fox News“ sakė, kad vakcina gali pasirodyti po „keturių savaičių, ... aštuonių savaičių“.

Tačiau JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorius Robertas Redfieldas trečiadienį Kongrese sakė, kad bet kokie skiepai šiemet dar nebūtų prieinami plačiajai visuomenei.

„Galvoju, kad vakcina... iš pradžių bus prieinama kažkuriuo metu nuo lapkričio iki gruodžio, bet tiekimas bus labai ribotas ir turės būti nustatyti prioritetai“, – sakė jis vienam Senato komitetui.

„Jei klausiate manęs, kada ji bus plačiai prieinama Amerikos visuomenei, kad galėtume pradėti naudotis vakcina ir grįžti į savo normalų gyvenimą, tai galvoju, kad turbūt numatome 2021-ųjų antrojo ketvirčio pabaigą, trečiąjį ketvirtį“, – nurodė jis.

Demokratai reiškė susirūpinimą, kad D. Trumpas spaudžia vyriausybės pareigūnus ir mokslininkus pritarti skubinamai vakcinai dar prieš rinkimus, norėdamas padidinti savo perrinkimo galimybes.

Apie tai, kad antrasis svarbiausias oficialus asmuo viešumoje nesirodė net dvi savaites, Rusijoje pakurstė sąmokslo teorijas apie galimą D.Medvedevo atsistatydinimą ar net nušalinimą nuo valdžios.

Štai Kembridžo kunigaikštienė Catherine, viena mylimiausių Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos narių, pastaruosius mėnesius viešumoje irgi itin reta viešnia. Ji po mažojo sūnaus Louiso krikštynų taip pat dingo iš viešojo eterio, bet, pasirodo, kad ponia tiesiog išėjo motinystės atostogų.

D.Medvedevo dingimo paaiškinimui šis variantas akivaizdžiai netinka, betgi koks džiaugsmas buvo visiems smalsuoliams ir gerbėjams, kai jis vakar pagaliau sugrįžo į Didžiąją politiką. Konspiratoriams tik panižo klausimas: jei jau premjerui iškilo sveikatos problemų, kodėl jo nepakeitė antrininkas, o tai nuo seno ir dabar visose save gerbiančiose valstybėse – įprastas reikalas?

Antrininkus turėjo visi, pradedant N.Bonaparte, J.Stalinu, A.Hitleriu, W.Churchilliu ir kitais stambiais istorijos banginiais.

Ką ten bekalbėti, antrininkę turi net JAV prezidento D.Trumpo žmona Melania. Taip mano konspiracijų teoretikai, pastebėję, jog kelionės metu į Ohajų šalia pono prezidento buvo ne jo žmona Melania, o dublerė. Esą ponios plaukų spalva ne tokia ir apskritai ji taip jų nenešioja, užkliuvo prezidentienės padidėjęs svoris, neįprastos jos pozos ir netipiški jai rūbai, kai kam pritrūko gamintojo logotipo ant jos saulės akinių.

O ką jau kalbėti apie buvusią D.Trumpo konkurentę H.Clinton, kuri esą jau porą metų mirusi, o jos vietą užėmė gerai paruošta antrininkė.

Tik štai klausimas, kodėl dubleriais nesinaudojama Lietuvoje? Gal čia antrininkams tiesiog per maža rinka?

D. Trumpas, pasiryžęs užmegzti asmenį ryšį su Kremliaus vadovu nepaisant tvyrančių įtarimų dėl Rusijos kišimosi į JAV vidaus politiką, susitikimą pradėjo kaltindamas savo pirmtakų „kvailumą“, dėl kurio abiejų šalių santykiai dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų.

„Manau, tai gera pradžia. Labai, labai gera pradžia visiems“, – D. Trumpas atsakė į žurnalistų klausimą po ilgiau kaip dvi valandas trukusių pirmųjų derybų akis į akį su V. Putinu prieš tolesnes diskusijas, prie kurių prisijungė abiejų šalių delegacijos.

