Kaip ir buvo numatyta, pagrindiniai fizinio barjero įrengimo darbai maždaug 550 kilometrų ilgio pasienyje su Baltarusija baigti rugpjūčio pabaigoje.

Lapkritį ir gruodį iš sutaupytų lėšų buvo įsigyta medžiagų tvoros taisymui ir kitom reikmėm. Siekiant užkirsti kelią pasikartojančiam tvoros gadinimui sustiprinti prie sienos ženklų VSAT pareigūnams leidžiantys patekti varteliai.

Vartelių stiprinimui buvo išleista 1,8 mln. eurų, o medžiagoms – maždaug 1 mln. eurų. Baigti ir kiti numatyti projekto darbai – sutvarkytos statybvietės ir jų prieigos, atstatyti keliai, parengta baigiamoji projekto dokumentacija.

Pprojektui išleista 144,9 mln. eurų iš 152 mln. eurų jam numatyto biudžeto.

Fizinio barjero įrengimui Vyriausybė pritarė pernai rugpjūtį, Baltarusijos režimui pradėjus hibridinę ataką prieš Lietuvą ir į šalį ėmus plūsti nelegaliems migrantams.

Iš viso įrengti 453 kilometrai naujos tvoros segmentų, atnaujinta 76 kilometrai anksčiau įrengtos tvoros, nutiesta 357 kilometrai koncertinos. Į bendrą fizinį barjerą integruota ir maždaug 80 kilometrų koncertinos užtvaro, kurį pernai vasarą ir rudenį įrengė kariškių ir ugniagesių pajėgos.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjeras nebuvo įrengiamas.

Kaip BNS informavo už tvoros statybos projektą atsakinga energetikos įmonių grupė „Epso-G“, ukrainiečių statybininkų buvo daugiau nei 30, keturi jų jau išvažiavo ginti tėvynės, keli svarsto tą padaryti artimiausiu metu.

Be to, vienas iš rangovų turėjo pasitelkti kelias brigadas su 20 ukrainiečių, tačiau jie liko namuose. 

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija šiuo metu stato daugiau nei 700 darbuotojų, projektui skirta 152 mln. eurų.

Naujausiais duomenimis, pasienyje įrengtos koncertinos užtvaro ilgis jau viršijo 250 kilometrų – maždaug pusę viso statomo fizinio barjero. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais.

Tvorą nutarta statyti pernai, kai į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos.

Aplinkos ministerija planuoja Varėnos rajone statyti stumbryną, kur adaptuotųsi iš centrinės Lietuvos ir kitų rajonų atkelti stumbrai. Vėliau stumbrai būtų paleidžiami į laisvę, kur jungtųsi su stumbrais iš Baltarusijos ir Lenkijos. Pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuojama ir dėl fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statymo, siekiant  pažaboti nelegalią žmonių migraciją.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis BNS pasakojo, kad stumbrų bandos didinimui neturėtų pakenkti tvoros pasienyje su Baltarusija atsiradimas. Anot jo, penktadalis ar net ketvirtadalis pasienio liktų atviras – siena čia eina per vandens telkinius ir pan.

„Stumbrynas steigiamas tokiame taške, nuo kurio netoli ir Lenkija, ir Baltarusija. Migravimas iš Baltarusijos bus, de facto jis jau yra įvykęs, mes tame regione pavienius vaikščiojančius stumbrus stebime (...). Kai mes pradėsime leisti ten lietuviškus stumbrus, tai genetinių mainų galimybė praktiškai yra šimtaprocentinė“, – teigė A. Stanislovaitis.

Anot jo, aptvaro projektas skirtas bandos adaptacijai, o dauginimasis turėtų vykti jau laisvėje.

„Aptvare liks tik vadinamieji ekspoziciniai stumbrai arba tokie, kurių dėl kokių nors kitų priežasčių negalima išleisti į laisvę. Taigi bus aptvarų dalis, skirta stumbrams, kurių neišleisime, ten bus galima lankytis, apžiūrėti, panašiai kaip dabar Panevėžio rajone, Pašilių stumbryne“, – aiškino A. Stanislovaitis.

Jo teigimu, tvora pasienyje su Baltarusija stumbrų migracijai nepakenks.

