Kas apsaugos gyvūnus?
Lietuvos medžiotojų sąjunga (LMS) „Gamta“ atkreipė dėmesį į pasienį ir ten tveriamas tvoras. Pasak medžiotojų, gyvūnų migracija neturi sienų, tad žvėrys ir toliau vaikštinės į Lietuvą ir iš jos, tačiau naujoji tvora gali tapti pražūties vieta.
„Kas apgins gyvūnus?“ – tokiu klausimu į žmones kreipėsi LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.
Jis teigė suprantąs, kad migrantų srautai priverčia valstybės vyrus ir moteris imtis neatidėliotinų priemonių saugant išorinę ES sieną. Tačiau jis svarstė, ar visos priimamos priemonės yra tinkamai įvertinamos ekonominiu, gamtosauginiu ir politiniu aspektu.
„Nuo pat pirmų dienų į spygliuotos vielos tvoros statybą žiūrėjau su siaubu. Ši tvora turi savybę sulaikyti bet kokį gyvį ir jam padaryti plėštines mirtinas žaizdas. Tvoros statytojai, matyt, pamiršo, kad laukinių gyvūnų populiacijų ribos neturi valstybių sienų, kiekvieną parą tūkstančiai gyvūnų migruoja per sieną pirmyn ir atgal, jie migruoja į maitinimosi, nakvynės, rujos, žiemos ar vasaros ganyklų vietas. Fizinę tvorą daugelis gyvūnų paprasčiausiai peršokdavo, tačiau to padaryti negalima per spygliuotą tvorą“, – dėstė R.Ribačiauskas.
Medžiotojas mano, kad greitu metu minėta tvora taps ištisiniu laukinių gyvūnų kapinynų, ypač stambių kanopinių žvėrių, kurių didžioji migracija prasideda rugpjūčio mėnesį.
Ši tvora turi savybę sulaikyti bet kokį gyvį ir jam padaryti plėštines mirtinas žaizdas.
„Pažvelkime į šio elnio akis, jis mirė baisiose kančiose, netrukus tokių gyvūnų bus šimtai. Nežinau, ar kas nors iš Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ką nors supranta apie laukinius gyvūnus? Nesigirdi ir Aplinkos ministerijos, Seimo aplinkos apsaugos komiteto, įvairių aplinkosauginių koalicijų, forumų ir draugijų nuomonės. Suprantu, jeigu šuo būtų įkandęs mangutui, tai būtų valstybinė problema, tačiau čia bus tik šimtai baisiose kančiose numirusių briedžių, elnių, šernų ar vilkų“, – teigė LMS „Gamta“ prezidentas, socialiniuose tinkluose pasidalijęs ir tvoroje įsipainiojusio elnio nuotrauka.
Šie vaizdai fiksuoti ne Lietuvoje/ asociatyvi LMS „Gamta“ nuotr.
Gyvūnai neišsisuks
Apie tai, kad vadinamosios koncertinos gali tapti spąstais laukiams gyvūnas pasisakė ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad tokia tvora sujauks visą ekosistemą.
„Gal kas nors galite man paaiškinti, kodėl pasienyje tempiama spygliuota viela „koncertina“? Iš jos nei vienas kailinis gyvūnėlis neišsisuks labai smarkiai nesusižeidęs, o dauguma gaus nudvėsti. Aš suprasčiau, jei ši baisi tvora būtų virš normalios, kaip kalėjimuose, tačiau taip kaip dabar daroma, na tai – visiškai nežmoniška. Ar tai nepažeidžia visų įmanomų gyvūnų teisių, nėra jų kankinimas? Juk jie vis tiek migruos: stirnos, kiškiai, stirnos, šernai, lapės. Tie gyvūnai nemirs iš karto, o tik po ilgų kančių. Nėra aišku, kiek ta tvora apgins nuo pabėgėlių, bet ekosistemą pažeis labai smarkiai“, – socialiniuose tinkluose dėstė profesorius.
Pasak G.Mažeikio, tokios tvoros naudojimas ES iš viso turėtų būti uždraustas. Jis pritartų tokiai idėjai.
