Namų pilnatvė

Kai dar vienas kito nepažinojo ir gyveno skirtinguose kraštuose, kažkam, šalia nusičiaudėjus, mėgdavo sakyti: „Kad tau Dievas trynukus!“ „Štai ir gavome“, – juokiasi abu.

Šiuo metu Ragauskai gyvena paties Mindaugo projektuotame, jo rankomis su pusbrolio pagalba statytame 160 kv. m name, kuris išdygo greitai – beveik per metus.

Čia gyvena ir dar viena visateisė šeimos narė – kalytė Aja. Akitos veisle pirmasis susižavėjo tėtis Mindaugas. Neprieštaravo ir Agnė su dukrelėmis. „Šuniui laikyti turime visas sąlygas. Šalia namo – didelis kiemas, netoli – pušynas, dar hektaras nuosavos žemės“, – aiškina mama.

Akitos veislės šunis ji apibūdina kaip tinginius, kuriems nereikalingi ilgi pasivaikščiojimai. Beje, prieš įsigydami šunį, Ragauskai domėjosi šia veisle ir sužinojo, kad Akitos senovėje saugodavo imperatorių vaikus.

„Vadinasi, bus ramūs, saugūs, o svarbiausia – vaikams draugiški šunys“, – dėstė argumentus tėvai.

„Dežavu fotostudijos“ nuotr.

Darželiui ruošiasi iš vakaro

Gimus mergaitėms, mintis apie karjeros aukštumas Agnė kuriam laikui atidėjo į šalį ir pasirinko darbą iš namų. „Kad nereikėtų kaskart, važiuojant iš užmiesčio, gaišti laiko spūstyse“, – dėsto savo motyvus finansų srityje dirbanti A. Ragauskė.

Agnės vyras Mindaugas – projektų vadybininkas „Ikea“ kompanijoje. Didžiausia baldų gamintoja pasaulyje po pandemijos leidžia savo darbuotojams derinti darbą biure ir nuotoliu.

„Tai be galo patogu šeimoms, auginančioms mažus vaikus, nes tėvai gali dažniau juos matyti, būti kartu. Kitokio gyvenimo modelio dabar jau net nebeįsivaizduoju“, – džiaugiasi vyro galimybėmis Agnė.

Nuo trejų su puse metų tėvai leidžia trynukes į prie namų esantį darželį. Pasiruošimas, pasak mamos, prasideda... iš vakaro: juk mergaitės trys!

„Kai visos pasirenka vienodus drabužių derinius, juokiamės, kad tądien bus trynukės. Tačiau dažnai jų norai išsiskiria, nes kiekviena mėgsta vis kitą pasakų ar animacinių filmukų personažą. Turime nemažai drabužėlių su Elza iš „Ledo šalies“, taip pat – su pakalikais“, – pasakoja mama.

Jei reikėtų, mergaites aprengti, kaseles joms supinti, galėtų ir tėtis, kuris, anot Agnės, moka viską: ir namą pastatyti, ir plaukus trynukėms sutvarkyti.

Išsipildymas: anksčiau pačių atsainiai kartota frazė „Kad tau Dievas trynukus!“ Agnei ir Mindaugui tapo tikrove ir triguba laime. / „Dežavu fotostudijos“ nuotr.

Mėgaujasi motinyste

Mindaugas kilęs iš Vilkaviškio rajono, Agnė – miestietė. Moteris juokauja, kad Mindaugas ją parsivežė į Lietuvą iš Danijos, kur ji tuo metu gyveno ir dirbo jau dešimtį metų.

Juodu susipažino tuomet, kai Agnė ilgesnių atostogų buvo grįžusi į Lietuvą – organizavo mamos 50-metį.

„Vieną dieną draugė išsitempė mane į Laisvės alėją pasivaikščioti. Sakė: tu vis dirbi ir dirbi... Mindaugą sutikau naktiniame klube. Prie baro netyčia palikau kreditinę kortelę, o jis pamatė ir atnešė. Užsimezgė pokalbis, paklausiau, kaip galiu atsidėkoti. Susitikome kartą, paskui ir dar kartą. Kai vėl grįžau į Daniją – toliau bendravome per feisbuką, skaipą“, – pažinties pradžią prisimena moteris.

Atsakomybė – vienas, du ar trys vaikai – vis tiek ta pati. Juk visi mes stengiamės būti patys geriausi tėvai savo vaikams.

Aštuntus metus Lietuvoje gyvenanti Agnė sako, kad Danijos ar kito užsienio nepasigenda. „Užteks. Nuo 20-ies iki 30-ies metų pragyvenau svetur. Baigiau mokslus, padariau karjerą, iki soties prisikeliavau, o nuo 30-ies grįžau namo ir pradėjau naują, gerokai sėslesnį, bet ne mažiau žavų gyvenimo etapą. Šiuo metu išgyvenu brandą, naujus motinystės potyrius. Pagaliau atėjo metas pasidalyti savo kantrybe, per tiek metų sukaupta patirtimi“, – džiaugiasi dabartiniu gyvenimu A. Ragauskė.

Laukia šeštojo gimtadienio

Nors žiema, mergaitės jau mintimis bėga į gimtadienį, kurio data – balandžio 6-oji. Svarbiausia – vakarėlio tema ir torto dizainas. Tėvai džiaugiasi, kad sesės nereikalauja trijų skirtingų tortų, bet užtai labai atsakingai ir ilgai aptarinėja būsimo tortadienio temą.

„Vienais metais merginoms labiau rūpi poniai, kitais – Haris Poteris, trečiais – Elza“, – aiškina mama ir priduria, kad temos ir torto rinkimai jų namuose vyksta balsavimo principu.

Įvykis: nors dar žiema, trynukės jau mintimis bėga į pavasarį – balandžio 6-ąją joms sukaks šešeri. / Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Tik kartais ir jis nepadeda, nes kiekviena maža princesytė (taip meiliai dukrytes vadina mama) turi savo skonį. Štai Elijai šiuo metu patinka žydra, Mėjai – geltona ir oranžinė, o Junai – ryškiai raudona ir rožinė spalvos. Tad, patys suprantate, kad jokių kompromisų būti čia negali.

Kai Agnė laukėsi ir jai buvo daromaos echoskopijos, gydytoja praminė pilvelyje gyvenančias trynukes Ramuole, Sportininke ir Manekene. Ar šie apibūdinimai mergaitėms vis dar galioja?

