„Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.

Pasak jos, siekiant mažinti skurdą, pensijas reikėtų didinti nuosekliai ir kas mėnesį, be to, planuojama paramą labiau sutelkti į tikslines grupes, pavyzdžiui, didinti vienišų pensininkų pensijas, kurias dabar gauna tik našliai, taip pat išmokas vienišiems tėvams.

Akivaizdu, kad tai buvo labiau rinkiminis triukas, negu realus planas, nes pačių valstiečių rengtame biudžete 13-tos pensijos išlaidų nėra ir tam nėra numatytų pinigų.

„Tai pirmas darbas būtų skirti pensijas ir tiems, kurie vieniši, bet niekada nebuvo susituokę ar dabar yra išsiskyrę, nes jų skurdo lygis yra 65 proc. pagal Statistikos departamento duomenis, ir tai yra ta grupė, kuriai papildomos paramos reikia. (...)  Taip pat kita grupė yra vieniši tėvai, kurie gyvena su vaikais ir jiems pakankamai sunku juos išlaikyti. Viskas priklauso nuo to, su kuo gyveni ir kiek yra  žmonių, kurie uždirba šeimoje“, – sakė G. Skaistė.

Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.

Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai kitąmet reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.

Peržiūrės visas mokesčių lengvatas

Naujoji Vyriausybė peržiūrės visas mokesčių lengvatas, įskaitant žemdirbių dyzeliną ar ateityje atsigausiančius viešbučius, sako paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, dėl lengvatų biudžetas negauna bent 2 mlrd. eurų pajamų per metus.

„Planas yra peržiūrėti visas lengvatas ir įsivertinti, kiek jos tikslingos šiandien. Kai kurios buvo įvestos vienu laikotarpiu, kai norėjom paskatinti vieną ar kitą verslą plėstis, tarkim, lengvatos viešbučiams dabar įvestos, nes jiems yra sunki situacija, bet galbūt po penkerių metų situacija keisis ir gal reikėtų peržiūrėti, ar jos dar tikslingos tai dienai“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, taip pat planuojama mažinti lengvatas iškastiniam kurui, todėl iki Vyriausybės kadencijos pabaigos ūkininkams turėtų nebelikti lengvatos dyzelinui.

„Kaip ir visoje Europos Sąjungoje yra planas atsisakyti lengvatų iškastiniam kurui, turbūt laipsniškai prie to prieisime, kad per paramą skatindami žaliąjį vartojimą ir žaliąjį ūkininkavimą, pereisime prie to, kad tokių lengvatų bus atsisakyta“, – sakė būsimoji ministrė.

Be to, pasak paskirtosios finansų ministrės, bus siekiama, jog mokesčių sistema ūkininkams ir kitiems verslams būtų „teisingesnė ir vienodesnė“.

„Dėl pajamų apmokestinimo darysime darbo grupę ateinančiais metais ir bandysime nustatyti, kad mokesčių sistema ne tik ūkininkų atžvilgiu, bet visų verslo formų atžvilgiu būtų teisingesnė ir vienodesnė, kad žmogus, vykdydamas tą pačią veiklą, būtų apmokestinamas vienodai, nes šiandien nėra visai taip“, – sakė G. Skaistė.

Pirmadienį paskelbtame naujos Vyriausybės programos projekte pažymima, kad pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti.

„Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie, kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – rašoma projekte.

Būsima Vyriausybė numato svarstyti galimybes atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, mažinti biudžeto priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių –  PVM ir akcizų.

„Manau, kad bus sėkmingai suformuota Vyriausybė, tai visi klausimai, susiję su finansais, biudžetu, yra naujai Vyriausybei, ir paliekame jai apsispręsti. Būtų nelabai korektiška, jeigu mes pritartume, o po to Vyriausybei reikėtų „atsukinėti“ tuos sprendimus, jeigu turės kitokią nuomonę“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.

Laikinasis premjeras, paklaustas, ar naujoji Vyriausybė galėtų pritarti 13-ajai pensijai, sakė, kad tai yra diskusinis klausimas, bet kol nėra Vyriausybės programos, sunku į tai atsakyti.

„Manau, kad pagal tą projektą, kuris yra pasiūlytas SADM – ne absoliutus pritarimas, bet tobulintinas – tai yra diskusinis klausimas, galima apsvarstyti ir tikėtis to. Priklausys nuo bendro apsisprendimo, ką mato socialinėje plotmėje nauja Vyriausybė, bet kol kas programos neturime, tai nelabai galime ir komentuoti“, – sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, kaip reaguoja į konservatorių pasisakymus, jog naujajame biudžete nenumatyti pinigai pensijų indeksavimui, S. Skvernelis sakė, kad „naujoji dauguma turėtų suprasti, jog dirba ne opozicijoje, o pozicijoje.“

„Pagal įstatymą pensijų indeksavimo apskritai negali būti, dėl to Vyriausybė pateikė įstatymo pataisą, kad būtų ne du rodikliai vertinami – bendrasis vidaus produktas ir darbo užmokestis – bet vienas. Ir šitam indeksavimui numatytos lėšos. Kalbant apie vadinamąjį prezidentinį indeksavimą, yra pateiktas siūlymas, kad jis nebūtų taikomas. Viskas yra sudėliota taip, kaip turi būti, ir reikėtų imti ir paprasčiausiai dirbti kaip pozicijai, o ne opozicijai“, – sakė S. Skvernelis.