„Mūsų tikslas yra, kad formuotųsi laisva banda, kol kas su baltarusiškais, vėliau gal su lenkiškais stumbrais (...). Artimiausiu metu mes grėsmės dėl stumbrų trūkumo projektui neįžvelgiame, jau turime tikrai pakankamą skaičių imigravusių individų, mūsų žiniomis, stebima apie 15-17 stumbrų. Genetinei medžiagai pernešti nereikia šimtų individų“, – pasakojo A. Stanislovaitis.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pernai birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą. Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje. Dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas stumbryno projektą atnaujino.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – daugiau kaip 5 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena 200-220 stumbrų, daugiausia – aplink Kėdainius ir Panevėžį.

Anksčiau „Epso-G“ paskelbus rinkos konsultaciją būsimu konkursu susidomėjo 34 bendrovės iš Lietuvos, JAV, Izraelio, Liuksemburgo, Ukrainos, Estijos ir Indijos, iš jų 14 pateikė pastabas ir rekomendacijas. Su 11 jų buvo surengti susitikimai, dar tris dideles medžiagų tiekimo bendroves „Epso-G“ apklausė savo iniciatyva, pranešė projektą įgyvendinanti „Epso-G“.

Konkurso organizatorė nurodo, kad bendrovės, kurios nedalyvavo rinkos konsultacijose ir nebuvo susipažinusios su dokumentais, apie savo ketinimus dalyvauti konkurse dar gali pranešti iki ketvirtadienio 13 valandos.

„Tokiu būdu bendrovės kviečiamos patvirtinti, kad projekte numatytais terminais gali išpildyti numatytas užduotis ir pageidauja būti pakviestos teikti pasiūlymus“, – teigia „Epso-G“.

Konkursas suskaidytas į keturias dalis geografiniu principu: pirmoji – Kapčiamiesčio, Druskininkų, Kabelių, Purvėnų pasienio užkardos, antroji – Tribonių ir A. Žagūnio, trečioji – Padvarionių, Kenos, Lavoriškių, Pavoverės, Švenčionių, ketvirtoji  – Adutiškio, Tverečiaus ir Puškų pasienio užkardos.

„Epso-G“ nurodo, kad specialiame Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie ES išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatyme numatyta, kad projekto įgyvendinimui skirti pirkimai atliekami ir sutartys pasirašomos neskelbiamų derybų būdu.

Rugsėjo 14 dieną „Epso-G“ pasirašė 36,3 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su jos valdoma pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos bendrove „Tetas“ dėl pirmojo etapo – 111 kilometro ilgio ruožo statybos. Trečiadienį pradėtus darbus bendrovė ketina užbaigti kitų metų balandį.

508 kilometrų ilgio tvorai Vyriausybė yra numačiusi skirti iki 152 mln. eurų.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais, kur tvora nebus statoma.  

Kaip BNS sakė „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, darbai pasienyje turėtų prasidėti dar šį mėnesį.

Sutartis pasirašyta po to, kai premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Fizinio barjero su Baltarusija priežiūros komisija pirmadienį pritarė sutarčiai.

Pagal ją „Tetas“ nuo rugsėjo pabaigos iki kitų metų balandžio 30 dienos pastatys barjerą svarbiausiame 111 kilometrų ruože, netoli Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų, kur yra didžiausia tikimybė patekti nelegaliems migrantams.

Projektas vyks dviem etapais – antruoju etapu 400 kilometrų atkarpoje darbus tikimasi pradėti šių metų pabaigoje ir baigti kitų metų rugpjūtį.

„Epso-G“ praėjusį penktadienį paskelbus viešą rinkos konsultaciją dėl antrojo tvoros statybos etapo, ji sulaukė labai didelio aktyvumo – 34 bendrovės nori susipažinti su projekto technine medžiaga.

Pasak A. Bubnelio, su daugiau nei 10 galimų rangovų ir medžiagų tiekėjų susitikimai suplanuoti šią savaitę.

„Atsižvelgus į rinkos konsultacijos metu gautas pastabas bus tikslinamos pirkimo sąlygos ir jau artimiausiu metu bus paskelbtas pirkimas antrojo fizinio barjero etapo įrengimui“, – BNS sakė A. Bubnelis.

Šiuo metu pasienyje su Baltarusija jau atliekami pjaunamos vielos koncertinos tiesimo darbai suderinti su tvoros įrengimu, kad bendras fizinis barjeras atitiktų visus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) techninius reikalavimus.