„Ne visai. Ramuolė Mėja taip ir liko Ramuole, bet Manekenė Elija su Sportininke Juna apsikeitė vaidmenimis, t. y. Elija pasidarė labai aktyvi, sportiška. Juokais vadiname ją trynukių balsu, nes jei reikia kur nors kalbėti, ji kalba už visas tris“, – juokiasi mama.

Pamažu ryškėja ir trynukių pomėgiai. Visos mėgsta dainuoti. „Jei jau ką dirba – piešia, rankdarbiauja, būtinai balsu kažką niūniuoja. Ir daineles iš darželio repertuaro ar daineles iš animacinių filmukų, kartais – iš mūsų su Mindaugu grojaraščių telefone“, – dalijasi Agnė.

Anot jos, visos trys mergaitės be galo aktyvios. Todėl kitais metais žada jas vesti į gimnastiką, kad išsikrautų ir namuose mažiau siaustų. Sudėtingiausia, sako, vesti derybas dėl žaislų tvarkymo. Todėl kartais pas Ragauskus į namus atskuba Netvarkos nykštukai.

Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Konfliktus sprendžia kalbėdami

Kai Agnė laukėsi, girdėjo daug visokių kalbų, kad jei gims ankstukės – gal bus lepesnės, daugiau sirgs, žodžiu, tėvelių lauks daugiau vargo.

Šiandien trynukių mama gali drąsiai sakyti, kad mergaitės auga sveikos, stiprios ir fiziškai aktyvios.

„Aišku, kad kartais paserga, bet su didesnėmis ligomis – tfū tfū tfū – dar nesame susidūrusios“, – džiaugiasi pašnekovė.

Anot jos, ne paskutinį vaidmenį čia vaidina ir jų šeimos gyvenimo būdas – namas užmiestyje, grynas oras, daug judrių žaidimų dideliame kieme ir pan. O kaipgi sveika mityba? „Saldainius mes su vyru skaičiuojame, o seneliai – ne“, – kvatojasi šmaikštuolė.

Vyras Agnei pastatė šiltnamį, kuriame ji vasarą augina ekologiškas daržoves. Kiekvienai mergaitei padarė po pakeltą braškių lysvę su jos vardu, kad savininkė nepamirštų uogomis rūpintis.

Trynukės labai mėgsta ne tik daržininkauti, bet ir šeimininkauti. Drauge su mama tešlas maišo, pyragus kepa, daržoves ir vaisius salotoms pjausto. Tiesa, su specialiais peiliukais, kad nesusižeistų.

Kaip Ragauskai sprendžia mergaičių konfliktus: juk nė vaikas vienas neužauga be pykčių ir ožiukų. „Konflikto metu, kai jausmų širdelėje verda labai daug, stengiuosi nesikišti. Tačiau kai merginos šiek tiek nurimsta, pasisodinu ir su jomis kalbuosi – apie draugystę, apie supratingumą, apie skirtingus žmonių charakterius. Visada stengiuosi įterpti ir kokį nors pavyzdį iš savo gyvenimo“, – dalijasi mama.

Anot jos, kai turi dvi seses, natūraliai negali gauti visko čia ir dabar – tenka palaukti. Todėl mergaitės ugdosi kantrybę ir mokosi laukti, nes, kaip Agnė mėgsta sakyti, mamos rankos tik dvi.

Tolimų kelionių neplanuoja

Paklausti apie šeimos laisvalaikį Ragauskai sako, kad mėgsta tą patį, ką ir visi: važiuoti į miestą, dalyvauti ten vykstančiuose renginiuose, miesto šventėse. Vasarą jie dažnai aplanko Vilkaviškio rajone gyvenančią Mindaugo mamą ir trynukių promočiutę, kuriai kitąmet bus 90!

Didesnių ir tolimesnių kelionių į užsienį šeima kol kas neplanuoja. Renkasi Latviją, Lenkiją, kurias gali nesunkiai pasiekti automobiliu.

Ar pagalvoja, kaip ateityje reikės keliauti penkiese? „Kadangi man nereikia „Louis Vuitton“ ir „Gucci“ daiktų, tai, manau, kad, protingai iš anksto planuojant, užteks ir kelionėms“, – šypsosi A. Ragauskė.

Jos nuomone, šiuo metu problema – ne finansai, bet kiti šeimos prioritetai: reikia pabaigti įrengti terasą, pavėsinę, susitvarkyti aplinką prie namo. Todėl visos papildomos lėšos skiriamos komfortiškai aplinkai sukurti.

„Kai viską gražiai iki galo susitvarkysime, tuomet ir pakeliausime. Mergaitės jau bus paaugusios, labiau vertins pasaulio džiaugsmus, sąmoningiau kaups patirtis“, – aiškina Agnė ir priduria, kad kasmet atostogaudami juodu su vyru vis prideda po kokį 100 km.

„Patikėkite, kartais tas 100 km mums atrodo toks ilgas – tarsi 1 000. „Kada atvažiuosime?“, „Aš noriu į tualetą“, „Ir aš noriu“, „Ir aš…“ – mėgdžioja savo atžalas Agnė.

Pirmoji fotosesija – dovanų

Nuo pat Mėjos, Elijos ir Junos gimimo mama surengia po keletą fotosesijų per metus. Kai mergaitės buvo penkių savaičių, ji nusprendė įamžinti trynukes šeimos albumui pirmąsyk.

„Paskui fotografės pačios mus susirado ir padovanojo antrą fotosesiją. Po metų dovanų – dar vieną, ir dar… Matyt, trynukės ir jų objektyvams buvo nemenkas įvykis“, – svarsto A. Ragauskė ir džiaugiasi, kad šeimos albumas nuo meniškų trynukių nuotraukų vis pilnėja.

Agnė vadina tai šeimos dokumentika ir nė neketina sustoti, juolab kad mergaitėms pozuoti labai patinka. „Tik reikia, kad viskas vyktų greitai, nes po pusvalandžio tarp jų jau ima virti aistros“, – kvatojasi šios smagios tradicijos sumanytoja.

Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Šventiški džiaugsmai

Ragauskų namai šventiškai išpuošti. Kalėdų jie pradeda laukti nuo lapkričio vidurio. „Iš pradžių įžiebiame žvaigždes languose, išpuošiame lempelėmis terasą – žodžiu, pradedame nuo apšvietimo, nes tik tuomet Kalėdų nuotaika garantuota!“ – aiškina Agnė.

