Nuo 2017-ųjų šia pavojinga liga susirgo beveik 90 tūkst. gyventojų.
Šiemet per pirmuosius tris mėnesius susirgo jau 35 tūkst. žmonių, 14 mirė.
Tačiau Ukrainos sveikatos apsaugos specialistai tikisi, kad pastangos duos vaisių ir šiemet pavyks protrūkį sustabdyti.
Staigų šios ligos plitimą atspindi Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos BNS pateikti skaičiai: 2016 metais tymais sirgo 102 gyventojai, mirčių išvengta. 2017-aisiais jau sirgo 4,5 tūkst. gyventojų, penki mirė. Per metus šis skaičius išaugo dešimteriopai – 2018 metais tymais susirgo beveik 55 tūkst. žmonių, mirė 16, iš jų 12 vaikų.
„Tai iš tiesų didelis skaičius ir jis yra didžiausias per visą nepriklausomos Ukrainos laikotarpį. Tai didžiausias protrūkis iš visų buvusių“, – BNS sakė Ukrainos visuomenės sveikatos apsaugos centro Imunizacijos strategijos skyriaus vadovas Oleksandras Zaika.
Anot jo, tymų protrūkių, tik ne tokių skaitlingų, Ukrainoje yra buvę ir anksčiau, jie kartojasi maždaug kas penkerius metus. Ir nors pastarųjų metų protrūkis didžiausias, tačiau suvaldyti ligos plitimą tikimasi jau šiemet.
Anot O. Zaiko, viena esminių tymų protrūkio priežasčių – nenuoseklus vaikų skiepijimas.
„Ankstesniais metais ne visuomet buvo vakcina, retai kada jos buvo užtektinai. Valstybė ne visuomet 100 proc. finansuodavo visas imunoprofilaktikos priemones. Tie vakcinų užpirkimai buvo nestabilūs, ir tai buvo pirmoji priežastis, kodėl kaupėsi nevakcinuotų vaikų skaičius“, – aiškino Ukrainos visuomenės sveikatos apsaugos centro atstovas.
Kita priežastis, kaip ir kitose šalyse – plitęs nepasitikėjimas skiepais, per pastarąjį dešimtmetį suaktyvėję vadinamieji antivakserių judėjimai.
„JAV Džono Hopkinso universiteto tyrėjai išanalizavo tūkstančius 2014–2017 metų socialinio tinklo „Twitter“ įrašų ir nustatė, kad iš kai kurių Rusijos trolių paskyrų, bandžiusių paveikti rinkimus JAV, buvo rašoma ir apie vakcinas. Iš šių paskyrų platintos ir palaikančios skiepus, ir jiems prieštaraujančios žinutės. Taip dirbtinai kurstyta diskusija ir provokuotos abejonės skiepų efektyvumu“, – nurodė Ukrainos visuomenės sveikatos apsaugos centras.
Protrūkio pradžioje daugiausia sirgo vaikai, vėliau liga sparčiai plito ir tarp suaugusiųjų, neturėjusių pakankamo imuniteto.
Šiuo metu, pasak O. Zaikos, vykdoma intensyvi skiepų programa, Ukraina skelbia apsirūpinusi trivalentės vakcinos atsargomis.
Tai iš tiesų didelis skaičius ir jis yra didžiausias per visą nepriklausomos Ukrainos laikotarpį.
„Pavyzdžiui, labiausiai nukentėjusioje Lvovo apskrityje per pusantro mėnesio paskiepijome 90 poc. moksleivių. Dirbame su mokyklomis, gauname informacijos iš medicinos įrašų, stengiamės sudaryti galimybę pasiskiepyti tiems, kurie praleidę skiepus ar dalį jų,“, – pasakojo O. Zaika.
Už skiepus atsakingas centro atstovas prognozuoja, kad jau šiemet tymų protrūkį gali pavykti sustabdyti.
Beje, Ukraina yra priėmusi Visuomenės apsaugos nuo infekcinių ligų įstatymą – jis, be kita ko, numato, kad profilaktiškai pagal skiepų kalendorių neskiepytiems vaikams neleidžiama lankyti ugdymo įstaigų.
Tačiau šis teisės aktas, pasak O. Zaikos, neveiksmingas ir beveik netaikomas.
„Įstatymą turime, tačiau, deja, jis neveiksmingas, blogai vykdomas. Nes, viena vertus, švietimo įstaigos turi sudaryti sąlygas išsilavinimui ir ugdyti vaikus, nesudaryti kliūčių jų švietimui, kita vertus, turi vykdyti įstatymą ir neleisti į įstaigą, jei vaikas neskiepytas. Precedentai buvo, bet teismuose žlugo, nes tai labai ilgas procesas. Įrodyti tai, kad vaikas neskiepytas atėjo į mokyklą ir užkrėtė ar padarė kokią nors įtaką ligos plitimui – labai sudėtinga“, – sakė O. Zaika.
Jo manymu, toks įstatymas būtų labiau veiksmingas, jei būtų numatyta administracinė atsakomybė tėvams, neskiepijantiems vaikų.
„Kaimyninėse kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje šis įstatymas veikia ir ten numatyta administracinė atsakomybė: jei paaiškėja, kad vaikas neskiepytas, tėvai turi mokėti baudą. Šios priemonės veiksmingos. Kai bus numatyta ta teisinė atsakomybė, tada bus kiek paprasčiau“, – sakė Ukrainos Visuomenės sveikatos apsaugos centro atstovas.
Protrūkis Visagine – iš Ukrainos
Lietuvoje, kaip skelbta, šios ligos plitimą kai kur galėjo įžiebti būtent iš Ukrainos atvykę susirgę žmonės. Pernai lapkritį Visagine pranešta apie šešis tymų atvejus, o ligos židinys galėjęs būti vienoje gamykloje, tąkart BNS sakė Visagino merė Dalia Štraupaitė.
„Viena darbuotoja buvo išvykusi atostogų į Ukrainą. Kai ji grįžo į darbą, tada viskas ir prasidėjo. Iš pradžių tymai nebuvo diagnozuoti, ji gydyta nuo kitos ligos. Vėliau atlikus tyrimus, liga nustatyta. Bet susirgo šalia dirbusios šrilankietės“, – BNS tuomet pasakojo merė.
Prieš kelias savaites pranešta, kad tymais viešėdamas Ukrainoje buvo užsikrėtęs ir vienas Lietuvos parlamentaras.
O. Zaika sako, kad Ukrainos institucijos yra įspėjusios ir atstovybes užsienio šalyse, kad piliečiai, ketinantys vykti į Ukrainą, būtų informuoti apie tymų situaciją šalyje. Tymų susirgimų didėjimas, anot jo, stebimas ir kitose kaimyninėse Ukrainos šalyse.
Tuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad tymai plinta ne tik Ukrainoje, bet ir kitose valstybėse, „pasaulis pasidarė labai mažas, labai greitai keliaujame, maišomės ir susiduriame su tais žmonėmis, kur tie tymai yra.“
„Mes darysime didelę klaidą, jeigu matysime vien Ukrainą. Taip, ji yra šalia, ji yra didelė, taip, ten karas, taip, ten skiepijimo apimtys labai žemos ir bendra masė žmonių, kurie neturi imuniteto tymams. Ir natūralu, kad pradėjo sirgti, yra tiesa. Bet niekas neatmeta, kad lygiai taip pat gali Lietuvos pilietis, jeigu jis neturi imuniteto, kitur susitikti su tais tymais. Ar tai bus kelionė, ar tai bus parduotuvė Lietuvoje, ar gydymo įstaiga. Vien matyti Ukrainą ir pradėti į juos žiūrėti kaip į biologinę bombą yra kvailystė“, – teigė S. Čaplinskas.
„Esmė, kad mes patys turėtume imunitetą“, – pabrėžė ULAC vadovas.
Centro duomenimis, šiemet Lietuvoje tymais jau susirgo 406 asmenys.
Tymai – per orą plintanti infekcija, sukeliama viruso. Liga gali plisti ir per rankas ar kitus aplinkos daiktus, užterštus kvėpavimo takų išskyromis.
Dažniausiai susirgimas tymais pasireiškia karščiavimu, akių uždegimu, sloga, bėrimu.