508 kilometrų ilgio tvorai Vyriausybė yra numačiusi skirti iki 152 mln. eurų.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako nesantis tikras, kad numatytų 152 mln. tikrai pakaks šiam projektui. Ekspremjeras tikina nematantis logikos valdančiųjų sprendime pavesti tvorą statyti Energetikos ministerijai. Tuo metu LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, kelia klausimą kodėl tvoros statyba buvo pavesta būtent energetikos įmonių grupei „Epso-G“, kuri, politikės vertinimu, yra pavaldi ne vieną projektą, susilaukusį „įvairiapusiško“ vertinimo visuomenėje, įgyvendinusiai ministerijai.

„Jau priimant įstatymą dėl fizinio barjero statymo mes išsakėme abejones būtent dėl neskaidrumo, kad nenurodytas konkretus laikas, pati suma. Nors valdantieji sako, kad bus speciali prižiūrinti darbo grupė, kuri informuos visuomenę, bet mes matome, jog mūsų nuogąstavimai pradeda pildytis“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Parlamentarė teigė, kad opozicijos atstovai, įstatymą dėl tvoros statybos pavedimo Vyriausybei svarstant Seime, sakė pasigendantys konkrečių kriterijų ir aiškių terminų bei sumų. A. Norkienės vertinimu, priėmus šį įstatymą, valdantieji pasiliko visišką laisvę įgyvendinant sienos statybą. Didžiausios opozicinės frakcijos seniūnė tikina, kad išsakyti nuogąstavimai dabar pasitvirtina, kadangi projekto įgyvendinimas pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai įmonei.

„Mums keista, kad tai bus pavesta kažkokiai energetikos įmonei. Tai galbūt suponuoja, kad iš praeities iškyla tokie žmonės, kurie vis dalyvauja įgyvendinant tokius įvairiapusiškai vertinamus projektus valstybėje“, – savo įžvalgas išsakė „valstietė“.

Politikė sako nežinanti, ar tai, kad projektą įgyvendinti pavesta 2011 m. po viešo prezidentės Dalios Grybauskaitės pareikšto nepasitikėjimo iš ūkio ministro pareigų atsistatydinusio, dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio ministerijai, tėra sutapimas. „Valstietė“ akcentavo, kad prie didžiausio masto projektų įgyvendinimo neretai prisideda ir S. Skvernelio Vyriausybėje energetikos ministro pareigas ėjęs dabartinis AB „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Energetikos projektuose, projektas po projekto keliauja kad ir pats Rokas Masiulis ar jo draugai. Ta pati LEO LT, Visagino atominė elektrinė, SGD terminalo statyba. Mes tas sąsajas lyg ir matome. Mums keistai atrodo, kad statybas vykdys energetikai, nors pats projektas su tuo nieko bendro neturi“, – mano A. Norkienė, kartu pridūrusi, kad lauks viešųjų pirkimų rezultatų.

Opozicijos lyderis: nematau logikos tvoros statybą pavesti Energetikos ministerijos įmonei

Ekspremjeras S. Skvernelis tikina, kad pirmadienį priimtas Vyriausybės nutarimas dėl projekto įgyvendinimo neatsako į kritiką, kuri buvo išsakyta Seime priiminėjant įstatymą dėl fizinio barjero.

„Tai yra įstatymo įgyvendinimas. Kas buvo išsakyta priiminėjant įstatymą, tai tas pats ir liko. Aišku, dabar sukonkretino. Apie terminus kalba, apie kainą, kokia galima, bet iš esmės tos visos abejonės, kurios buvo, jos yra išlikę. Bet matysime, gal jas ir paneigs statybos procese“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

Opozicijos lyderis sako nematantis logikos sprendime pavesti nieko bendro su energetika neturintį projektą Dainiaus Kreivio vadovaujamai ministerijai.

„Aš manau, kad nelabai tos logikos daug yra, bet, matyt, ta įmonė, kuri statys, jos atstovai jau ne viename panašiame projekte dalyvavo. Tai „patikimi“, išbandyti statytojai ir toliau statys šitą projektą“, – sakė LVŽS frakcijos parlamentaras.

Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla.

Jo nuomone, šį projektą ir pigiau, ir greičiau galėjo įgyvendinti viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi privati verslo įmonė, turinti pajėgumus pastatyti fizinį barjerą. Atsakydamas į ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės mintį, kad iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks, kadangi valstybė padengs tik statybos kaštus, opozicijos lyderis sutiko, kad pasipelnyti gali pavykti nebūtinai valstybinėms įmonėms.