„Kadangi mėgstu kurti, tai mūsų eglutė papuošta šiek tiek kitaip nei visų. Pagrindas – gražios lemputės, o paskui – mano kūrybos žaislai, – pasakoja Agnė, beveik dešimt metų nerianti vąšeliu amigurumio žaislus, skirtus kūdikiams ir vaikams. – Kada suspėju? Naktimis, nes dienomis nelieka laiko.“

Mamos nertus žaisliukus labai vertina ir dukrytės. Visos turi bent po kelis, miega su jais, glaudžiasi prie jų, kai reikia nusiraminti.

Kasmet trynukės skambina Kalėdų Seneliui. Šiais metais, juokiasi Agnė, pokalbis tarp Senelio ir mergaičių nelabai pavyko. Penkiametėms užkliuvo faktas, kad Senelis kitame laido gale kažkodėl kalbėjo vienaskaita.

„Sesės liepė jam perskambinti ir pasakyti, kad jos yra trys! Todėl ir dovanų norėtų gauti tris, o ne vieną, kaip žadėjo Senelis!“ – kvatojasi idėjos sumanytoja.

Ar Ragauskai apsidžiaugtų, jei per kurias nors Kalėdas ar Velykas į jų šeimą vėl atskristų gandrai ir atneštų trynukėms broliuką ar sesutę? „Ech, jei tik būtume jaunesni...“ – atsidūsta 38-erių Agnė ir tuojau pat susizgrimba, kad šiais laikais toks amžius – ne riba. Tad jei Dievas duos daugiau vaikų – juodu su Mindaugu bus labai laimingi.

Ragauskų šeimos archyvo nuotr.

Mes šeima – mes jėga

Kiekvienoje šeimoje galioja tam tikros vaikų auklėjimo taisyklės. Ką akcentuoja Ragauskai?

„Pirma, jei pažadėjai – ištesėk. Antra, mergaitės žino, kad mūsų namuose niekas neteisiamas. Todėl, jei pasielgei kažkaip netinkamai, neslapukauk, bet drąsiai pasakyk. Tėveliai tave myli besąlygiškai – ir liūdną, ir piktą, ir linksmą“, – nuolat dukroms kartoja trynukių tėvai.

Ir apskritai jų šeimoje daug kalbamasi. „Einam pasikalbėti!“ – bene dažniausiai Ragauskų namuose girdima frazė. Mama kalbasi su dukrelėmis apie jų jausmus, apie savijautą čia ir dabar. Laimingiausiais momentais visi penki sudeda delnus į krūvą ir skanduoja: „Mes šeima – mes jėga!“ Arba jei tėčio tuo momentu namuose nebūna: „Mes mergytės – mes uogytės!“

Agnė nesutinka su nuomone, kad auginti tris atžalas yra sunkiau nei vieną ar dvi. „Tikrai nesijaučiu kažkokia išskirtinė ar supermamytė. Atsakomybė – vienas, du ar trys vaikai – vis tiek ta pati. Juk visi mes stengiamės būti patys geriausi tėvai savo vaikams. Todėl neverta su kažkuo lygintis. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus. Džiaukimės motinyste, tėvyste čia ir dabar, nes vaikai greitai užauga“, – dalijasi mintimis pašnekovė.

Kai labai pavargsta nuo mamos pareigų, Agnę įkrauna bendravimas su draugais, gera knyga ar prasmingos edukacijos.

„Dviejų savaičių Maldyvuose, kad atsigaučiau, man tikrai nereikia. Geriausia, – staiga nušvinta moters akys, – su vyru ir dukrytėmis pasėdėti jaukioje savų namų terasoje, paklausyti, kaip jos viena per kitą kleketuoja. Ir būtinai – įvertinti tą ypatingą akimirką, pabūti dėkinga širdimi, visiškai negalvojant, ką veiksi paskui: gaminsi šeimai vakarienę ar eisi baigti pradėtų darbų. To jausmo palinkėčiau kiekvienam“, – atsisveikina A. Ragauskė.

Trynukių mama Laima Jankauskienė pasakojo, kad mažylės, kurios neidentiškos, per metus paaugo, išryškėjo ne tik jų skirtingi veido bruožai, bet ir charakteriai, sustiprėjo jas siejantis ryšys.

„Augau su broliu, bet tokio ryšio kaip mano mergaitės, niekada nebuvo. Neseniai su Aiva gulėjome ligoninėje, tai namuose likusios dukrytės labai liūdėjo, nuolat ieškodavo sesutės. Jeigu viena iš jų nenori valgyti, tada visos nevalgys, jeigu kažkuri nenori rengtis – tai ir kitos ožiuojasi“, – pasakojo mergaičių mama.

Aiva yra ramiausia iš sesių ir charakteriu panašiausia į mamą, bet pagal veido bruožus į mamą panašiausia Liepa, o Luna – drąsiausia. „Liepa yra močiutės mergaitė, manęs jai visai nereikia, nuolat būna pas mano mamą ant rankų“, – sakė Laima.

Laimai dukreles auginti padedantys jos tėvai Zita ir Viktoras juokauja, kad dirba dviem etatais. „Kažkada galvojome, kad užauginę savo vaikus daugiau keliausime, skirsime laiko sau, pomėgiams. O dabar džiaugiamės, kad galime padėti dukrai. Nelengva vienai auginti tris vaikus“, – sakė močiutė.

Trynukės nuo rugsėjo jau lanko darželį Ringauduose, bet kol kas eina į jį nenoriai. „Pirmą kartą, kai nuvedžiau dukreles į darželį, namie buvo taip tylu ir ramu – negalėjau patikėti, kad galiu ramiai išgerti kavos puodelį“, – užsiminė Laima. Moteris lapkritį grįžta į darbą, dirbs vadybininke.

„Vienai auginti iškart tris vaikus nelengva, tačiau jos – didžiausias mano turtas“, – atviravo jauna mama.

Gausią šeimyną šiandien pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Alšėnų seniūnė Indrė Dambauskienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

„Sveikiname ir džiaugiamės kartu su jumis. Lai mažylės auga sveikos ir mylimos. Linkiu, kad jūsų šeima Kauno rajone stipriai įleistų šaknis“, – sveikino meras. Daugiavaikei šeimai buvo įteikti trys kūdikio kraiteliai ir dovanų čekis.

Nors mažylės gimė ir anksčiau, tačiau jos stiprios, žvalios ir džiugina savo tėvelius. Trynukėms šiuo metu jau trys savaitės.

„Sofija nors pati vyriausia sesė, tačiau gimė mažiausia – nesvėrė nė 2 kilogramų. Bet mergaitė nesiskundžia apetitu ir jau svoriu pasiekė savo seses“, – besididžiuodamas pirmaisiais dukros pasiekimais pasakojo jaunas tėtis Vitalijus.

