Jau 17 metų jis tęsia profesionalaus meno sklaidos misiją. Festivalis kasmet  pristato originalias programas, suteikiančias galimybę patirti muzikos atradimo džiaugsmą. 

2020 metų programoje bene daugiausia vietos skirta Rytų Europos baroko perlu vadinamam Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui, kuriame skambės net keturi iš devynių festivalio koncertų. 

Dėl sveikatos saugos reikalavimų atidarymo koncertas vyks  ne Tytuvėnuose, kaip įprasta, bet Kelmės švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje, kur klausysimės  Kauno miesto simfoninio orkestro kartu su vienu ryškiausių šiuolaikinių bosų Tadu Girininku ir dirigentu iš Norvegijos Vegardu Nilsenu.

Po Tytuvėnų bažnyčios skliautais skambės įvairaus žanro programos: subtilios senosios muzikos ansamblio „Morgaine” (Lietuva/Vokietija)  “La Virginella” interpretacijos, dedikuotos kunigui ir poetui Ričardui Mikutavičiui, trylika metų gyvenusiam ir dirbusiam Tytuvėnuose.

Nuolatinis Tytuvėnų vasaros festivalio dalyvis ir partneris Lietuvos kamerinis orkestras, šiemet švenčiantis 60-metį, klausytojams pristatys naują programą „Saulėlydžio šviesa”.  Koncerte, kurį diriguos festivalio meno vadovas Robertas Šervenikas, skambės lietuvių ir italų kompozitorių kūriniai,  solistė – viena garsiausių Lietuvos dainininkių Justina Gringytė.

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio kiemelyje aktorius Rolandas Kazlas skaitys lietuvių poetų eiles.

Festivalio pabaigos koncerte Tytuvėnuose  klausytojai turės retą progą išgirsti Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą ir smuiko virtuozą Maksimą Fedotovą (Rusija), kurie atliks N. Paganinio ir L. van Bethoveno kūrinius.

Šiemet kamerinius koncertus festivalis rengia Kelmės ir Dabikinės (Akmenės raj.) dvaruose. Kelmėje, kurios istorija glaudžiai susijusi su žydų tautos likimu, bus atkurtas šviesios atminties poetės Vidmantės Jasukaitytės projektas „Šeštasis Dievo įsakymas – nežudyk“, kuriame skaitovo amplua pasirodys perkusininkas Arkadijus Gotesmanas bei pianistas Dmitrijus Golovanovas. Dabikinės (buvusiame Zubovų) dvare po atviru dangumi priešais dvaro terasą skambės styginių ansamblio iš Lenkijos programa „Muzika parke“.

Sakralinėje vietoje – Šiluvos  Jono Pauliaus II aikštėje vyks saksofonų kvarteto „Blattwerk“ koncertas, skambės J. S. Bacho, C. Saint-Saens, G. Faure kūriniai. Raseinių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines pažymės Valstybinio choro „Polifonija“ atliekama programa „Muzika popiežiaus kelyje“.

Daugiau informacijos apie festivalį https://tytuvenaifestival.lt/kalendorius/

Iki jaukių ir smagių susitikimų Tytuvėnų vasaros festivalio renginiuose!

Šiųmetį festivalį pradės seniausias buvusioje sovietinėje erdvėje specializuotas senosios muzikos ansamblis „Hortus musicus“ iš Estijos. 1972 m. ansamblį įkūrė ligšiolinis jo meno vadovas Andresas Mustonenas. Tuomet jis dar buvo Talino konservatorijos smuiko klasės studentas. Senoji muzika tais laikais buvo lyg dingęs kontinentas. Tiesa, Vakaruose tuo metu jau buvo prasidėjęs senosios muzikos autentiško atlikimo sąjūdis. Entuziastai ėmė domėtis senaisiais muzikos instrumentais, grojimo stiliais, gilintis į senuosius manuskriptus archyvuose.

„Kaip sakoma, iki šio sąjūdžio Vakarų muzikos istorijos vadovėliai prasidėdavo nuo Bacho ir Vivaldi. Taigi, Anglijoje, Beneliukso šalyse, Paryžiuje ir Vienoje kilo susidomėjimas tuo, kas buvo iki Bacho ir kaip tai pateikti šiuolaikiniam klausytojui, – pasakoja LRT RADIJO muzikos redaktorė, muzikologė Jūratė Katinaitė. – Įdomu, kad A. Mustonenas buvo tarp pirmųjų, nors gyveno šiapus „geležinės uždangos“. Sovietmečiu Estija visada buvo viena koja Vakarų ar bent Suomijos link, o ten pūtė laisvės ir naujų idėjų vėjai. „Hortus musicus“ ne tik pirmasis senosios muzikos ansamblis Sovietų Sąjungoje, bet ir visoje Rytų Europoje.“

Po dvejų metų panašų ansamblį „Musica Humana“ Vilniuje įkūrė fleitininkas Algirdas Vizgirda. „Hortus musicus“ repertuare – viduramžių grigališkasis choralas, liturginės dramos, himnai ir motetai, Renesanso šokiai ir religiniai kūriniai, prancūzų šansonos ir italų madrigalai, puošnūs baroko kūriniai. Pasak J. Katinaitės, kūrybiškumo nestokojantis ansamblis vėliau ėmė atlikti ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinius bei neeuropietiškų kultūrų tradicinę muziką – indų ragas, žydų ortodoksų giesmes ir arabų mugamus.

Tytuvėnų festivaliui „Hortus musicus“ parengė specialią programą „Renesanso muzikos sodai“.

Prieš koncertą, birželio 9 d. 19 val., tiesioginiame LRT Klasikos eteryje – susitikimas su Tytuvėnų kultūrinės bendruomenės nariais, festivalio organizatoriais ir svečiais. Koncerto pradžia – 20 val.