Šią savaitę Vyriausybė planavo svarstyti SADM išvadą dėl 13-osios pensijos, tačiau nuspręsta to nedaryti.

SADM parengtoje išvadoje siūloma iš esmės pritarti siūlymui, bet jį tobulinti: nustatyti diferencijavimo pagal gaunamų pajamų dydį mechanizmą ir numatyti, kada ji nebūtų skiriama – apie 90 tūkst. asmenų, pasak ministerijos, kartu su socialinio draudimo pensijomis iš valstybės biudžeto gauna papildomas pensinio pobūdžio išmokas – valstybines pensijas, rentas, be to, asmenys gali dirbti ir turėti su darbu susijusių pajamų.

Pasak ministerijos, 13-osios pensijos dydį reikėtų susieti su rodikliu ar baziniu dydžiu, kuris yra indeksuojamas (pavyzdžiui, minimalių vartojimo poreikių dydžiu, socialinio draudimo bazine pensija) arba nustatyti atskirą jos indeksavimo mechanizmą.

ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.

Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.

Anot šalies vadovo, sprendžiant senjorų problemas, reikėtų „baigti mėtytis gabaliukais“.

„Aš norėčiau, kad sprendimai dėl mūsų senjorų būtų ir kompleksiški, ir nuoseklūs, ir, svarbiausia, tvarūs. Baikime vieną kartą (mėtytis – BNS) gabaliukais – mestelėjome truputį, paskui dar šiek tiek mestelėjome“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Jis dar kartą pakartojo, kad aiškesnis ir tvaresnis sprendimas yra spartesnis pensijų indeksavimas.

Aš norėčiau, kad sprendimai dėl mūsų senjorų būtų ir kompleksiški, ir nuoseklūs, ir, svarbiausia, tvarūs.

„Yra kur kas aiškesni, skaidresni, labiau pagrįsti sprendimai, ir toks sprendimas yra indeksavimas, kuris iš esmės yra išsaugojamas, tik mes kalbame apie papildomą indeksavimo koeficientą, kuris leistų užtikrinti, kad pensininkų pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, kad ir labai lėtai, kad ir traškėdama, bet po truputį vis dėlto didėtų“, – sakė prezidentas.

„Tokie sprendimai, man atrodo, kur kas geresni, nei mėginimas žaisti 13-os pensijos pažadais“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta praėjusią savaitę sakė, kad Prezidentūra siūlo pensijas indeksuoti ne 7 proc., kaip numatyta 2021 metų biudžeto projekte, o 9 proc., be to, sparčiau turėtų didėti ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD).

13-osios pensijos įstatymą Seime inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Opozicija teigė, kad pataisų iniciatoriai siekia įsiteikti rinkėjams.

Apie tai, kad 13-oji pensija gali būti rinkiminis triukas, antradienį sakė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jo teigimu, ši pensija turėtų būti sukonstruota išmintingiau.

G. Nausėda praėjusią savaitę siūlymą pavadino netvariu, o finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad siekiant suvaldyti skolos augimą, šalis turėtų vengti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo, įskaitant tokių kaip 13-oji pensija.

Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis ministrui praėjusią savaitę atkirto, kad dėl 13-osios pensijos sprendimą priims Vyriausybė ir pabrėžė, jog šios idėjos nėra atsisakoma.

Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių. 

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne išliktų tokio pačio dydžio arba mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę.

„Ne finansų ministrui spręsti, kas turėtų būti, o kas ne. (...) Ne finansų ministras, o Vyriausybė nusprendžia, koks bus valstybės biudžetas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė premjeras.

Taip jis komentavo Viliaus Šapokos pasisakymą, kad sudarant 2021 metų valstybės biudžetą reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, įskaitant ir tryliktą pensiją.

Ne finansų ministrui spręsti, kas turėtų būti, o kas ne.

„Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, tikrai neišvysime tryliktos pensijos, papildomų ilgalaikių  finansinių įsipareigojimų prisiėmimas iš skolintų lėšų, tokia gerovė labai greitai baigsis ir atsisuks kitu galu. Manau, kad bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turime vengti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras. 

Pasak premjero, jeigu bus priimtas įstatymas dėl tokios pensijos, „vadinasi, 13-ta pensija bus, o Vyriausybės uždavinys bus surasti lėšų šitos pensijos finansavimui“.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Lietuvos ekonominė situacija leidžia įvesti 13-ąją pensiją – „Sodros“ rezerve yra virš 560 mln. eurų.