Kauno raj. savivaldybės nuotr.

Trynukių mama Aistė užsiminė, kad sesės jau dabar skirtingos. „Jeigu viena pradeda verkti, tai kita šypsosi, o trečioji stebi“, – teigė ji.

Tėveliai džiaugiasi, kad mergytės kol kas labai ramios, gerai miega, be to, atskleidė, kad joms labai nepatinka, kai jas perrengia, užtat pirmosios maudynės jas labai sudomino.

Tėveliai atskleidė, kad dvi iš trijų mergaičių yra identiškos dvynės. Taip sutapo, kad ir jų vardai panašiai skamba: Klėja ir Austėja. Nors kai dukroms rinko vardus, tėveliai apie tokius dalykus nė nesusimąstė. Du vardus mergaitėms sugalvojo žmona, o trečią – vyras.

Jeigu viena pradeda verkti, tai kita šypsosi, o trečioji stebi.

Vitalijus pasakojo, kad jauna šeima labai laukė pirmagimio, todėl kai sužinojo, kad žmona laukiasi, labai apsidžiaugė. „Po pirmo apsilankymo pas gydytoją žmona nieko nesakė, kol neatsisėdo į automobilį. Tuomet sužinojau, kad turėsime dvynukus. Bet ši istorija tuo nesibaigė, nes po to dar vieno apsilankymo pas gydytojus, išgirdome, kad laukiamės trijų kūdikių. Buvo lengvas šokas“, – prisiminimais dalinosi vyras.

Šeima turi ir trigubą džiaugsmą, ir trigubus rūpesčius, tačiau jie puikiai tvarkosi, tėveliams padeda močiutė, kuri gyvena netoli, Garliavoje. „Aš užaugau Garliavoje, mano tėvai ten ir gyvena, o vyras kilęs Trakų, bet savo namų ieškojome Kauno rajone, mums čia labai patinka“, – pasakojo A. Savickė. Vyras jai antrino ir papildė: „Į naujus namus atsikraustėme neseniai, bet greitu laiku jie mums bus per maži“, – su šypsena veide sakė Vitalijus.

Mergaitės per metus gerokai ūgtelėjo, nors, kai gimė, nesvėrė nė 2 kg. Trynukių mama Laima Jankauskienė pasakojo, kad mažylės auga kaip visi vaikai ir keičiasi labai greitai.

„Jų charakteriai jau dabar skirtingi. Liepa yra pati ramiausia, Aiva – smalsiausia ir mieliausia, labai mėgsta glaustytis, o Luna yra triukšmingiausia iš trijų seserų ir didžiausia kovotoja. Ji mažiausia, matyt, todėl kovoja, kad gautų daugiau dėmesio“, – šiltai apie savo dukras pasakojo Laima.

Mergaitės neidentiškos, tačiau jas sieja stiprus ryšys. „Jos turi savo kalbą, kartu dūksta, maudosi. Jeigu viena verkia, kitos ją palaiko“, – anūkėmis džiaugėsi senelis Viktoras.

Auginti mergaites padeda Laimos tėvai. Moteris neslėpė: jeigu ne seneliai – viena prapultų, juk vienu metu reikia pamaitinti, aprengti, išmaudyti ar užmigdyti ne vieną, o tris vaikus.

Senelis Viktoras didžiuodamasis užsiminė, kad kai tik atvažiuoja pas anūkes, tarp sesių vyksta lenktynės, kuri pirma atsisės seneliui ant kelių. „O vietos ant kelių visada užtenka visoms trims“, – patikino jis.

Atvykę svečiai itin sudomino mažyles, kiekviena išsirinko, su kuo norėjo pažaisti arba kas ją palaikys ant rankų.

„Mergaitės nebijo svetimų žmonių, priešingai – jos smalsios ir draugiškos, o man didžiausia atgaiva, kai galiu kad ir akimirką pailsėti. Auginti iškart tris vaikus nelengva, tačiau jos – didžiausias mano turtas“, – atviravo jauna mama.

Trigubas stebuklas

Šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus, gegužės 2-ąją, Petravičių šeimą aplankė trigubas stebuklas – 35-erių tuo metu buvusi Vaida pagimdė tris nuostabias mergytes.

Nors, regis, dar neseniai Vaida savo ką tik gimusias dukreles laikė ant rankų, jos jau gerokai ūgtelėjusios. Mergaitės nuo metukų ir aštuonių mėnesių lanko vaikų darželį, mat mamai gegužę reikėjo grįžti į darbą LNK televizijos savireklamos skyriuje, kur dirba gamybos projektų vadove.

"Norėjome kuo anksčiau pripratinti dukrytes prie darželio, kad man būtų patogiau grįžti į darbą, – sako Vaida. – Kitas dalykas, dabar yra tokia sistema, kad jeigu vaikai gimė gegužės mėnesį, nereiškia, jog ir darželį jie galės pradėti lankyti nuo gegužės – į darželį priima tik nuo rugsėjo. Tad susidaro keturių mėnesių laikotarpis, kai ir į darbą tėvai turi eiti, ir vaikų nėra kur palikti. Į privatų darželį vesti tris vaikus per brangu, o rasti auklę, kuri sutiktų prižiūrėti tris vaikus, – vilties nedaug. Tad nusprendėme leisti dukras į darželį anksčiau – nuo pusantrų metų, ir tai tikrai pasiteisino."

Paprašyta prisiminti pačią pradžią – kaip sutiko žinią, kad laukiasi trynukų, Vaida pasakoja: "Iš pradžių mums sakė, kad laukiamės dvynukų. Nors nei mano, nei vyro šeimoje dvynukų nebuvę, tokia žinia mus nudžiugino. Po dviejų savaičių vėl važiavau tikrintis. Gydytojas sako: "Žinokite, kad ne du. Matome tris namelius." Paklausiau: "Kaip suprasti – tris namelius?" Mane ištiko šokas. Skubėjau kuo greičiau vyrui pasakyti, nes pačiai sunku buvo suvokti. Atsisėdau į automobilį, paskambinau vyrui ir sakau: "Tu dabar ramiai, bet mes turėsime tris vaikus, ne du." Edmundas pasimetė: "Kaip supras – tris? Kaip taip gali būti?" Abiem buvo sunku suvokti, kaip čia taip – trys?"

Siekis: didžiausias V.Petravičienės noras – užauginti protingas, sąžiningas, šeimos vertybes puoselėjančias dukras. / "Dobiliuko foto" nuotr.

