„Čia (Raseinių rajone – BNS), ko gero, dar aštriau nei kitose savivaldybėse iškyla kelių ir ypatingai tiltų būklės klausimas. Šiuo požiūriu aš galiu atkreipti dėmesį, kad mes ketiname pateikti įstatymų paketą dar pavasario sesijoje, kuris numato didesnes savivaldybių atsakomybes, bet, kita vertus, ir didesnį savivaldybių krepšelį“, – žurnalistams ketvirtadienį Raseiniuose sakė G. Nausėda.

Vis dėlto, jo teigimu, pagrindinė šalies kelių problema išlieka per mažas jų finansavimas.

„Visi šitie pokyčiai veikiausiai revoliucijos gerąja to žodžio prasme nepadarys. Galbūt šiek tiek suteiks daugiau galių savivaldybėms, bet šiuo metu fundamentinė Lietuvos problema yra nepakankamas kelių finansavimas“, – sakė G. Nausėda.

„Kol mes nepasieksime proveržio planuodami savo biudžetus, tol, matyt, esminių teigiamų pokyčius tikėtis yra sunku“, – kalbėjo prezidentas.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius (Jarekas Neverovičius) pernai lapkritį teigė, jog siekiant gerinti šalies kelių būklę Prezidentūra siūlys perskirstyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas daugiau jų skiriant savivaldybėms, taip pat suteikti daugiau laisvės skolintis Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD).

Anot jo, savivaldybėms vietoj dabar skiriamų 33 proc. galėtų būti skiriama iki 50 proc. programos lėšų.

Pagal dabartinį KPPP finansavimo įstatymą iš programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. Keliams 2024 metais numatoma skirti 872 mln. eurų.

„Turime ieškoti būdų, kaip daugiau investuoti į kelius, tuo pat metu plečiant savivaldybių savarankiškumą tvarkant rajoninius kelius“, – teigė prezidentas, atkreipdamas dėmesį į išliekančią didelę valstybinių žvyrkelių dalį tarp visų Radviliškio rajono kelių.

Susitikime taip pat aptarta sveikatos apsaugos situacija savivaldybėje bei kliūtys efektyvesniam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui.

„Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, nepaprastai svarbus tiek valstybės, tiek savivaldos strateginis požiūris. Kryptingam veikimui ir reformos sėkmei būtinas sutelktas adekvatus valstybinis finansavimas“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.

Be to, pokalbio metu diskutuota apie vėluojantį specialiųjų tikslinių dotacijų skyrimą asmenų su sunkia negalia socialinėms paslaugoms finansuoti. Sutarta peržiūrėti finansų skyrimo mechanizmą ir su atsakingomis institucijomis įsivertinti reikiamų pokyčių galimybes.

Trečiadienio rytą, vizito Radviliškio rajone metu, šalies vadovas su pirmąja ponia apsilankė ir Minaičių kaime, kur padėjo gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijai bei jos signatarams atminti, bei atkurtame Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje.

ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo, jog laipsniškai iki 2027 metų rajoninius kelius iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) perimtų savivaldybės. Nurodoma, kad dėl šių pokyčių kelių sektoriui būtų reikalingas didesnis finansavimas.

Šių metų valstybės biudžete kelių sektoriui skirti 872 mln. eurų.