Po JAV prezidento bandymų įsiteikti autokratiškiems Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiams per ankstesnius susitikimus daugelis Vašingtone nekantriai laukė D. Trumpo pasimatymo su buvusiu KGB pareigūnu V. Putinu, nerimaudami, ką jis gali paaukoti vardan palankesnės atmosferos.

Kai kurie D. Trumpo kritikai siūlė visai atšaukti Helsinkio viršūnių susitikimą, kai JAV Teisingumo departamentas iškėlė kaltinimus 12 Rusijos žvalgybos karininkų už jų numanomą vaidmenį per 2016 metų Amerikos prezidento rinkimų kampaniją įvykdytuose kibernetiniuose įsilaužimuose į Demokratų partijos serverius ir elektroninio pašto sistemas.

Tačiau D. Trumpas, įsitikinęs, kad jo unikali diplomatija padės jam rasti bendrą kalbą su V. Putinu, savo sumanymo neatsisakė. Susėdęs prie derybų stalo su V. Putinu aptarti daugybės klausimų – pradedant Sirija, Ukraina, Kinija, baigiant prekybos tarifais ir branduolinių arsenalų dydžiais – jis pareiškė, kad ateityje tikisi „ypatingų santykių“ tarp abiejų šalių.

„Atėjo laikas rimtai pasikalbėti apie mūsų santykius ir problemų turinčius pasaulio rajonus“, – pareiškė V. Putinas, tebebesimėgaudamas D. Trumpo ir kitų pasaulio sveikinimais dėl sėkmingai surengto pasaulio futbolo čempionato Rusijoje.

„Tiesą sakant, daugybę pastarųjų metų mūsų santykiai nebuvo geri. Aš tikrai galvoju, jog pasaulis nori, kad mes sutartume. Esame dvi didžiosios branduolinės galybės“, – pridūrė D. Trumpas.

„Mums gerai seksis“

Netrukus iki viršūnių susitikimo pradžios D. Trumpas sulaukė klausimo, ar ketina daryti spaudimą V. Putinui dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, kurių rezultatai leido D. Trumpui užimti Baltųjų rūmų vadovo postą prieš pusantrų metų.

„Mums gerai seksis“, – atsakė jis.

Yra keletas trinties taškų, galėjusių sugriauti D. Trumpo viltis užmegzti draugiškus santykius su jo gudriu pašnekovu, vadovaujančiu Rusijai jau 18 metų.

Tačiau D. Trumpas savo dieną pradėjo įprasta žinute socialiniame tinkle „Twitter“, kurioje vėl užsipuolė savo priešininkus namuose ir dėl diplomatinių santykių su Rusija atšalimo apkaltino JAV vykdomus tyrimus dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų prezidento rinkimus.

„Mūsų santykiai su Rusija dar NIEKADA nebuvo tokie blogi. (Taip atsitiko) dėl daugybės metų JAV paikumo ir kvailumo – ir dėl dabar vykstančios dirbtinai sukeltos Raganų Medžioklės“, – parašė D. Trumpas.

Netrukus į šis komentaras sulaukė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo: „Mes pritariame“.

Pasinaudoję D. Trumpo komentaru jo kritikai JAV pabandė išpopuliarinti sarkastišką grotažymę, pašiepiančią prezidento nenorą kritikuoti Kremlių: #BAF (Blame America First – Svarbiausia kaltinkit Ameriką).

Ši nuostata nebegalios visoms komercinėms įstaigoms. Anksčiau šiais metais tokia išimtis buvo pradėta taikyti JAV religinėms institucijoms.

Toks JAV administracijos sprendimas supykdė teisių gynimo grupes, gydytojus, demokratus ir gausybę paprastų piliečių, kurie savo nepasitenkinimą reiškė socialiniame tinkle „Twitter“. Tuo tarpu organizacija „American Civil Liberties Union“ (ACLU) pagrasino dėl tokio sprendimo kreiptis į teismą.