Vaida prisimena, kad tuo momentu verkė, baiminosi, kaip ji vaikus išnešios, nes nėštumas ir taip nebuvo lengvas. Dar apie buitį ėmė galvoti – juk ko pakaktų dviem vaikams, nepakaks trims. Atrodė, viskas griūva.

Tačiau per kelias savaites pora su žinia apie trynukes apsiprato ir toliau laukė. Pradėjo ieškoti vežimuko trynukams, o tai nebuvo paprasta. Kai pagaliau rado – džiaugėsi pirmuoju pirkiniu.

Gimė labai mažos

Trynukių besilaukianti V.Petravičienė visą nėštumo laiką buvo stebima medikų, pas juos lankytis reikėjo kas dvi savaites. Gydytojai iškart perspėjo, kad 35–36 savaitę jai darys cezario pjūvį, tad būsimą dukterų gimimo laiką Vaida žinojo, iš anksto buvo susitaikiusi su tuo, kad jos laukia operacija.

Mes su vyru tik dabar, pavartę nuotraukas ar pakilnoję pirmuosius drabužėlius, suprantame, kokios jos buvo mažos. Tuo metu jos mums atrodė visai normalios.

"Ligoninėje mačiau daug ankstukų. Mamoms, kurios per anksti pagimdo netikėtai, būna nemenkas šokas. Man nebuvo, nes aš žinojau, kad jos gims anksčiau ir bus tikrai labai mažos", – sako Vaida.

Pati mažiausia, svėrusi vos 1,280 kg, 37 cm ūgio, gimė Estela. Dabar ji iš seserų aukščiausia. Kaja gimė 1,810 kg, 47 cm, Unė – 1,800 kg, 49 cm.

Dvi didesnes naujagimes iš karto perkėlė iš Intensyviosios terapijos skyriaus į šalia esančią palatą su intensyvesne priežiūra – savaitę laiko jos praleido ten. Mažiausioji porą dienų praleido Intensyviosios terapijos skyriuje, inkubatoriuje, paskui ir ji keliavo pas seses. Jau po savaitės visi kartu – tėtis, mama ir trys dukros – keliavo į palatą Naujagimių skyriuje.

"Mes su vyru tik dabar, pavartę nuotraukas ar pakilnoję pirmuosius drabužėlius, suprantame, kokios jos buvo mažos. Tuo metu jos mums atrodė visai normalios, – sako trynukių mama. – Žinoma, baimės dėl jų iš pradžių buvo, ypač kai ateidavo gydytojai klausyti, kaip širdutės plaka, žiūrėti, ar gerai vystosi. Kai sulauki atsakymo, kad viskas gerai, – atsikvepi. Ir laukiame kito vizito kitą rytą. Ir taip – visą mėnesį. Laimė, vyras visada buvo šalia, tai ir aš ramiau jausdavausi".

Sunku, bet įmanoma

Smarkiai pagausėjusiai šeimynai pagaliau grįžus namo, prasidėjo naujas gyvenimas. Pasak Vaidos, iki dukrytėms sukako pusantrų metų, buvo beprotiškai sunku, ji ir vyras beveik nemiegojo. Jeigu ne močiutės, nežinia, kaip būtų ištvėrę. Tai viena, tai kita močiutė atvažiuodavo per naktį pabūti prie mergyčių, kad tėvai galėtų bent kiek pamiegoti.

Vyras metus padėjo prižiūrėti vaikus, tad irgi patyrė visko. Vaida juokiasi, kad sauskelnių jis yra pakeitęs daugiau už ją, nes buvo taip pasiskirstę darbus: jis keičia sauskelnes, o kol keičia – Vaida maitina, ir taip kas tris valandas.

Kai visi pamažu prisitaikė prie naujo režimo, būdavo, vienas kitą pailsėti trupam leidžia. Jeigu visos trys tada pradeda verkti?

"Būdavo – suguldai ir supi vežimėlius: kojomis, rankomis. Sudėtinga, bet įmanoma, – dabar jau juokiasi moteris. – Įmanoma išgyventi, tikrai įmanoma. Kai matai, kaip vaikas tobulėja, pradeda šnekėti, grimasas rodyti, savo charakterį atskleisti, tai – labai gera. Tuo momentu jau pamiršti, kad praeitą naktį visą nemiegojai."

Vaidai keista, kai šeimynai einant gatve ji kartais išgirsta komentarus: "O siaube, trynukai – aš negalėčiau." Taip, nelengva tris kūdikius vienu metu auginti, o dar, kai joms paaugus charakteriai atsiskleidžia, pradeda muštis, pyktis, rėkti, verkti, kažko nepasidalyti... Tačiau apsikabini, nuramini, pabučiuoji – ir gyvenimas nušvinta kitomis spalvomis, tikina laiminga mama.

Skirtingi charakteriai

Nors išoriškai mergaitės panašios, išties jos – labai skirtingos. Mama pasakoja, kad taip buvo nuo kūdikystės: viena – irzlesnė, daugiau verkia, kita – ramesnė, mažiau verkia, trečia daugiau nori dėmesio, ant rankų. Ypač tie skirtingi charakteriai yra išryškėję dabar, mergaitėms paaugus.

Tėtis: E.Petravičius savo moterų kompanijoje jaučiasi gerai, nors prisipažįsta, kad reikia daug kantrybės ir ištvermės. / "Dobiliuko foto" nuotr.

Unė, anot tėvų, – šeimos bosė. Užaugusi ji, matyt, visiems vadovaus – ne tik sesėms, bet ir mamai bei tėčiui. Jai viską reikia sureguliuoti: kas ką turi apsivilkti, pasakyti, kad tas negražu, o tas gražu, suskirstyti maistą: čia – mano, čia – Kajos ir taip toliau.

Estela – labai savarankiška. Ji gali sau žaisti viena, stumdyti kokią mašinytę. Bet kai jai reikia švelnumo – mielai ateina, prisiglaudžia prie mamos ar tėčio. Ji dėmesį parodo labai retai, bet jeigu parodo, tai labai šiltai.

O Kaja labai nori dėmesio. Jai reikia būtinai apsikabinti, prisiglausti. Ji labai miela, bet ir labai kaprizinga. Jeigu kažko negauna – griūva ant žemės ir rėkia.

