Šiuo metu Lietuvos kalėjimuose yra beveik 5 tūkst. nuteistųjų. Tiek gyventojų turi Pakruojis ar Ignalina. Prieš 15 m. už grotų buvo beveik keturis kartus daugiau nei dabar. Teisingumo ministrė sako, kad į kalėjimus vis dar siunčiame per daug.
Vyriausybė jau pritarė ir teisingumo ministrė pristatė Seimui baudžiamojo kodekso pakeitimus. Siūloma dažniau skirti trumpesnį įkalinimą arba iš viso neskirti kalėjimo.
„Suteikiamas įrankis mūsų teismams nagrinėti faktines situacijas, asmens nusikalstamas veikas“, – sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dabar yra taikoma bausmės vidurkio taisyklė – įvertinama, kokios bausmės už panašius nusikaltimus. To siūloma atsisakyti, kad teismai orientuotųsi į mažiausią numatytą įkalinimo bausmę.
„Jei startuojame nuo minimalios bausmės, tokiu atveju teismui reikia įvertinti, kelintas tai yra nusikaltimas. Teismas matys asmens tikrąją bylą. Taip pat galės vertinti ir sunkinančias aplinkybes“, – sakė ministrė.
Policijos vadas siūlo labai rimai apsvarstyti kalėjimo alternatyvas.
„Turi būti labai rimtos alternatyvos vietoj laisvės atėmimo. Jos turėtų leisti asmeniui daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų ateityje“, – kalbėjo Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Siūloma skirti intensyvią priežiūrą vietoje įkalinimo – stebėti uždėjus elektroninę apykoję. Atleisti nuo kalėjimo siūloma ir padariusius sunkius nusikaltimus, kai numatyta kalėjimo iki 10 metų.
„Tikslas galbūt geras, bet reikia neperžengti ribos. Negali būti simbolinės bausmės už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu kodeksas neatliks savo funkcijos“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Siūloma, kad į kalėjimą nebūtų siunčiami priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, jei šie tik sutiktų gydytis.
Teisėjai kelia klausimą, ar valstybei užteks pareigūnų prižiūrėti laisvėje likusius nuteistuosius.
„Kiek pareigūnų galės dirbti su tokiais žmonėmis, kurie galbūt gydysis, kuriems bus taikoma intensyvi priežiūra. Kas su jais dirbs ir kiek yra institucijų, galinčių su jais dirbti, mes nežinome“, – kalbėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Artūras Ridikas.
Valstybės kontrolė skelbia, kad turintys priklausomybių nesulaukia pagalbos net pusėje gydymo įstaigų. Jos turėtų gydyti, bet to nedaro dėl darbuotojų trūkumo.
Tikslas galbūt geras, bet reikia neperžengti ribos.
„43 proc. įstaigų, kurios turi teisę teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas, neteikia šių paslaugų“, – sakė Valstybės kontrolės grupės vadovė Kristina Vaivadienė.
Žmonėms nepatogu gydytis nuo priklausomybių. Kai kurios paslaugos – tik Vilniuje.
Užsienyje per metus po gydymo didžioji dalis vėl vartoja. Lietuvoje pakartotinio gydymo kreipiasi įtartinai mažai – tik 10 proc. asmenų. Gali būti, kad žmonės nusivilia, toliau svaiginasi ir vengia pagalbos.
„Tokia liga gydoma tada, kai pats žmogus to nori“, – sakė K. Vaivadienė.
Teisėjai sako, kad keliami geri tikslai, tik siūlo įvertinti, ar valstybė tam pasiruošusi.
„Manau, kad yra perspektyvos, tačiau ar jos labai artimos, pamatuotos, negaliu atsakyti“, – sakė A. Ridikas.
Policijos vadovas sako, kad laikas parodys, ar neteks grįžti prie griežtesnių bausmių.
Generalinė prokuratūra nurodė, kad taip pat turi pastabų, bet jas ketina išsakyti per svarstymus Seime.