Kol kas neaišku, kiek moterų paveiks naujasis įstatymas. D.Trumpo administracijos skaičiavimais, paremtais darbdavių ieškiniais dėl „Obamacare“ reikalavimo visiškai padengti darbuotojų išlaidas kontraceptinėms priemonėms, tokių moterų tebus apie 120 000.

2016-aisiais atliktame vyriausybės tyrime sakoma, kad „Obamacare“ garantavo nemokamą kontracepciją 55,6 mln. moterų, turinčių privatų sveikatos draudimą.

ACLU pareiškė, kad „paduos į teismą D.Trumpo administraciją, kad užblokuotų naująsias taisykles, leidžiančias darbdaviams atmesti draudimines kompensacijas už kontraceptikus“.

„Panieka moterų sveikatai“

Nepelno sveikatos apsaugos organizacija ACLU, kuri teikia aborto paslaugas, tviteryje pareiškė, kad sprendimas panaikinti nemokamas kontraceptines priemones „rodo D.Trumpo administracijos panieką moterų sveikatai ir gyvybei“.

Liberalių pažiūrų demokratų senatorius Bernie Sandersas (Bernis Sandersas), pernai kandidatavęs į prezidentus, pavadino naująją taisyklę seksistine.

„Tai naujausias respublikonų visiškos paniekos moterų galimybei kontroliuoti savo gyvenimus pademonstravimas“, – pareiškė jis.

Amerikos akušerių ir ginekologų kongresas pareiškė, kad šis sprendimas kelia grėsmę moterų sveikatai.

„Kontracepcija yra medicininė būtinybė moterims maždaug 30 jų gyvenimo metų. Ji pagerina moterų, vaikų, šeimų ir apskritai bendruomenių sveikatą“, – sakoma Amerikos akušerių ir ginekologų kongreso prezidento Haywoodo Browno (Heivudo Brauno) pareiškime.

Baltieji rūmai savo ruožtu tvirtina, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į religijos laisvę.

„Prezidentas mano, kad laisvė praktikuoti savo religiją yra pagrindinė teisė šioje šalyje, ir šiandien kalbėta vien apie tai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Huckabee Sanders (Sara Hakabi Sanders).

„Nesuprantu, kodėl tai turėtų būti problema. Aukščiausiasis Teismas tikrai daugybę kartų pritarė tokiam sprendimui, o prezidentas tiki konstitucija“, – pridūrė ji.

Atšaukti „Obamacare“ – jo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) sveikatos apsaugos reformą – buvo vienas iš svarbiausių D.Trumpo rinkimų kampanijos pažadų. Jis pavadino šią reforma „visiška tragedija“, tačiau jo Respublikonų partijai niekaip nepavyksta jos panaikinti ir pakeisti nauju įstatymu.

Tiesa, paprastiems žmonėms vienodai tas D.Trumpas, nes Amerika per toli, o čia šildymo sezonas lieka be PVM lengvatos.

Užtat isterijos bizniuku užsiimantys politikos subproduktai aižo viešumą savo titaniškais pastebėjimais: "D.Trumpas išsirinko Kremliaus draugą", "D.Trumpas sugriaus JAV didybę", "Amerikoje – rusiškas pavasaris."

Tokios antraštės galvanizuojamos mūsų žiniasklaidos cechuose, o visą tą retorinį rujojimą vainikuoja naujiena, kad ir neapsikentę Lietuvos diplomatai JAV valdžiai pasiuntė savo žinią.

Dar keisčiau, kad kažkokie nesusiturėję saugumo "ekspertai" net ėmė siuntinėti užklausas į Jungtines Valstijas siekdami aiškintis, kodėl čia dabar tas išrinktasis prezidentas toks esą prorusiškas. Tarsi JAV būtų kokia nors Ariogalos melioracijos valdyba, o D.Trumpas – Blinstrubiškių šaltyšius.

