Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Penktadienį į Palangos pareigūnus kreipėsi 73 metų moteris, kuri papasakojo, kad ketvirtadienį, apie 17 val., ji gavo žinutę, kad neva jos banko sąskaitoje vykdomos įtartinos veikos.

Palangiškei suvedus saugos kodus, apgaulės būdu iš jos banko sąskaitos buvo pasisavinti 9 225 eurai.

Tai ne pirmas atvejis, kai sukčiai ne tik skambina, prisistatydami banko darbuotojais ir išvilioja saugos kodus, bet jie apgaudinėja žmones ir siųsdami sms žinutes dėl esą jų sąskaitoje vykstančių įtartinų dalykų.

Pastaraisiais mėnesiais dėl tokių nusikaltimų Klaipėdos regiono gyventojai neteko dešimtis tūkstančių eurų.

Tai – trys Lietuvos ir vienas užsienio valstybės pilietis. Trečiadienį atliktos kratos jų namuose ir biure.

Kratų metu vieno iš įtariamųjų namuose, ieškant duomenų apie galimai neteisėtą veiklą, taip pat buvo rasta ir perduota policijai 170 pakelių baltarusiškų cigarečių, kurių dalis buvo nepaženklinta banderolėmis, bei 20 litrų baltarusiškos degtinės.

Teisėsauga šiuo metu tiria aplinkybes, susijusias su Vilniaus apskrityje registruotos uždarosios akcinės bendrovės atsakingų asmenų galimai neteisėta veikla, įgyvendinant daugiau nei 1,5 mln. eurų vertės ES lėšomis finansuojamą projektą.

„Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioritetą – „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“, – teigiama FNTT pranešime.

Jame taip pat rašoma, kad atsakingi bendrovės asmenys vykdydami projektą teikė klaidinančius duomenis apie projektui reikalingos įrangos įsigijimo kainą.

„Nuslėpdami tikrąsias įrangos įsigijimo kainas, įtariamieji galimai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 158,7 tūkst. eurų ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų bei pasikėsino apgaule gauti dar 250 tūkst. eurų ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų“, – rašoma pranešime.

Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą numato baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, o veikiant organizuotoje grupėje – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Įtariama, jog uostamiestyje veikusios įmonės atsakingi asmenys, vykdydami prekybą naujomis automobilių detalėmis, dalį parduodamų detalių fiziniams ir juridiniams asmenims, parduodavo be jokių apskaitos dokumentų bei gautų pajamų neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Siekdami pagrįsti įsigytų autodetalių pardavimą Lietuvoje be apskaitos dokumentų ir išvengti privalomų mokesčių, bendrovės atsakingi asmenys, klastodami dokumentus, į apskaitą įtraukė neįvykusius sandorius su 29 vienos ES šalies bendrovėms, imituodami pardavimą su 0 PVM tarifu, nors faktiškai detalės parduotos nebuvo.

Klaipėdos apskr. VPK Komunikacijos poskyrio nuotr.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surasti tyrimui reikšmingus dokumentus, už parduotas prekes gautus ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytus pinigus, atliktos kratos, kurių metu rasti ir paimti įmonių buhalteriniai apskaitos dokumentai, kompiuterinės laikmenos, „juodosios buhalterijos“ dokumentai, 42 tūkst. eurų grynais pinigais, bei kiti tyrimui svarbūs daiktai.

Tyrimo metu nustatyti ir pranešimai apie įtarimus įteikti 3 įtariamiesiems, tarp jų – vienas užsienio šalies (ES) pilietis. Įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.