„Finansų ministras gali sakyti tai, ką jis pats mano, bet jis negali kalbėti už Vyriausybę ir Seimą. (...) Seimas turėtų priimti šitą sprendimą“, – pareiškė žurnalistams R. Karbauskis.

Pasak jo tokia pensija yra „ne Lietuvos išmislas“.

„Ji įteisinta visoje eilėje Europos Sąjungos šalių ir taip pat kaimyninėje Lenkijoje. Mūsų ekonominė situacija yra tokia, „Sodros“ rezervai – virš 560 mln. eurų –  yra tokie, kad mes galime tai sau leisti“, – sakė R. Karbauskis. 

Įstatymo dėl 1-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.

Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių. 

Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra sakęs, kad sprendimą dėl 13-tos pensijos įteisinimo turėtų priimti jau kitos kadencijos Seimas. 

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne išliktų tokio pačio dydžio arba mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę.

Na, ir iš kur mūsiškiai genijai gaus pinigų tryliktoms pensijoms, kai biudžete žiopso milijardo kiaurymė? Gal parduos dounininkų Žemaitiją Latvijai? Nebereikėtų, kaip Vilniaus biurų peniukšliai kriuksi, beprasmiškai investuoti į Skuodo šaligatvių trinkeles.

Pas mus dešimtmečius vyrauja tokia jau tradicija: biudžeto praradimus, skolas arba išlaidų didėjimą kompensuoti tų, kurie dirba, prakaitu ir krauju. Įves mokestį už butus ar garažus, ir ką jūs padarysite? Mokėsite.

Lietuvoje visi žino, kur išleisti viešąsias lėšas, bet niekas nemąsto, iš kur jų gauti. Sprendžiant iš to, kokius personažus regėjome agitacinės gyvulininkystės periodu, naujai išrinktieji tikrai negalvos, kaip papildyti biudžetą, nenusmaugiant paprastų žmonių. Jokia paslaptis, kad, kol auksaburniai barstė pažadus rinkimų vištidėse, viso tvartelio nomenklatūra žegnojo naujus mokesčius.

Pas mus dešimtmečius vyrauja tokia jau tradicija: biudžeto praradimus, skolas arba išlaidų didėjimą kompensuoti tų, kurie dirba, prakaitu ir krauju. Įves mokestį už butus ar garažus, ir ką jūs padarysite? Mokėsite, nes, kaip sakė a.a. ministras R. Sikorskis, lietuviai – veršių tauta: seimūnais išrinkti politinės ekonomijos savamoksliai visus tempia tiesiai į krachą, bet apie būtiniausius gelbėjimosi veiksmus praskolintoje valstybėje niekas net nesvarsto.

O juk dabar mirtinai reikėtų nebeskandinti biudžeto pinigų šimtams niekam nereikalingų viešųjų įstaigų, už milijonus nebeužsakinėti galimybių studijų apie tramvajus ir metro, nebešvaistyti beprotiškų sumų paukštukų veisimo projektams, būtina naikinti besidubliuojančias įstaigas, dalį ministerijų, amputuoti algas po 9 tūkst. eurų "uždirbantiems" stambiesiems biudžeto raguočiams.

Tačiau tam nėra laiko, nes mūsų politikų tikslas – anuliuoti valstybės biudžeto likutį. Paskui – kaip velnias duos.

„Po pateikimo bus pritarta, net neabejoju. (...) Po to – Vyriausybės išvada, o ji (Vyriausybės – BNS) arba ras (pinigų – BNS) šaltinį, arba ne“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Tai vienas iš tokių būdų, kalbant apie vieną iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, kuris galėtų būti kaip papildomas dar stimuliavimas“, – pridūrė jis. .  

R. Karbauskis priminė, kad tryliktos pensijos galimybė įrašyta „valstiečių“ rinkimų programoje. 

„Kai kurios Europos Sąjungos šalys tryliktą pensiją turi, mūsų ekonominė situacija yra tokia, kad mes tikrai galim turėti šitą įstatymą ir leisti tokį malonumą išmokėti tryliktą pensiją“, – žurnalistams teigė jis.

Parlamentarai ketvirtadienį spręs, ar svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių siūlymą dėl 200 eurų tryliktosios pensijos įteisinimo. Iniciatoriai skaičiuoja, kad tam reikės apie120 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių.    

Vienas Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pataisų rengėjų Zbignevas Jedinskis siūlo tas lėšas surinkti apmokestinus bankų turtą.

S. Skvernelis mano, kad apie finansavimo šaltinius bus galima kalbėti po rinkimų.

„Nekalbėkime dabar apie mokesčius. Puikiai suprantate ir pasiūlymus, ir mokestinius klausimus rinkimų kontekste. Praeis jie, tada reikės sėsti ir viską, kas žada didinti mokesčius ar mažinti... bus suvesti galai. Norint išlaidas turėti, reikia turėti šaltinius. Kiek tų šaltinių dar galima išspausti iš tų vidinių resursų, kitas klausimas yra“, – pridūrė premjeras.

Tryliktąją pensiją siūloma mokėti kasmet nuo kitų metų gruodžio.