Kaip sočiai reikia būti drignių prisivartojus, kad darytum tokias nesąmones? Ir kokiais diplomatiniais diskursais apsiginkluotų oficialusis Vilnius, jei gautų panašių užklausų apie mūsų Prezidentę iš Burkina Faso nenesių genties?

Faktas čia tik tas, kad mūsų "ekspertų", politikierių ir iš biudžeto apmokamų "patriotų" nuomonė iš tiesų niekam nė nerūpi.

Faktas čia tik tas, kad mūsų "ekspertų", politikierių ir iš biudžeto apmokamų "patriotų" nuomonė iš tiesų niekam nė nerūpi, nes ji nieko nelemia ir neturi jokios geopolitinės įtakos. Šie mazochistiniai "rūpesčio ženklai" iš tiesų skirti vidiniam vartojimui, mėginant tarsi saldainį išvynioti iliuziją, kad Lietuva turi realią reikšmę Europos saugumo architektūroje ar net sprendžiančiojoje politikoje.

Tačiau nereikia būti idiotais – mūsų diplomatija ir politiniai klejojimai turi tiek pat galios, kiek Uagadugu karalystė Jungtinių Tautų Organizacijai.

Amerika – ne Ariogala ir, jei norime gerų santykių su JAV, pirmiausia reikėtų patiems prasiskalauti galvas šaltu vandeniu.

Tai D. Trumpas pareiškė trečiadienį savo kalboje prieš svarbų forumą su demokratų kandidate į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton), siekdamas parodyti savo ryžtingumą ir patikimumą nacionalinio saugumo klausimais.

Filadelfijoje kreipdamasis į savo šalininkus respublikonų kandidatas sakė, kad tapęs prezidentu paprašytų savo generolų per 30 pirmųjų jo kadencijos dienų parengti IS sutriuškinimo gaires.

Pasak D. Trumpo, kariuomenė yra „tokia išsekinta“, kad jai reikia didžiulio masto pastiprinimo, įskaitant didesnį skaičių karių, lėktuvų ir laivų.

D. Trumpas kalbėjo prieš vėliau trečiadienį įvykusį pirmą bendrą renginį su H. Clinton, kurio metu abu kandidatai vienas po kito atsakinėjo į klausimus apie prezidento, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, vaidmenį.

Verslo magnatas pasinaudojo proga dar kartą įgelti savo varžovei, pareiškęs, kad buvusi valstybės sekretorė yra „linkusi viską spręsti ginklu ir nestabiliai“.

„H. Clinton palikimas Irake, Libijoje ir Sirijoje sukėlė tik suirutę, kančias ir mirtį“, - sakė jis Filadelfijoje.

„Vos pradėjęs eiti pareigas paprašyčiau savo generolų per 30 dienų pristatyti man planą, kaip nugalėti ir sutriuškinti ISIS“, – sakė D. Trumpas, pavartojęs alternatyvų IS pavadinimą.

„Tam reikės karinių veiksmų, taip pat kibernetinio karo, finansinio karo ir ideologinio karo“, – sakė jis.

D. Trumpas, kurio šalininkai jau pripratę prie jo aptakių kalbų kampanijos mitinguose, šįkart pateikė daugiau konkrečių detalių.

Verslo magnato nuomone, šalies reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas turėtų sudaryti maždaug 540 tūkst. karių, oro pajėgas – mažiausiai 1 200 kovos lėktuvų. Taip pat 36 jūrų pėstininkų batalionai ir karinis jūrų laivynas su 350 antvandeninių ir povandeninių laivų.

„Prašyčiau Kongreso visiškai padengti padidėjusias karines išlaidas. Per šį procesą padarytume vyriausybę taupesne ir labiau atsižvelgiančia į visuomenę“, – aiškino jis.

