JT vaikų agentūra UNICEF nurodė, kad Pietų Azijos šalyse apie 460 mln., arba 76 proc., vaikų patiria ekstremalaus karščio poveikį, palyginti su trečdaliu vaikų visame pasaulyje.

„Pasauliui visuotinai verdant, duomenys aiškiai rodo, kad karščio bangos ir aukšta temperatūra kelia vis didesnę grėsmę milijonų Pietų Azijos vaikų gyvybei ir gerovei“, – sakė UNICEF Pietų Azijos regiono direktorius Sanjay Wijesekera (Sandžajus Vidžesekera).

UNICEF nurodė, kad vaikams Afganistane, Bangladeše, Indijoje, Maldyvuose ir Pakistane gresia itin didelis pavojus dėl klimato kaitos daromo poveikio. JT ekstremalų karštį įvardina kaip 83 ar daugiau dienų per metus, kai oro temperatūra viršija 35 laipsnius Celsijaus.

Vaikai negali taip greitai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir nesugeba iš organizmo pašalinti šilumos pertekliaus.

„Maži vaikai tiesiog negali ištverti karščio, – teigė S. Wijesekera.

„Jei nesiimsime veiksmų dabar, ateinančiais metais šie vaikai ir toliau kentės nuo dažnesnių ir stipresnių karščio bangų“, – pridūrė jis.

Mokslininkai jau nustatė, kad dėl klimato kaitos, turint galvoje, kad vidutinė pasaulio temperatūra buvo maždaug 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu, karščio bangos tapo intensyvesnės, ilgesnės ir dažnesnės.

Liepa buvo karščiausias iki šiol pasaulyje užfiksuotas mėnuo, o dėl visuotinio atšilimo sustiprėjusi kaitra paveikė dešimtis milijonų žmonių kai kuriose Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos dalyse.

Mokslininkai teigia, kad pasauliui reikės prisitaikyti prie karščio ir kitų padarinių, atsiradusių dėl išmetamų teršalų, o norint išvengti dar didesnių padarinių ateityje, būtina šį dešimtmetį smarkiai sumažinti taršą anglies dioksidu.