Pasak Vaidos, ryšys tarp sesių labai stiprus: "Buvo momentas, kai Kaja susirgo, o kitos dvi buvo sveikos. Nusprendėme dvi vežti į darželį, o aš su sergančia likau namuose. Su ja viena būti namuose buvo sudėtingiau negu su trimis, – sako mama. – Kai trise, jos žaidžia, kažkuo užsiima. Aišku, atbėga pasiguosti ar viena kita pasiskųsti. Bet kai viena liko namie, ji visiškai neturi veiklos. Sėdi tokia pasimetusi, dairosi, žiūri: Unė, Estela – kur? Nueina prie lango, pasižiūri, ar negrįžta. Prie manęs glaudžiasi, daugiau dėmesio reikia. Tik grįžo sesės namo – pasiėmė vežimėlį, pati sau stumdo, jai jau ramu."

Džiaugiamės kiekviena akimirka, mokomės kantrybės, suvaldyti savo jausmus ir nepasiduoti vaikų provokacijoms.

Moteris sako, kad didžiausias jos noras – užauginti protingas, sąžiningas dukras. Ji stengiasi būti joms pavyzdžiu, puoselėti mergaičių tarpusavio ryšį ir įdiegti joms pagrindines šeimos vertybes, kurias jai kažkada perdavė mama.

Žentai jau yra

Petravičių šeimyna gyvena bute, kurį pirkdami nesitikėjo, kad turės tris vaikus. Dabar norėtųsi didesnės erdvės, bet kol kas sako telpantys, juo labiau kad labai prisirišo prie vietos. Gal ateityje kažką pakeis, bet dabar gerai, kaip yra.

Kaip tėtis jaučiasi moterų kompanijoje? Pasak Vaidos, gerai, nors jam nelengva. Reikia daug kantrybės ir ištvermės, ypač kai jos visos trys rėkia, mušasi, lipa ant galvos. Bet kartu ir linksma.

Paklausta, ar kada nors ankstyvoje jaunystėje buvo į galvą šovusi mintis, kad turės trynukes, Vaida purto galvą: "Tikrai ne. Tik kažkada vaikystėje draugė iš rankos išbūrė, kad turėsiu tris vaikus. Aš pasijuokiau – tikrai taip nebus. Kartais pagalvodavau, kad visai šaunu būtų dvynukus turėti: mergytę ir berniuką. Bet taip jau išėjo, kad susilaukiau trijų."

Moteris sako, kad tapus mama jos gyvenimas pasikeitė. "Atsirado begalinė meilė dukrytėms,  didžiulė atsakomybė už jas. Ne tik už jas, bet ir už save, nes dabar reikia dar labiau saugotis ir tausotis, – sako ji. – Buvo tų beprotiškai sunkių naktų, bet dabar jau galima sakyti, kad visi išsimiegame. Kai su vyru neturėjome vaikų, atrodė, niekas negalėtų prikelti naktį, o joms užtekdavo krūptelėti – iškart pabusdavome. Dabar džiaugiamės kiekviena akimirka, mokomės kantrybės, suvaldyti savo jausmus ir nepasiduoti vaikų provokacijoms."

Petravičiai šeimos pagausėjimo jau neplanuoja. Trys vaikai pagal Lietuvos vidurkį, anot Vaidos, – daugiau nei pakankamai. O ir kandidatus į žentus, juokiasi trynukų mama, jau turi – susigiminiuoti norėtų dvynių konkurse "Twins Peak 2021" tarp ketvertukų nugalėtojais šiemet tapusių berniukų tėvai.

Be baimės ir nerimo

Kad laukiasi trynukių, A.Ragauskė sužinojo gana anksti – penktą nėštumo savaitę. Išgirdę tokią naujieną, Ragauskai netvėrė džiaugsmu. Tiesa, pasidariusi nėštumo testą Agnė kiek nerimavo – juk nėštumas gali būti ir negimdinis. Tačiau kai žinią patvirtino gydytojai, būsima mama nurimo.

"Puikiai atsimenu trijų taškelių nuotrauką, kurią man parodė gydytoja. Jaučiausi it devintame danguje ir nesijaudinau. Supratau, kad dėl savo mergaičių privalau išlikti kiek įmanoma ramesnė", – prisiminimais dalijasi trynukes auginanti moteris.

A.Ragauskė džiaugėsi medikų palaikymu ir drąsinimu. Jie nuteikė, kad būsimai trynukių mamai dažniau nei besilaukiančioms vieno kūdikio moterims teks lankytis gydytojo kabinete ir labiau savimi rūpintis. Tačiau niekas nėštumo rizikomis pernelyg negąsdino. Agnė žinojo, kad kai kurios daugybinį nėštumą patiriančios poros nusprendžia pasilikti tik vieną ar du kūdikius. Ragauskams tokia mintis nė nešovė į galvą. To nesiūlė ir gydytojai.

"Neturėjau jokios baimės. Matyt, suveikė gynybinis mechanizmas, motiniškas instinktas. Buvau labai optimistiškai nusiteikusi, žinojau, kad viskas bus gerai, mergaitės gims sveikos. Tiek aš, tiek aplinkiniai spinduliavo ramybe. Galbūt todėl viskas ir klostėsi puikiai. Visą laiką jaučiausi išties gerai, tik paskutinėmis savaitėmis buvo sunkiau vaikščioti ir miegoti", – pasakoja trijų mergaičių mama.

A.Ragauskė pasakoja, kad artimiesiems žinia apie trynukes buvo netikėta, bet labai maloni. Sužinoję, kad Agnė laukiasi, jos tėvai ir sesuo netvėrė džiaugsmu. Tačiau kai būsima mama pranešė, kad kūdikių bus net trys, emocijos veržėsi per kraštus. Artimieji pravirko džiaugsmo ašaromis ir negalėjo patikėti tokiu likimo posūkiu.

Agnė tikina, kad ir gimdymo laikotarpis buvo gana lengvas. Į ligoninę stebėti ją paguldė tik 32-ąją nėštumo savaitę. Praėjus dar dviem, pasaulį išvydo sesutės Mėja, Elija ir Juna.

Panašumas: vos gimusiosios sesutės atrodė tarsi juvelyrinė viena kitos kopija.

Anksti išryškėjo charakteriai

Anot A.Ragauskės, dukrelių gimimą skiria tik minutė. Įdomu tai, kad trynukės gimė beveik vienodo svorio: 1810, 1830 ir 1840 g. Gydytojus tai labai nustebino, nes su dvyniais, o juo labiau – trynukais taip būna retai.

