Jausmas „Namo nereiks pareit“ koncerte buvo tarsi linksmintumeisi milžiniškame draugų vakarėlyje, kuriame džiaugsmas liejasi per kraštus, sprogsta fejerverkais, pažyra po salę tūkstančiais aukso konfeti ir nuaidi smagiausiomis dainomis. Tokio masinio išprotėjimo, gerąja prasme, nė viename kitame koncerte neteko matyti.

Kam tos kėdės, kai galima stovėti, kam ramiai stovėti, jei gali šokinėti? Ir minia šėlo iš širdies pagal garsiausias S. Prūsaičio dainas. „Mes norim šokti“, – skandavo salė. Apima jausmas, kad vien iš šių dviejų dainų S. Prūsaitis galėtų surengti dviejų valandų koncertą ir nė vienas nepasiskųstų, kad buvo nuobodu. O juk dar yra „Atleisk, tavęs nepažinau“, „Būkim draugais“, „Vasara 3016“, „Merginos šoks“, „Be debesų“, „Meile, tu“ ir daugybė kitų dainų.

Ypač jautriai milžiniškoje minioje nuskambėjo „Tu nemoki“, kurią dainininkas atliko, kaip ir pridera, drauge su Igle. Išėję į arenos vidurį jie per akimirką buvo apsupti telefonų švieselių jūros. Salė dainą traukė taip nuoširdžiai, garsiai ir vieningai, tarsi būtų repetavusi.

„Namo nereiks pareit“ – be jokios abejonės ryškiausias metų šou. Spalvų begalybė mainėsi ekranuose, vilnijo per visą salę įrengtose šviesos sistemose, žaidė dainininko ir jo komandos drabužiuose. Du milžiniški apskritimai-ekranai atrodė tarsi langai į tobulą pasaulį, kuriame nėra jokių rūpesčių, tik gražios spalvos, karštis, palmės, papūgos...

„Šio momento aš laukiau visus metus“, – tarė S. Prūsaitis ir nuo lubų į salę nusileido keturi didžiuliai diskobolai. Akimirksniu areną užliejo milijonai šviesų, kurie iš nutviekstų diskobolų žiro net į tolimiausias arenos vietas, paversdami visą erdvę kosminio grožio diskotekos aikštele.

Surengti koncertą, kuriame šviesos būtų išdėstytos ne tik scenoje, bet ir per visą salės ilgį, buvo paties dainininko idėja. Mintis pasiteisino: ir vaizdas, ir jausmas buvo tarsi kiekvienas būtų ne šou stebėtojas, o jo dalyvis.

„Varom pas mane namo po koncerto“, – pajuokavo S. Prūsaitis, bet tame juoke buvo nemažai prasmės. Jo santykis su publika toks šiltas ir draugiškas, kad kiekvienas gali pasijusti tarsi asmeniškai su dainininku pažįstamas.

Dar kartą nuskambėjo „39“, „Tu nemoki“ ir Kaune šou baigėsi. Tačiau turas „Namo nereiks pareit“ dar tęsiasi – gruodžio 30 d. vyks net du koncertai Mažeikiuose, o Naujųjų vakarą S. Prūsaičio ir jo spalvingos grupės lauks „Švyturio“ arena Klaipėdoje.

„Be debesų“ – lengvai nostalgiškas kūrinys. Pasak S. Prūsaičio, jis buvo parašytas labai greitai ir net jam pačiam netikėtai. „Tokie kūriniai tarsi pasiųsti iš aukščiau. Atrodo, galvoje tuščia ir staiga labai aiškiai pajunti, kad ten jau kažkas yra – mintis, leitmotyvas, melodija. Tai tarsi likimo dovana, kurios negalima paleisti. Nuo pirmos minties iki įrašo pabaigos praėjo vos dvi dienos“, – spontanišką „Be debesų“ gimimą prisimena jos autorius.

Jis pasakoja, kad tik tada, kai daina jau buvo įrašyta, jis suprato, kodėl ji atsirado. „Buvo nuostabi vasara. Mes tiek daug važinėjome po Lietuvą, koncertavome, visur mus sutikdavo labai džiugiai. Prisimindamas tai, jaučiuosi giedrai ir švariai. Ir ši daina – nuoširdi padėka visiems žmonėms, kurie manyje tą pakylėtą, gražią ir skaidrią nuotaiką sukūrė. Jei manęs paklaustumėte, kaip dabar jaučiuosi, galiu drąsiai atsakyti – be debesų“, – sakė dainininkas.

Būtent tokios puikios nuotaikos apimtas jis rengiasi savo svarbiausiam metų įvykiui – jau trečiojo solinio albumo pristatymo koncertiniam turui „Namo nereiks pareit“. „Koncerto idėja jau išguldyta popieriuje. Jos esmė – tam tikras netradicinis šviesų ir jų efektų panaudojimas, kurį kaip tik dabar ir programuojame. Tai labai įspūdingai atrodys, bet žodžiais sunkoka nupasakoti, todėl rengiame vaizdo medžiagą, kurią netrukus pristatysime“, – sako dainininkas.

S. Prūsaičio koncertinis turas „Namo nereiks pareit“: gruodžio 11 d. – Tauragėje, 14 d. – Šiaulių arenoje, 17 d. –  Vilniuje, „Siemens“ arenoje,  18 d. – Alytuje, 21 d. – Panevėžyje, 27 d. – Marijampolėje, 29 d. – Kaune, „Žalgirio“ arenoje, 30 d. – Mažeikiuose, 31 d. – naujametinis šou Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje.