„Nuo antradienio ryto Turkijos pajėgos pradėjo atsitraukimą iš didžiausio stebėjimo posto Morke, kaimiškoje Hamos vietovėje, tai vienas iš dešimčių Šiaurės vakarų Sirijoje nuo 2018 m. įtvirtintų stebėsenos postų, teigė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) vadovas Ramis Abdelis Rahmanas.

„8 iš 12 Turkijos pagrindinių stebėjimo postų šiuo metu yra Sirijos režimo kontroliuojamose teritorijose“, – teigė jis.

Morką kontroliuoja Sirijos režimas.

R. A. Rahmanas teigė, kad Turkija iš posto pasitraukia pagal kovo mėnesį su Rusija suderėtą paliaubų susitarimą, kuriuo buvo nutraukti Maskvos remiamo Sirijos režimo ir Turkijos pusėje kovojančių sukilėlių susirėmimai.

Aktyvistai pranešė, kad Turkijos pajėgos pasitrauks ir iš Hamos provincijoje esančios Shir Magharo teritorijos, taip pat iš karinio posto į rytus nuo Sarakebo miesto Idlibo kaimiškoje vietovėje.

Manoma, kad per ateinančias savaites Turkija paliks postus ir Alepo kaimiškose vietovėse bei rytinėse ir pietrytinėse Idlibo kaimiškose vietovėse. Aktyvistai pabrėžė, kad Turkija tvirtina postus į pietus nuo Idlibo miesto.

Turkijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Šiaurės Iraką po apšaudymo raketomis ir artilerijos sviediniais, kurie smogė daugiau kaip 150 taikinių, įžengė kovos sraigtasparnių ir dronų remiami „komandosai“.

Ministerija pridūrė, kad operacija „Claw-Tiger“ buvo pradėta „neseniai padaugėjus mūsų policijos nuovadų ir karinių bazių užpuolimų“ netoli Irako sienos.

Sekmadienį Turkija vykdė aviacijos smūgius kurdų sukilėlių pozicijoms Irako šiaurėje, į kuriuos piktai sureagavo Irakas, pavadinęs juos „suverenumo pažeidimu“.

Turkų kariuomenė reguliariai vykdo operacijas prieš Kurdistano darbininkų partiją (PKK) Turkijos pietryčiuose ir šios grupuotės užnugario bazes Irako šiaurėje,

Sekmadienį vakare per operaciją „Claw-Eagle“ buvo suduota smūgių PKK bazėms Irako šiauriniuose Kandilio, Sindžaro ir Hakurko regionuose.

„Natūrali teisė“

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ((Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiosios partijos atstovas teisino Turkijos veiksmus.

„Turkija tęsia veiksmingą kovą su terorizmu naudodamasi savo teisėmis pagal tarptautinę teisę“, – tviteryje parašė Omeras Celikas (Emeras Čelikas).

„Tai mūsų natūraliausia teisė ir pareiga: kovoti su teroristais, puolančiais mūsų sienas, piliečius ir saugumo pajėgas“, – sakė jis.

Nuo 1984 metų sukilimą prieš Turkijos vyriausybę tęsiančią PKK Ankara ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko teroristine organizacija.

Per šį sukilimą, kuris atsinaujino 2015 metais žlugus dvejus metus galiojusiam ugnies nutraukimui, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Šiaurės Irako autonominė kurdų administracija atvirai neduoda leidimo PKK bazėms, bet jas toleruoja.

Irakas dėl sekmadienio reidų iškvietė Turkijos pasiuntinį Bagdade Fatihą Yildizą (Fatichą Jildizą).

Ambasadorius tviteryje parašė informavęs Irako pareigūnus, kad Turkija „bet kur kovos su PKK“, jei Irakas „nesiims jokių žingsnių“ PKK išvaryti.

Kaip pranešama, atakuojamos Sirijos vyriausybės pajėgų, anksčiau šį mėnesį išstūmusių sukilėlius ir džihadistus iš Idlibo provincijos rytinės dalies, pozicijos.

Turkijos pajėgų artilerija palaiko sirų sukilėlių puolimą provincijos pietryčiuose. Kovotojai stengiasi užimti Nairabo gyvenvietę šalia automagistralės M4, už 10 km į pietryčius nuo Idlibo miesto ir už 6 km į vakarus nuo Sarakibo miesto.

Nurodoma, kad opozicijos pajėgos jau sunaikino vyriausybės pajėgų tanką ir šarvuotą mašiną, o dar vieną tanką užgrobė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį perspėjo, kad jo šalis ruošiasi surengti karinę operaciją, siekdama priversti Sirijos vyriausybės pajėgas atsitraukti nuo turkų pozicijų Idlibe.

„Vieną naktį galėtume staiga įžengti į [Idlibą]“, – trečiadienį Turkijos valdančiosios partijos parlamentarams pareiškė R. T. Erdoganas.

Damasko pajėgos jau keletą savaičių vykdo brutalią karinę kampaniją, siekdamos atkovoti dalis paskutinių sukilėlių užimtų teritorijų Idlibe, taip pat kaimyninės Alepo provincijos kaimo vietovėse.