"Sesutės pradžioje atrodė identiškos, priminė juvelyrinę viena kitos kopiją. Tik vėliau pradėjo ryškėti jų skirtumai, – šypsosi jauna mama. – Dar būdamos pilvelyje trynukės atskleidė skirtingą savo elgseną. Echoskopijų metu gydytoja jas praminė Ramuole, Sportininke ir Manekene. Pavyzdžiui, Mėja visuomet laikydavosi ramiai. Galbūt taip ji elgdavosi dėl to, kad pilvo apačioje buvo mažai vietos? Antroji – Juna, pilve sukinėdavosi įvairiais rakursais, tad turime tik jos vienintelės echoskopu darytą veido nuotrauką iš priekio. O štai Elija nuolatos judėjo, tad buvo labai sunku ją apžiūrėti ir išmatuoti."

Pašnekovė juokiasi, kad kai kurias charakteristikas jos dukrelės išlaikė iki šių dienų. Pavyzdžiui, Elija ir dabar išliko sportiška – jai patinka žaisti aktyvius žaidimus, mėtyti kamuolį, svaidyti skraidančią lėkštę.

Nors Mėja gimė pirmoji, ji kol kas mažiausia ir smulkiausia iš visų trijų sesučių. Tad, prireikus, sesių ginti stoja sportininkė Elija. Vis dėlto, pasak jaunos mamos, vienos lyderės tarp trynukių nėra. Joms augant, viskas labai dinamiškai keičiasi, tad lyderės poziciją pakaitomis užima vis kita mergaitė.

Auginti vaikus yra sunku, nesvarbu, ar jų namuose vienas, du, ar trys. Motinystė išmoko kantrybės, empatijos, įsiklausymo į kitą žmogų, savo ir vaikų emocijų valdymo.

Su kūdikiais – mažiausiai vargo

Kadangi šeima gyvena užmiestyje, trynukėms labai patinka gamta. Su mama jos dažnai leidžia laiką netoliese esančiame miške, pievose. Dukrytės mėgsta būti su mama, kai ši triūsia šiltnamyje. Žinoma, per vasaros karščius Agnė sutrumpino dukrų lauke praleidžiamo laiko trukmę, tad mergaitės išeina pažaisti į kiemą jau gerokai po pietų. Nuo rugsėjo sesutės keliaus į darželį.

Jauniems tėveliams būna vargo net ir su vienu kūdikiu, tad kaip Ragauskų šeimai sekėsi susitvarkyti su trimis mažylėmis? Ar teko iškart prašyti artimųjų pagalbos? Pašnekovė purto galvą – mergaičių kūdikystė prabėgo stebėtinai gerai.

"Iš pradžių mums su vyru nepadėjo niekas, tvarkėmės vieni. Močiutė pasiėmė atostogas tik praėjus beveik trims mėnesiams nuo mūsų dukrelių gimimo. Mūsų su vyru tranzicija iš ligoninės į namus buvo palyginti lengva. Dar gulint Kauno klinikose, Intensyvios priežiūros skyriuje, mus labai gražiai pamokė ir paaiškino, kaip prižiūrėti mergaites. Kad nereikėtų kiekvienos maitinti ir migdyti atskirai bei visą parą traukti pieną, buvau išmokyta tam tikros rutinos, – pasakoja jauna mama. – Tad žvelgiant atgal, pati pradžia buvo pats lengviausias periodas. Aš žinojau, kada turiu dukreles maitinti, o kada – migdyti. Viskas buvo suplanuota, tad mergaitėms miegant, galėdavau užsiimti savais reikalais ir pailsėti pati. Maži vaikučiai apskritai daug miega ir augina svorį. Tad mano tikslas buvo nestresuoti ir traukti pieną, kad mergaitės kuo greičiau pasiektų bent jau vidutinį kūdikio svorį. Todėl pati pradžia buvo su daug miegelio ir pienelio."

Sesės puikiai sutaria

Vis dėlto mergaitėms sulaukus 5–6 mėnesių ir ėmus sėdėti, Ragauskai pradėjo svajoti apie papildomą rankų porą, tad labai džiaugėsi, kad mergaites padėjo auginti močiutė. Trynukės tapo judrios, ėmė daugiau reikalauti, kad jas panešiotų. Būtent šis etapas Agnei atrodo sunkiausias.

Tačiau dabar, kai mergaitėms jau treji, namuose vėl įsivyravo ramybė. Kadangi mažylės yra trys, jos pačios viena kitą užima ir žaidžia tarpusavyje.

"Dukrelės labai gražiai žaidžia grupinius žaidimus – viena apsimeta princese, kita – karaliene, trečia – nykštuku. Jos daug fantazuoja ir kuria savo pasakų pasaulį. O vieną vaikelį auginantys tėvai, norėdami, kad atžala praleistų laiko su kitais vaikais, turi jį vesti pas draugus ar į kiemą. Juk mažylis pats labai ilgai neužsiims", – pastebi jauna mama.

Todėl A.Ragauskė mano, kad, kalbant apie sunkumus ir iššūkius, jos kasdienybė nesiskiria nuo tėvų, kurie augina vienturčius. Tiesiog Ragauskų namuose yra linksmiau, aidi daugiau juoko.

"Net neįsivaizduoju, kaip reikėtų auginti vieną vaiką. Aišku, niekada to jau ir nepatirsiu. Jei būčiau auginusi vieną kūdikėlį, o tada būtų gimusios trynukės, galėčiau šias patirtis palyginti. O dabar man atrodo, kad auginti trynukes yra įprastas, kasdienis dalykas", – pasakoja trynukių mama.

Šeima: Agnė ir Mindaugas jaučiasi labai turtingi – juk jų laimė padauginta iš trijų.

Vertingos pamokos

Ar auginant tris vaikus dar lieka laiko sau? A.Ragauskė tikina, kad jai labai padėjo ligoninėje išmoktas planavimas ir rutina. Mergaičių kūdikystėje, joms daugiau miegant, Agnė turėjo nemažai laisvo laiko. Vienu metu ji netgi užsiėmė keramika.

"Yra skirtingų būdų auginti vaikus. Galima tai daryti intuityviai, be rutinos, kai mažylis valgo ir miega, kada nori. Tačiau tokiu atveju tu negali nieko planuoti. Augindama tokiu būdu būčiau turėjusi maitinti tris vaikelius pakaitomis kiaurą parą. Tad planavimas tikrai labai palengvino situaciją, – tikina Agnė. – Mano trynukės apskritai yra kantresnės, nesavanaudiškos, labai socialios. Tikriausiai taip yra todėl, kad jos nuo gimimo augo tarp kitų vaikų. Todėl noriai dalijasi savo žaislais, mielai priima pažaisti ir kitus vaikus. Toks jų charakteris kasdienybę taip pat smarkiai palengvina."

