Medis – architektų partneris
„Būsimoje ekspozicijoje norime pakviesti permąstyti esamus ir atverti naujus mąstymo būdus architektūroje ir visuomenėje“, – sako projekto „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ idėjos autorius ir kuratorius architektas Gintaras Balčytis.
Projekto autorių idėjos centre – architektūra, kurioje gyvas medis tampa aktyviu veikėju ir partneriu, įkvepiančiu architektūrą, kartu saugančiu esamą ekosistemą ir vietos istorijos tęstinumą. Anot G. Balčyčio, tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuris skatina atrasti originalių architektūros sprendimų.
„Pastaraisiais metais matėme ne vieną atvejį, kai būsimos statybos vietoje medžiai, užuot išsaugomi kaip svarbi vietos tapatybės dalis, buvo nukertami. Turėtume išsiugdyti įprotį ir pradėti ieškoti būdų, kaip kurti architektūrą išsaugant medžius, gyvybę. Lietuvos paviljono ekspozicijoje Venecijoje norime parodyti, kad egzistuoja sprendimai ir galime jais pasinaudoti“, – paviljono koncepcija dalijasi G. Balčytis.
Turėtume išsiugdyti įprotį ir pradėti ieškoti būdų, kaip kurti architektūrą išsaugant medžius, gyvybę.
Darnos pavyzdžiai
Paviljono vizijai įgyvendinti kaip atsvara žaliojo smegenų plovimo beprasmybei bus naudojamasi įtaigių meninių instaliacijų galimybėmis, vaizdo grafikos menu, filmuota medžiaga, pastatų maketais pristatant tarptautiniu ir nacionaliniu mastu pripažintus praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpio Lietuvos architektūros objektus, kurių architektūrinė idėja neatsiejama nuo toje vietoje augančių medžių. Jie ir taps išsamesnių diskusijų apie gamtos elementų praradimus urbanizuotose teritorijose, viso to reikšmę pažeistoms vietos ekosistemoms, bendruomenėms, kolektyvinei atminčiai ir architektūrai pagrindu.
Į renginius ar iniciatyvas bus siekiama įtraukti įvairias suinteresuotas grupes: architektus, dizainerius, mokslininkus, menininkus, verslo atstovus, pramonės specialistus, sprendimų priėmėjus, akademikus ir plačiąją visuomenę. Tai bus galimybė dalytis žiniomis ir idėjomis architektūroje, urbanistikoje ir visuomenės kultūroje skatinant bendradarbiauti kuriant ir puoselėjant tvarią aplinką.
Indėlis į klimato apsaugą
Projektas taip pat yra atsakas į vis labiau akivaizdžią klimato kaitos grėsmę, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. yra prognozuojami kaip vieni karščiausių per žmonijos istoriją. Statybos pramonė yra aktyvi energijos vartotoja ir išskiria didelį kiekį CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje.
Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais (2023 m.), statybos pramonė yra atsakinga už apie trečdalį pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Neatsitiktinai projektas pabrėžia medžių išsaugojimo galimybę urbanizuotose teritorijose kaip būdą sumažinti žmonių mirtingumą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. Venecijos architektūros bienalė šiame kontekste yra puiki platforma diskutuoti apie atsakingą architektūros plėtrą ir svarbą, jos jungtis su aplinka.
Projektas atliepia ir Europos žaliojo kurso programą, skatinančią tvarų dizainą ir aplinkos apsaugą, remiasi Naujojo europinio bauhauzo idėjomis, kurios propaguoja tvarumą, inovacijas, estetiką ir bendrystę pereinant prie klimatui neutralių miestų.
Venecijos architektūros bienalė – vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių visame pasaulyje, suteikiantis galimybę aktualizuoti svarbias temas ir aptarti jas tarptautinėje bendruomenėje.