„Valstybės įmonėms užsidirbti gal ir nepavyks. Gal kažkam kitam užsidirbti pavyks“, – svarstė jis.

Pats valdančiųjų sprendimas tvoros statybai priimti atskirą įstatymą, ekspremjero nuomone, tebuvo bandymas pridengti tam tikras problemas. Kadangi įstatyme nėra numatyti nei konkretūs aukščio kriterijai, darbų pabaigos terminai bei visa projektui skiriama suma, LVŽS frakcijos narys neatmeta, kad tvoros kaina dar gali išaugti.

„Nereikėjo to tvoros įstatymo. Jeigu toks įstatymas daromas, tada norima įstatymu uždengti visas problemas arba rizikas, kurios kyla. Tai čia nieko nuostabaus. Dėl kainos irgi nebūčiau tikras, kad į tą 152 mln. sutilps. Bus gerokai didesnė kaina“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

ELTA primena, kad pirmadienį Ministrų Kabineto posėdyje priimtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimto įstatymo, reglamentuojančio fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, įgyvendinimo. Tvoros statybą nuspręsta pavesti valstybės energetikos įmonių grupei „Epso-G“. Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) planuojama įgalioti atstovauti valstybei kaip užsakovą, įgyvendinant projektą.

„Vienas svarbiausių sprendimų šio projekto įgyvendinimui – projekto vykdytojo pasirinkimas. Energetikos ministerija pateikė pasiūlymą dėl valstybės valdomos bendrovės „Epso-G“ pasirinkimo projekto vykdytoju ir pagrindė bendrovės atitikimą įstatyme numatytiems kriterijams. Kitų pasiūlymų dėl galimų projekto vykdytojų nebuvo gauta“, – Vyriausybės posėdyje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tuo metu ministrė pirmininkė I. Šimonytė kalbėjo, kad „Epso-G“ tenka didelis iššūkis, ir tuo pažymėjo, jog iš šio projekto valstybės įmonei papildomai pasipelnyti nepavyks.

„Primenu, kad pagal įstatymą, kuris iš esmės yra įpareigojimas, o ne kokia nors komercinė veikla, kuri galėtų leisti papildomai užsidirbti. Priešingai, įmonė užsidirbti iš šito projekto negali, tiesiog pasidengs projekto administravimo valdymo kaštus, bet nieko daugiau“, – aiškino I. Šimonytė.

508 kilometrų pasienio ruože numatytam fizinio barjero statymui 2021 m. iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vidaus reikalų ministerijai ketinama skirti iki 152 mln. eurų. Pagal nutarimo projektą, fizinio barjero statybos pabaigos terminas iš pradžių buvo numatytas iki 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau Vyriausybės posėdyje nuspręsta pavesti Energetikos ministerijai galutinį siūlomą terminą įvardinti po rinkos konsultacijų.

Tvora turės atitikti nutarimo projekte numatytus reikalavimus: bendras apsauginės tvoros aukštis virš žemės paviršiaus turės būti ne mažiau kaip 3 metrai, nors pirminiame nutarimo projekto variante siūlytas 4 metrų aukštis. Ji turi būti pagaminta iš metalo ir atspari Lietuvos gamtinėms sąlygoms. Spiralinė viela turės būti sumontuota tvoros viršuje bei prie jos, iš Baltarusijos pusės. Dalis tvoros turi būti įgilinta į gruntą. Taip pat bus įrengti vartai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.

Taip pat bus suformuota tarpinstitucinė Projekto priežiūros komisija, kurią sudarys: ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras, Vyriausybės kancleris, energetikos, finansų, aplinkos, krašto apsaugos, žemės ūkio ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas ir projekto vykdytojo atstovas. Stebėtojo teisėmis Komisijos veikloje galės dalyvauti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų (BFK) bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) atstovai.

Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir ministrą, kurio valdymo sričiai priskirtas būsimas projekto vykdytojas, planuojama įgalioti teikti informaciją apie Projekto įgyvendinimą Seimui ir NSGK, kaip numatyta parlamento priimtame fizinio barjero įstatyme.

Rugpjūčio 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtą įstatymo projektą dėl fizinio barjero statymo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje palaikė 80 Seimo narių, prieš balsavo 2 parlamentarai, dar 2 susilaikė.