„Tie pabėgėliai nėra tiek baisūs, kad būtų galima pasmerkti gyvūnus kančioms. Tarp pabėgėlių 63 proc. moterų, tarp jų daug vaikų, turinčių negalią, daugelis jų bėga ne tik dėl skurdo, bet ir todėl, kad nėra kito būdo gelbėti vaiko. Ir aš bėgčiau šitaip pat. Gal ko nors aš nesuprantu, gal ta tvora kaip nors gąsdins gyvūnus? Tai ES politika? Kur žalieji?“ – klausė profesorius ir pridūrė, kad jo panaudota nuotrauka – ne iš Lietuvos.
Internautų nuomonės išsiskiria
Po pasidalytais tiek profesoriaus, tiek LMS „Gamta“ įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusijos apie tvoros reikalingumą. Vieni internautai pritarė, kad tvora pražudys gyvūnus, kiti laikėsi pozicijos, jog iki šiol niekas nekreipė dėmesio, kad gyvūnai įsipainioja į tvoras, kurios juosia komercinius miškus ir žvėrys parūpo tik dabar, kai tvora statoma pasienyje.
„Tai patys žiauriausi spąstai gyvūnams. Žmonės ras būdą kaip įveikti tokią kliūtį, jie ir po vieną neina, gali vienas kitam padėti. Elniai keliauja bandomis, kurias veda vedliai ir šiam šokus per kliūtį, likusieji paseks šio pavyzdžiu. Jeigu vedliui pavyktų įveikti tokią kliūtį, likusieji taip pat bandydami, tai pasekmės. Kas bus atsakingas?“ – klausė viena internautė.
„Kas mokės už gamtai padarytą žalą?“ – klausė Ramūnas.
„Lietuvos sieną su Baltarusija bus galima pajusti ir už kilometro, kvapas, ypač tokiu oru, bus jaučiamas iš toli“, – apie tai, kad gyvūnų gaišenos tvoroje skleis bjaurų kvapą, užsiminė Algimantas.
Tačiau atsirado ir tokių, kurie pasisakė už tokios tvoros tiesimą Lietuvos pasienyje. Pagrindinis motyvas – tai padės stabdyti nelegalius migrantus.
„Gal nereiktų leistis būti įtakojamiems nevyriausybininkų, kuriems rūpi migrantų biznis? Pasienio ruože bus ištiesta apie 500-600 km tvoros. Tai niekis lyginant su aptvertais miškų ir ganyklų plotais. ES valstybės šiuo metu finansuoja ūkininkus, kad šie apsitvertų savo ganyklas elektriniais piemenimis ir tinklais, kalbame apie ketinimus aptverti milijonus kilometrų ES mastu. Kam nors rūpėjo, kiek žvėrių kasmet žūsta šiuose elektriniuose tinkluose ir piemenyse? Žūsta varliagyviai, paukščiai, smulkieji žinduoliai ir net elniniai ir tai ne kuklūs 500-600 km. Iki šiol tvorose žūstantys žvėrys nieko nejaudino, gal šiuo sudėtingu Lietuvai laikotarpiu nereiktų pūsti į vieną dūdelę kartu su veikėjais, kurie iš migrantų daro biznį? Palaikykite Lietuvos interesą“, – kritikos ūkininkams, saugantiems savo laukus bei miškininkams, kurie aptveria komercinius plotus tvoromis, pažėrė Žydrūnas.
Internauto Žydrūno nuotr.
„Kad ir kaip būtų gaila elnio, matau teigiamą rezultatą dėl tarptautinių perėjūnų stabdymo“, – už tvoras pasisakė ir Petras.
Aplinkos ministerija pripažino, kad tvora gali daryti įtaką stambiems gyvūnams, tačiau, įvertinus ekstremalią padėtį dėl migrantų ir nacionalinio saugumo, buvo pritarta tokios tvoros tiesimo darbams.
„Didiesiems gyvūnams „koncertinos“ spygliuota viela gali būti pavojinga. Vis dėlto, atsižvelgus į ekstremalią padėtį ir nacionalinio saugumo interesus, buvo nuspręsta taikyti šią nesunkiai įgyvendinamą, laikiną priemonę, kaip vieną iš būdų apsunkinti neteisėtą migraciją į mūsų šalį. Vėliau ieškosime geresnių ir saugesnių gyvūnams sprendimų, kad „koncertina“ jiems nekliudytų“, – portalui kauno.diena.lt nurodė Aplinkos ministro patarėjo komunikacijai Marijus Gailius.