Režimo pergalės keliuose frontuose sukėlė didžiausią per pastaruosius pilietinio karo devynerius metus perkeltųjų bangą – namus teko palikti beveik 1 mln. žmonių, išvykusių sienos su Turkija link.

Šis puolimas apsunkino priešingas konflikto šalis palaikančių Maskvos ir Ankaros bendradarbiavimą, taip pat nuvedė iki tiesioginių susirėmimų tarp sirų ir turkų karių.

Turkija ir Rusija pastaraisiais metais atidžiai koordinavo savo veiksmus Idlibo provincijoje. Tačiau 2019 metų žlugus abiejų šalių paskelbtoms paliauboms Damaskas padedamas Rusijos pradėjo savo kampaniją.

Rusų pareigūnai pareiškė, kad už Sočyje pasiekto paliaubų susitarimo žlugimą atsakinga Ankara, kuri, jų teigimu, neištesėjo savo pažado suvaldyti Sirijos kovotojus, nes šie ir toliau puldinėjo Damasko ir Maskvos pajėgų pozicijas.

„Sirijos (...) kariuomenės vienetai juda į šiaurę, kad stotų akis į akį su Turkijos agresija Sirijos teritorijoje“, – nurodė SANA.

Kurdų administracija šiaurės Sirijoje paskelbė, kad susitarė su Damasku dėl karių dislokavimo netoli sienos su Turkija.

„Tam, kad užkirstume kelią ir susiremtume su šia agresija, buvo pasiektas susitarimas su Sirijos vyriausybe, jog Sirijos kariuomenė gali dislokuotis ties Sirijos – Turkijos siena tam, kad padėtų Sirijos demokratinėms pajėgoms“, – feisbuke parašė administracija.

Turkijos pajėgos ir jas remiantys kovotojai sekmadienį pasistūmėjo gilyn į šalies teritoriją, o Vašingtonas paskelbė, kad patraukia tūkstantį karių iš Sirijos šiaurės.

Turkai jau pasiekė reikšmingų laimėjimų, nepaisant tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo trečiadienį prasidėjusia operacija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį dar kartą paragino Turkiją nutraukti puolimą.

Pasak E. Macrono, operacija šiaurės Sirijoje gali sukelti „nepakeliamą humanitarinę situaciją“.

„Mūsų bendras noras yra tai, kad puolimas liautųsi“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos lyderis.

A. Merkel pranešė sekmadienį valandą kalbėjusi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdoganu) ir jam pasakiusi, kad „mes turime pabaigti šią Turkijos invaziją“.

„Tam yra humanitarinių priežasčių, – žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė. – Daugiau nebegalime priimti šios situacijos prieš kurdus. Turi būti surastas kitas sprendimas“.

Nors Sirijoje buvo atstumti daugelį dešimtmečių, vietos kurdų mažuma per nuo 2011 metų kilusį karą išsikovojo faktiškai autonominį regioną, apimantį apie 30 proc. šalies teritorijos.

Grupuotei „Islamo valstybė“ 2014 metais išplitus visame regione, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos SDF nuožmiai gynėsi ir tapo pagrindine JAV vadovaujamos koalicijos partnere.

2018 metų pabaigoje Ankarai pagrasinus pradėti operaciją prieš kurdus Sirijoje, kurdų Liaudies apsaugos daliniai YPG paragino Sirijos kariuomenę dislokuotis aplink šiaurinį Manbidžo miestą ir paskelbė patys iš šios teritorijos pasitraukiantys.

Tuo metu sirai įsikūrė aplink Manbidžą, bet nėjo į patį miestą.

Ankara laiko YPG teroristais, susijusiais su Turkijoje veikiančiais kurdų sukilėliais.

Irako aukščiausiasis šiitų dvasininkas didysis ajatola Ali al Sistani (Alis Sistanis) penktadienį sukritikavo Turkijos karių ir tankų dislokavimą šalies šiaurėje be Bagdado sutikimo.

Bagdadas pareikalavo, kad Ankara išvestų naujai pasiųstas pajėgas, kurios buvo dislokuotos vienoje bazėje netoli Mosulo miesto Irako šiaurėje, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pareiškė, kad išvedimas yra „nesvarstytinas“.

Jokia šalis „neturėtų siųsti savo karių į kitos šalies teritoriją prisidengdama palaikymu kovoje su terorizmu, nesudarius susitarimo ... tarp abiejų šalių vyriausybių“, – A. al Sistani žodžius jos atstovas citavo per pagrindines penktadienines pamaldas.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davotohlu) teisino tą intervenciją kaip „solidarumo aktą“.

„Kai padidėjo grėsmė (kariniams instruktoriams), mes pasiuntėme karių stovyklai apsaugoti“, – aiškino jis.

Turkija susirūpinusi, kad į šalį gali plūstelėti dar daugiau pabėgėlių iš Sirijos, kur Rusija pradėjo intensyvią bombardavimo kampaniją, penktadienį nurodė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgicas (Tanžus Bilgičas).