Gimus mergaitėms, A.Ragauskės gyvenimas kardinaliai pasikeitė, tačiau įgyta patirtis ją daug ko išmokė. Vis dėlto Agnė mano, kad panašias patirtis įgyja ir vieno vaikelio susilaukę tėvai.

"Auginti vaiką yra sunku, nesvarbu, ar jų namuose vienas, du, ar trys. Motinystė išmoko kantrybės, empatijos, įsiklausymo į kitą žmogų, savo ir vaikų emocijų valdymo. Apskritai, pradedi labiau vertinti ramybę, stabilumą. Prieš tai aštuonerius metus gyvenau užsienyje, aktyviai siekiau karjeros, vykdavau į komandiruotes. O dabar daugiau įsiklausau į save ir mergaites, trokštu ramybės. Nežinau, ar tai pasikeitė dėl vaikų, o gal tiesiog atėjo ramesnis mano, kaip moters, gyvenimo etapas", – svarstė ji.

A.Ragauskė pabendrauja ir su kitomis trynukus auginančiomis šeimomis. Viena kauniečių šeima susilaukė trynukų labai panašiu metu kaip ir Ragauskai – 2018-ųjų pavasarį. Vis dėlto abiejų šeimų vaikučiai dar nesusipažino, sutrukdė prasidėjusi pandemija. Tačiau Agnei labai malonu su kitomis trynukų mamomis pasidalyti džiaugsmais, vargais ir patarimais. Greitai vaikelio susilauks ir A.Ragauskės sesuo. Tad Mėja, Elija ir Juna nekantriai laukia pasaulį išvysiančio pusbrolio.

30-metės seserys Luik – Leila, Liina (Lyna) ir Lily (Lili) – daug nuveikė nuo savo karjeros bėgimo rungtyse pradžios. Vaikystėje jos taip pat daug sportavo, šoko, plaukiojo.

„Žinome, kad patekome į Rio de Žaneirą, bet tikrasis jaudulys ir laukimas apims kai mes ten nuvyksime“, – sakė Leila, gimusi pirmoji iš seserų.

Kalbėdamos savo gimtajame Tartu mieste Estijos rytuose, trynukės sakė, kad jos visada stengiasi palaikyti viena kitą.

„Nėra jokio viršininko – esame komanda ir viską aptariame bei sprendžiame kartu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lily.

„Esame gimę po Svarstyklių ženklu, todėl daug galvojame, kol apsisprendžiame“, – pridūrė ji.

Visos trys seserys – mėlynakės ir šviesiaplaukės – nesiskiria išvaizda, bet kiekviena iš jų pasižymi savitu bėgimo stiliumi.

„Kai jos bėga trise, galiu lengvai jas atskirti“, – sakė trynukių treneris Harry Lembergas (Haris Lembergas), nuo pat pradžių vadovavęs jų sportinei karjerai.

Nors asmeninis trynukių maratono bėgimo rekordas (2 val. 37 min.) priklauso Leilai, H.Lembergas sakė, kad Liina šiuo metu yra geriausios formos.

„Būtų gerai, jeigu jos galėtų bėgti kartu didžiąją distancijos dalį, bet, deja, jos ne visada būna vienodai pasiruošusios ir negali bėgti tuo pačiu tempu, – treneris aiškino AFP. – Mano nuomone, būtų idealu, jeigu jos bėgtų kartu, bet, žinoma, jos visada lenktyniauja.“

Lietuvoje pirmą kartą organizuojami Nacionaliniai technikos apdovanojimai „TECH TOP 2015“, kurie lapkričio 4 d. 19:30 val. bus tiesiogiai transliuojami per LNK. Renginio vedėjų mikrofonus laikys radistai Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius, o jiems asistuos aštuoniolikmetės trynukės iš Vilniaus. Pirmą kartą šalies istorijoje renginio vedėju taps specialiai apdovanojimams iš Jungtinių Amerikos Valstijų atgabentas robotas.

Praėjusiais metais radistai sėkmingai debiutavę projekte „Norim dar! – su Radistais“ ir toliau tęsia vedėjų karjerą. Šiemet jie populiaraus LNK muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ vedėjai. „Suprantam mergaites, joms bus daug jaudulio. Juk debiutuos televizijoje pirmą kartą. O mes prisipažinsime – bijom jas sumaišyti scenoje, nes kol kas jas sunkiai atskiriam“, – juokiasi R. Mackevičius.

Trys vilnietės Adelė, Gabrielė ir Elena Baštytės gimė ir augo sostinėje, šiuo metu jos mokosi Vilniaus Užupio gimnazijoje 12 klasėje. „Esam labai panašios: tiek išore, tiek vidumi. Draugai ir artimieji mūsų nemaišo, bet mokytojai – visuomet. Nėra nei vieno, kuris nepainiotų“, – juokiasi radistų asistentė Adelė. Anot merginos, tai dažnai pagelbsti moksluose – seserys atsiskaito viena už kitą.

Kas bent šiek tiek susipažinęs su pramogų pasauliu žino, jog naujiems veidams sunku pakliūti į eterį, o čia net 4 iškarto! Kaip tikina A. Baštytė, jas prodiuseriai atsitiktinai pastebėjo kine ir pakvietė pamėginti asistuoti renginį: „Kol kas tai mums avantiūra, neturim tikslo įsidarbinti televizijoje. Bet kas čia žino.“

Apdovanojimų kūrybos prodiuseris Šarūnas Kirdeikis nesutinka atskleisti, kaip atrodys kitas vedėjas – specialiai iš už Atlanto gabenamas robotukas. „Palieku intrigą žiūrovams, kurie pirmieji jį išvys. Galiu tik pasakyti, jog derybos su užsienio kompanija iš kurios užsakėme vedėją robotą vyko ilgai, tačiau šiuo metu jis jau keliauja į Lietuvą. O tokio lietuviai tikrai nėra matę!“ – šypsosi Š. Kirdeikis.

„TECH TOP 2015“ Lietuvoje pirmą kartą organizuojami nacionaliniai technikos apdovanojimai. Dėl 12 nominacijų varžosi net 60 produktų, o jau lapkričio 4 d. sužinosime ir „Tautos prekės ženklą“, kuriuo bus paskelbtas daugiausia balsų skirtingose kategorijose surinkęs prekės ženklas. Apdovanojimuose bus įvertintas ir didžiausias lietuviškas pasiekimas technologijų srityje – jo laimėtojui atiteks Lietuvos pasiekimo titulas.