„Būsime ginami, nes be gynybos neturėsime šalies“, – pabrėžė D. Trumpas.

Į pergalę ves kariškiai?

Dauguma šalies mastu atliekamų viešosios nuomonės apklausų rodo, kad likus vos devynioms savaitėms iki lapkričio 8-osios prezidento rinkimų H. Clinton nedideliu atotrūkiu lenkia D. Trumpą.

Tačiau D. Trumpas net 19 proc. lenkia savo varžovę pagal populiarumą tarp kariškių ir karo veteranų rinkėjų, rodo naujausia kassavaitinė „ NBC News“ ir „SurveyMonkey“ apklausa.

Remiantis jos rezultatais, šioje elektorato grupėje D. Trumpą palaiko 55 proc. respondentų, o H. Clinton. – 36 proc. 

D. Trumpo populiarumo tarp kariškių ir karo veteranų nenusmukdė kilusi pasipiktinimo banga dėl jo žodinio konflikto su 2004 metais Irake žuvusio JAV kariuomenės kapitono musulmono tėvais.

Respublikonų kandidatas taip pat supykdė nemažai karinės bendruomenės narių savo nepagarbiais pasisakymais apie JAV senatorių ir buvusį karo belaisvį Johną McCainą (Džoną Makeriną), iš kurio D. Trumpas yra pasišaipęs, kad šis leidosi sučiumpamas Vietname .

JAV prezidento rinkimų metais, kai visų siekiančių būti perrinktais įstatymų leidėjų darbai kruopščiai nagrinėjami, P. Ryano nesėkmė būtų dar labiau supurčiusi šalies politinį elitą, visų žvilgsniams krypstant į D. Trumpo kovą dėl Baltųjų rūmų su demokratų kandidate Hillary Clinton (Hilari Klinton).

„Jaučiuosi pagerbtas, kad Viskonsino gyventojai 1-ojoje Kongreso apygardoje palaikė mano pastangas toliau kovoti jų labui. Janna (Džana) ir aš esame dėkingi, kad Pietų Viskonsine mus palaikė tiek daug žmonių, ir iš tiesų esame dėkingi už jų sunkų darbą“, – P. Ryanas rašo savo pareiškime, paminėdamas savo žmoną.

Respublikonų partijos pirmininkas Reince'as Priebusas (Reinsas Pribesas) pasveikino P. Ryaną su pergale, sakydamas, kad šis politikas yra „patikimas“.

P. Ryanas, aukščiausią renkamą postą užimantis respublikonas, savo apygardoje buvo išrinktas jau devynis kartus. Įprastu atveju jo kampanija nebūtų sulaukusi didelio dėmesio, nes politiko, kurį palaiko apie 80 proc. apklausų dalyvių, pergalė būtų beveik neabejotina.

Tačiau šįsyk jam teko grumtis su oponentu, kuris atvirai palaiko D.Trumpą. Pats respublikonų kandidatas į Baltuosius rūmus, su kuriuo P. Ryanas nuolat susikirsdavo per šių metų kampaniją, palaikymą Atstovų Rūmų pirmininkui išreiškė tik praeitą penktadienį.

P. Ryano varžovas verslininkas Paulas Nehlenas (Polas Nėlenas) sugebėjo atkreipti į save daugelio dėmesį, rengdamas protestus netoli savo oponento namų.

Per vieną incidentą liepos 23-ąją P. Nehleno šalininkas ir motinos, kurių vaikai yra tapę neteisėtų imigrantų smurto aukomis, piktinosi, kad P. Ryanas nepalaiko D.Trumpo programos punktų, susijusių su imigracija.

P. Ryanas kritikavo D. Trumpo raginimą uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas.

D.Trumpas išprovokavo audringą reakciją, kai praeitą antradienį atsisakė palaikyti perrinkimo siekiantį P. Ryaną ir pažėrė liaupsių P. Nehlenui.