Jis taip pat sakė žurnalistams, kad Ankara, jau priėmusi apie 2 mln. migrantų, tęsia derybas su NATO ir dvišaliais partneriais dėl šalies gynybos pajėgumų sustiprinimo, įskaitant zenitinių raketų sistemų „Patriot“ dislokavimą, bet neprašė Aljanso atsiųsti į Turkiją karinių pajėgų.

Nežinomos šalies naikintuvas MIG-29 raketinės sistemos radaru pirmadienį nusitaikė į aštuonis Turkijos naikintuvus F-16, patruliavusius palei sieną su Sirija, pranešė antradienį Turkijos kariškiai.

Pasak jų, naikintuvas savo radaru „užrakino“ taikinį, kuriuo tapo turkų lėktuvas.

Vadinamasis užrakinimas radaru reiškia, kad raketos automatiškai seka taikinį.

„Aštuoni Turkijos F-16 lėktuvai vykdė žvalgybinius skrydžius palei Turkijos ir Sirijos sieną ir per šią misiją mūsų lėktuvus radaru užrakino neatpažintas MIG-29 lėktuvas keturioms minutėms ir 30 sekundžių“, – sakoma kariškių pranešime.

Per kitą incidentą į tuos pačius Turkijos lėktuvus nusitaikė „Sirijos raketų sistemos iš viso keturias minutes ir 15 sekundžių“, pažymima pranešime.

Smulkiau apie raketinių sistemų nusitaikymą neaiškinama, taip pat nenurodoma, ar Turkijos karo lėktuvams dėl to buvo kilusi grėsmė.

Rusijos lėktuvai pažeidė Turkijos oro erdvę šeštadienį ir sekmadienį, dėl ko Ankara buvo priversta iškviesti Rusijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją ir pareiškė Maskvai protestą.

Turkijos kariškiai nenurodo, kad minėtasis MIG-29 būtų priklausęs Rusijai, bet reiškė nepasitenkinimą dėl panašaus incidento su MIG-29 lėktuvu sekmadienį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) antradienį perspėjo Rusiją, kad ji daug prarastų, jeigu sugriautų savo draugystę su Ankara, taip pat pareiškė, kad Turkija neliks abejinga stebėtoja, jeigu jos oro erdvę pažeidinės Rusijos karo orlaiviai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat antradienį pareiškė, kad Rusijos karo lėktuvų padaryti Turkijos oro erdvės pažeidimai prie sienos su Sirija „nėra atsitiktinumas“.

Du Turkijos kariai ir 34 kurdų sukilėliai žuvo per susirėmimus šalies pietryčiuose, kuriuose nuo liepos mėnesio, kai žlugo paliaubos, atsinaujinusių neramumų aukomis jau tapo dešimtys žmonių, penktadienį pranešė armija.

Kariai ketvirtadienį žuvo per dvi atskiras Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atakas netoli Beitiušėbapo rajono Širnako provincijoje, sakoma armijos vadovybės paskelbtame pranešime.

Armija į atakas atsakė oro reidais prie PKK pozicijas, per kuriuos žuvo „34 teroristai“, pažymima pranešime. Iš nepriklausomo šaltinio kol kas kurdų separatistų patirtų nuostolių neįmanoma.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pradėjo didelio masto „antiteroristinę“ kampaniją prieš PKK liepos pabaigoje, kuria siekiama išstumti sukilėlius iš jų tvirtovių daugiausia kurdų gyvenamuose pietryčių rajonuose ir kalnuotuose vietovėse, besiribojančiose su Iraku.

Provyriausybinės žiniasklaidos duomenimis, per atsakomuosius sukilėlių smūgius jau žuvo maždaug 150 karių ir policininkų.

Sukilėlių nuostoliai, kaip teigiama, gali viršyti tūkstantį žmonių.

Turkijos karinės oro pajėgos anksti antradienį paryčiais pradėjo didelę operaciją prieš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) bazes Irako šiaurėje ir per antskrydžius nukovė 35–40 separatistų, antradienį pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Daugiau negu 50 turkų karinių lėktuvų dalyvavo šešias valandas trukusiuose reiduose ir nukovė „35–40 teroristų, kaip rodo pirminės išvados“, sakoma pranešime.

Ši naktinė aviacijos operacija buvo surengta po to, kai 16 turkų karių sekmadienį buvo nužudyti kurdų dominuojamame Turkijos pietryčių regione per ataką, dėl kurios kaltinama PKK.

Turkijos pietrytinėje Siirto provincijoje trečiadienį žuvo aštuoni turkų kariai, kai jų transporto priemonę susprogdino už įstatymo ribų esančios Kurdistano darbo partijos (KDP) sukilėliai, pranešė oficialioji Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.

Tai vienas mirtingiausių vienos dienos išpuolių, dėl kurių kaltė krenta KDP kovotojams nuo praėjusio mėnesio, kai vyriausybė pradėjo stambią antiteroristinę kampaniją prieš kurdų kovotojus.